Pergalės kainą suprato abiejų komandų nariai, todėl nuo pirmųjų akimirkų ant parketo vyko kieta kova dėl kiekvieno aikštės centimetro. Agresyvios gynybos rezultatas – menkas rezultatyvumas: įpusėjus pirmajam ketvirčiui „Žalgiris“ ir „Neptūnas“, kartu sudėjus, buvo įmetę vos keturis taškus (2:2).
Antroji kėlinio pusė buvo kiek rezultatyvesnė, o su sirena dar tritaškį iš krašto švystelėjo Arvydas Šikšnius. Šį šūvį ironiška šypsena palydėjęs Šaras dar spėjo ir aprėkti už klaidas kiek anksčiau pasodintą Artūrą Milaknį – 12:15.
12 taškų surinkę klaipėdiečiai per kitas 10 minučių sugebėjo įmesti netgi dar mažiau taškų. Komandos puolimo neužkūrė net ir įspūdinga ataka „žemė-oras“, kuomet po Chriso Loftono perdavimo aukštai virš lanko iššokęs Mindaugas Kačinas kamuolį galingai sugrūdo į krepšį.
„Neptūnas“ per pirmąją mačo dalį iš žaidimo pataikė vos 7 metimus iš 27 (25,9 proc.), o „Žalgiris“ – šiek tiek geriau (10/26 – 38,5 proc.). Būtent tai ir leido kauniečiams pirmauti 28:21.
Ir nors po pertraukos abiejų krepšių tinklelius kamuolys vis dažniau skrosdavo tinklelį, o skirtumas po truputį didėjo – aistros nesumažėjo. Su A. Šikšniumi po krepšiu besistumdęs A. Milaknis buvo nubaustas pražanga, bet sprendimas nepatiko Š. Jasikevičiui, teisėjui išsakęs viską, ką galvoja. Jurgis Laurinavičius ramiu veidu skyrė „Žalgirio“ vairininkui techninę pražangą.
Dėl kelių arbitrų švilpukų itin nepatenkintas buvo ir Dainius Adomaitis bei visa „Švyturio“ arenoje susirinkusi publika. Ir nervintis tikrai buvo dėl ko – mačas „Neptūnui“ pamažu slydo iš rankų. 9 taškų deficitą turėjusi uostamiesčio ekipa lemiamo ketvirčio pradžioje praleido du tolimus A. Milaknio šūvius, dvi taiklias Luko Lekavičiaus baudas ir dar Edgaro Ulanovo ataką „2+1“, o skirtumas šoktelėjo net iki 18-os – 42:60.
Baltą vėliavą pakėlęs D. Adomaitis ant parketo išleido ne tik Lauryną Bieliauską, bet ir Aidą Einikį.
„Esame patenkinti, kad laimėjome ir žengėme į finalą. Toks ir buvo mūsų tikslas. Kovine dvasia esu patenkintas: paliko aikštėje daug jėgų, nors nebuvo lengva – kai kuriuos lyderius dėl prisirinktų pražangų teko pataupyti. Vienas iš pergalės faktorių buvo po pertraukos pagerėjęs mūsų pataikymas, o gynyba ir kova dėl atšokusių kamuolių buvo fantastinio lygio, – mintimis dalijosi Šaras.
– Rungtynių eigą kontroliavome dėka geros gynybos. Klaidų neįmanoma išvengti, tačiau man trūko agresijos iš įžaidėjų pusės. Jos buvo daugiau po pertraukos, o kai dar ir metimai pataiko – mums tai labai svarbu.“
„Manau, visi sutiks, kad laimėjo stipresnė komanda. Noriu savo vyrams padėkoti už kovą visos serijos metu, nekreipiant dėmesio į jų turėtas problemas. Žaisti su „Žalgiriu“ yra tikrai sunku, nes tai yra daug fizinės kovos, daug kontakto – patys matėte, kaip su kiekviena minute ėmus stigti jėgų metimai buvo netaiklūs. Gynyboje vyrai atidirbo šauniai – 69 taškai nėra blogai, bet puolime jėgų jau stigo“, – kalbėjo D. Adomaitis.
Skaudžiausius dūrius „Neptūnui“ pirmadienio vakarą dūrė A. Milaknis, iki šiol savo „bombomis“ negąsdinęs varžovų. Visgi snaiperis prabilo tada, kai komandai to labiausiai reikėjo – Klaipėdoje įmetė 5 tolimus metimus iš 8 ir su 15 taškų buvo rezultatyviausias savo komandoje.
„Jis jau patyręs, o iš kitos pusės – jis turi teisę pramesti, kiek nori, bet neturi teisės nekovoti ir neatlikti žaidimo plano bei daryti psichologines klaidas. Visa tai eina kartu. Trečiame kėlinyje jis nepadarė nė vienos klaidos ir dar tie metimai sukrito. Ta pati dainelė, bet viskas prasideda nuo gynybos.
Leidome įmesti tik 53 taškus su puikiu nusiteikimu, su puikia kova ir tikrai reikia vyrus už tai pagirti“, – akcentavo Šaras, už grubias klaidas gynyboje ne kartą pasodinęs Milą ant suolo.
Pusfinalį prieš „Neptūną“ 3-1 laimėjusių žalgiriečių finale lauks akistata su Vilniaus „Lietuvos rytu“ arba Panevėžio „Lietkabelio“. Šioje pusfinalio serijoje kol kas 2-1 pirmauja panevėžiečiai. Ar tai nustebino Šarą?
„Ne“, – trumpai, bet aiškiai atsakė jis.
