„Mundodeportivo“ L. Dončičiaus gimtadienio proga pristato 18 faktų, kurie talentingąjį slovėną apibūdina tiek kaip žaidėją, tiek kaip asmenybę.
1. Obuolys nuo obels netoli rieda. L. Dončičiaus tėtis Saša Dončičius taip pat buvo krepšininkas profesionalas, įvairiose Slovėnijos, Serbijos ir Prancūzijos komandose praleido 17 sezonų, 2005-ųjų Europos čempionate gynė ir Slovėnijos vyrų rinktinės garbę.
2. Krepšinis nuo vaikystės. Būdamas šešerių L. Dončičius pradėjo žaisti krepšinį Mirano Jarcos vardo pradinėje mokykloje, kurioje šiai sporto šakai skiriamas didžiulis dėmesys. Žinant, kad jo tėtis buvo krepšininkas, galima teigti, kad L. Dončičius į krepšinio sūkurį pateko jau vaikystėje.
3. Sužibėjo komandos „Olimpija“ gretose. Devynerių metų L. Dončičių Liublianos „Olimpia“ krepšinio mokyklos treneris priėmė į pratybas ir iš karto įtraukė pagrindinę šios amžiaus grupės berniukų komandą. Visgi su bendraamžiais jis treniravosi tik 15 minučių – L. Dončičius dominavo taip ryškiai, kad talentingąjį slovėną specialistai žaibiškai perkėlė į trejais metais vyresnių berniukų komandą. Būdamas vos 12 metų L. Dončičius jau tapo turnyro Romoje MVP, pelnęs 41 tašką pusfinalyje ir 54 taškus finale, taip sudomindamas ne vieną galingą Europos klubą.
4. Pirmas vizitas Madride. Panašiu metu L. Dončičius su šeima pirmą kartą atvyko į Madridą, kur jį pasikvietė „Real“ klubo atstovai. 2012-aisiais su 13-mečiu L. Dončičiumi „Real“ sudarė 5-erių metų trukmės kontraktą. Dar prieš jo pasirašymą slovėnas dalyvavo Ispanijos vaikų Karaliaus taurės turnyro finale, kuriame pelnė 20 taškų.
5. Nuolatinis MVP. Pirmą kartą Madride naudingiausiu turnyro krepšininku (MVP) L. Dončičius tapo 2013-ųjų vaikų turnyre, o vėliau šie titulai pasipylė kaip iš gausybės rago. Kadetų turnyras Budapešte, įvairūs Ispanijos regioniniai turnyrai, tarptautinės vaikų ir jaunimo varžybos įvairiose šalyse – L. Dončičius tarp bendraamžių lygių neturėjo.
6. Geriausias tarp vyresnių. Nepaisant to, kad buvo dvejais metais jaunesnis už savo komandos draugus ir varžovus, L. Dončičius MVP tapo ir aukščiausio lygio Ispanijos jaunimo čempionate, o 2015-aisiais laimėjo Eurolygos jaunimo turnyrą; su „Real“ finale įveikęs Belgrado „Crvena Zvezda“. L. Dončičius ir vėl tapo MVP.
7.Debiutas pagrindinėje komandoje. 2015-ųjų balandžio 30 dieną, būdamas 16 metų ir 2 mėnesių amžiaus, L. Dončičius debiutavo pagrindinėje „Real“ komandoje Ispanijos čempionato rungtynėse su Malagos „Unicaja“. Gavęs pirmą perdavimą, L. Dončičius nieko nelaukė ir pataikė iš toli. Jis tapo trečiu jauniausiu pagal amžių žaidėju, debiutavusiu Ispanijos ACB lygoje.
8. Įsitvirtinimas pagrindinėje komandoje. Jau kitą sezoną (2015-2016) L. Dončičių buvo galima laikyti pilnaverčiu pagrindinės „Real“ komandos nariu. Žaidėjas debiutavo Eurolygoje jau pirmajame varžybų ture, rungtynėse su „Chimki“, žaidė šalies Supertaurės ir Tarpkontinentinės taurės varžybose.
9. Pripažinimas tarp vyrų. 2016-2017 m. Ispanijos čempionato 11-ajame ture surinko 34 naudingumo balus ir tapo turo MVP –jauniausiu istorijoje. Jau visai netrukus, 13-ajame Eurolygos ture, L. Dončičius surinko 25 naudingumo balus ir taip pat tapo jauniausiu MVP.
11. Svarbus vaidmuo. Ispanijos čempionate L. Dončičius šiame sezone per rungtynes aikštėje vidutiniškai praleidžia po 20 minučių ir renka po 12,1 naudingumo balo. Tuo metu Eurolygoje jis renka po 13,9 naudingumo balo per 19 minučių. Abiejuose turnyruose slovėnas žaidžia svarbiais rungtynių momentais ir nebijo imtis iniciatyvos, kaip kad nutiko per šio sezono Eurolygos rungtynes su Kauno „Žalgiriu“ Madride – kauniečius mačo gale nuskandino būtent du taiklūs L. Dončičiaus tritaškiai.
12. Vis dar auga. Prieš penkerius metus L. Dončičiaus ūgis siekė 190 cm. Visai neseniai slovėnas pats pripažino, kad ūgtelėjo dar du-tris centimetrus; nors oficaliuose turnyrų protokoluose nurodytas jo ūgis – 201 cm, „Real“ klube patvirtino, kad iš tikrųjų slovėnas jau išaugęs iki 204 cm. Gynėjo pozicijos krepšininkui tai – išskirtiniai duomenys.
13.Šaltakraujiškumas. Ne vienas 16-metis išgirdęs įtūžusio „Real“ trenerio Pablo Laso riksmą pabūgtų, tačiau tik ne L. Dončičius. Įsimintinose Eurolygos praėjusio sezono rungtynėse su Maskvos CSKA slovėnas ramiu veidu išklausė emocingą P. Laso žodžių tiradą, o grįžęs į aikštę šaltakraujiškai pataikė tris tritaškius iš eilės.
14. Gynėjas-įžaidėjas-puolėjas. Turėdamas išskirtinius įgūdžius, talentą ir ūgį, L. Dončičius geba žaisti įvairiose pozicijose. Pradedant įžaidėju, baigiant... sunkiuoju krašto puolėju; šioje pozicijoje L. Dončičiui prieš žemesnį oponentą ne kartą teko atsidurti ir Eurolygos, ir Ispanijos čempionato varžybose. Slovėnas gali organizuoti greitas atakas, pataiko pats, o reikalui esant netgi „pacentruoja“. Tokios savybės traukte traukia NBA klubų dėmesį.
15. Pasirinkimas. Nors Ispanijoje kurį laiką buvo spekuliuojama tema, kad L. Dončičius, išaugęs Madrido krepšinio mokykloje, turėtų priimti Ispanijos pilietybę ir žaisti šios šalies rinktinėje, santūriu charakteriu garsėjantis krepšininkas spaudimui nepasidavė. Oficialų pareiškimą padaręs slovėnas vietos intrigai nebepaliko: jis pasirinko žaisti gimtosios Slovėnijos nacionalinėje ekipoje.
16. Ramybė stebina. Būdamas 17-metis L. Dončičius žaidė kaip tikras veteranas, matęs daugybę mūšių. „Nė karto nemačiau jo susinervinusio“, – teigia P. Laso. Visgi pats krepšininkas pripažįsta: „Tą dieną, kai debiutavau Madride, jaudinausi“. Visgi netrukus L. Dončičius patikslina, kad šaltakraujiškumas ir ramybė nėra vien tik įgimtos savybės. „Tai galima išsiugdyti, ir aš stengiuosi ties tuo dirbti“, – pažymi jis.
17. NBA jau laukia. L. Dončičius iki šiol dėl savo amžiaus negalėjo būti įtrauktas į NBA naujokų biržą. Pastaroji ryškiausią Europos talentą išskėstomis rankomis priims 2018-ųjų vasarą, o slovėno galimybės būti pašauktos vienam pirmųjų – išskirtinai didelės. Pavyzdžiui, NBA „DraftExpress“ L. Dončičiui 2018-ųjų biržoje žada 2-ąjį šaukimą. Tiesa, kad ir koks klubas bepakviestų L. Dončičių, „Real“ slovėną greičiausiai bandys kuo ilgiau išlaikyti savo gretose nauju jam siūlomu kontraktu.
18. Vaikas su krepšinio kamuoliu. L. Dončičiaus mama, Mirjama Poterbin, tvirtina, kad pačioje vaikystėje suirzusį berniuką geriausiai nuraminti pavykdavo atsivedus į krepšinio salę. Jo mėgiamiausios akimirkos būdavo rungtynių pertraukos – tėtis įduodavo kamuolį į Lukos rankas, ko berniukas tik ir telaukdavo. Mažajam Lukai tėtis kaip suvenyrus nuolat dovanodavo krepšinio kamuolius, kurių savo name Slovėnijoje berniukas sukaupė net 70. „Aš nuolat sapnuoju krepšinį ir sapnai yra puikūs“, – šypteli L. Dončičius.
Gimtadienio proga slovėnas sulaukė žavios dovanos – miniatiūrinio automobiliuko su specialiais numeriais. Iki šiol vairuotojo pažymėjimo neturėjusį L. Dončičių į treniruotes vežiodavo mama.
