Per 18 minučių vos 11 taškų pelnęs „Žalgiris“ ketvirtadienio vakarą po dviejų kėlinių akistatoje su Atėnų „Panathinaikos“ klubu turėjo net 12 taškų deficitą. „Komanda buvo mirusi“, – akcentavo ir pats Šaras.

Tačiau žalgiriečiai prisikėlė, per ketvirtą kėlinį sumetė net 30 taškų ir rungtynes laimėjo 64:58.

„Šarūnas – puikus motyvatorius ir tikras lyderis, praeityje ir pats turėjęs puikių mokytojų. Kaune jis atlieka fenomenalų darbą – treniruoja su milžiniška energija ir aistra, todėl žaidėjams nebelieka nieko kito kaip tik ir patiems aikštėje atiduoti ne mažiau 100 proc. savo jėgų, – išskirtinį bruožą pabrėžė J. Zidekas.

– Aš tikrai nemačiau visų „Žalgirio“ rungtynių, bet vien skaitydamas komentarus po jų matau, kad treneriui labiausiai rūpi krepšininkų atsidavimas. Net jei komanda ir pralaimėdavo, jeigu žaidėjai kovojo iš visų jėgų, jis nelikdavo nusiminęs.“

Tačiau Šaras ne tik reikalauja, bet ir pats demonstruoja atsidavimą. Vieni, matydami, kaip 41-erių treneris „draskosi“ šalia aikštės, pasukioja pirštą ties smilkiniu, o kiti negali atsižavėti aistra, kuria spinduliuoja Eurolygos legenda. Pastarųjų grupelei galima būtų priskirti ir 43-ejų metų čeką.

„Aš mačiau jį ir kaip žaidėją – šis vyrukas gimęs krepšiniui. Jeigu jūs jo paklaustumėte, prieš ką jis žaidė 1997 metų kovo 26 dieną ir kiek taškų pelnė, manau, kad atsakytų, – juokėsi J. Zidekas. – Šarūnas aistringas buvo ir kaip žaidėjas, ir dabar yra kaip treneris – jis visuomet krepšiniui atsiduoda visu 100 proc. ir tai atsispindi rezultatuose.“

Aistrą ir kovingumą nuo pirmų dienų savo auklėtiniams įdiegti bandęs Šaras dabar ragauja saldžius įdirbio vaisius. Kas galėjo pagalvoti, kad „Žalgiris“, kuris po 18 turų turėjo vos 6 pergales, likus sužaisti penkerias rungtynes, vis dar dalyvaus lenktynėse dėl vietos Eurolygos elito aštuonete?

„Manau, kad daugelis žmonių yra nustebę. „Žalgiris“ demonstruoja tikrą kovingumą ir parodo, kad nebūtina komandoje turėti žvaigždžių, jog galėtum mesti iššūkį geriausiems. Mano nuomone, jie puikiai rungtyniauja komandiškai, ypač gynyboje, kai kiekvienas žaidėjas aukoja savo kūną ekipos labui. Greitis, intensyvumas, energija ir pastangos, kurias jie įdeda – tai nepaprasta“, – atsižavėti Lietuvos čempionų žaidimu negalėjo J. Zidekas.

Foto: Kas vyksta Kaune / Rokas Tenys

Jis ir pats yra vilkėjęs „Žalgirio“ marškinėlius, o 1999 metais net ir kėlęs virš galvos Eurolygos trofėjų. Tačiau nuo tų laikų stipriausias Senojo žemyno turnyras pasikeitė neatpažįstamai. Ypatingai kalbant apie šį sezoną, kuris pirmą kartą istorijoje rengiamas pagal naują formatą.

Visą laiką į NBA besilygiavę Eurolygos vadovai praėjusį pavasarį žengė rizikingą žingsnį, tačiau dabar tik trina rankomis – sumažinus komandų skaičių ir padidinus rungtynių skaičių, intriga ir susidomėjimas turnyru dar labiau išaugo.

„Toks formatas – didžiulis privalumas. Pirmiausia, tai visos 16 komandų žaidžia tarpusavyje, todėl nebelieka burtų sėkmės faktoriaus – lieka tik sportinis principas. Be to, sezonas – ypatingai ilgas ir reikalaujantis daugybės jėgų, o taip išbandomas tiek komandų pasirengimas, tiek jų tvirtumas“, – pokyčius teigiamai įvertino Eurolygos TV dirbantis buvęs krepšininkas.

Naujo formato įdiegimas ramybės dėl ateities įnešė ir į „Žalgirio“ klubą – jo vadovai žino, kad be šio sezono mažiausiai dar devynis tikrai grumsis su geriausiomis Europos komandomis. Tačiau kur kas labiau Kauno ekipos direktorių Paulių Motiejūną ir visus Lietuvos čempionų sirgalius neramina netolima ateitis – ar Š. Jasikevičius, atvedęs „Žalgirį“ į pergales prieš tokius grandus kaip Maskvos CSKA, Stambulo „Drauššafą“, „Barceloną“ ar tą pačią „Panathinaikos“, liks Kaune dar vieneriems metams?

„Labai daug kas priklausys nuo Šarūno: jeigu jis lieka, tai ir patiems žaidėjams, kurie dirbdami su juo tobulėja, bus lengviau apsispręsti likti ir neieškoti kitų variantų. O jeigu išeina pagrindinis komandos varikliukas, tai visi ims žvalgytis geresnių galimybių“, – prieš mėnesį, kalbėdamas su Krepšinis.lt, svarstė P. Motiejūnas.

Eurolyga. Kauno "Žalgiris" - Stambulo "Fenerbahče"
Foto: DELFI / Rafael Achmedov

Ir niekas net neabejoja, kad dar iki gruodžio net tris pasiūlymus gavęs Šaras vasarą jų sulauks ne ką mažiau.

„Nemanau, kad galėčiau patarinėti Šarūnui – jis kaip žaidėjas pasiekė kur kas daugiau nei aš per savo karjerą, – šyptelėjo J. Zidekas. – Be to, jis net ir būdamas jaunas jau yra labai geras treneris: manau, kad ir pats priims geriausią sprendimą.“

O paklaustas, ar po 20 metų matysime Š. Jasikevičiaus pavardę šalia tokių iškilių trenerių kaip Željko Obradovičius, Ettore Messina ar Xavieras Pascualis, neskubėjo užbėgti įvykiams už akių: „Atsakymas paprastas – tik laikas parodys“.