Lankomumo rekordai, debiutas Europos taurės turnyre, skambios pergalės prieš „Žalgirį“, Vilniaus „Lietuvos rytą“, Klaipėdos „Neptūną“, galiausiai pirmasis šalies taurės turnyro finalas – 2016-2017 metų sezonas paliks daug įrašų Panevėžio krepšinio istorijoje.
Išsišokėliai nebuvo statistai ir pilnutėlėje „Žalgirio“ arenoje lemiamą Karaliaus Mindaugo taurės turnyro dieną, bet galiausiai varžybų šeimininkai nesileido trečią sykį užklumpami iš netyčių.
„Liūdėti nėra ko: vyrai – šaunuoliai, atidavė visas jėgas. Bet su „Žalgiriu“ nereikia matuotis jėga – norint nugalėti tokią komandą, reikia dar ir įjungti galvą. To mums truputį pritrūko“, – kalbėdamas su Krepšinis.lt, turnyro atomazgą įvertino K. Lavrinovičius.
„Žalgiris“ laimėjo finalą 84:63, tačiau didelis skirtumas galutiniame rezultate neatspindi mačo intrigos: po dviejų kėlinių Eurolygos dalyvių persvara buvo minimali – 34:33.
Virė mūšis, kuriame nuo pradžių buvo darbuojamasi ir alkūnėmis, ir kone kumščiais.
Jau pirmame kėlinyje „Žalgirio“ gynėjas Leo Westermannas „užsidirbo“ techninę, Paulius Jankūnas su Žygimantu Skuču – abipusę, o Antanas Kavaliauskas su Simu Galdiku – netgi abipusę nesportinę pražangą.
Per 10 min. atkarpą „Lietkabelis“ taisykles iš viso pažeidė 11 (!) kartų.
Ar tai ir buvo tas „nešvarus žaidimas“, kuriam prieš finalą savo auklėtinius liepė ruoštis „Žalgirio“ vairininkas Šarūnas Jasikevičius?
„Aišku, buvo visko. Nors nepasakyčiau, kad iš mūsų pusės buvo pastangų žaisti „nešvariai“. Tiesiog ėjome kovoti. Čia – ne moteriškas sportas, kovėmės, gal kažkur emocijos lipo per viršų, gal pražanga pasitaikė grubesnė. Bet aš manau, kad situacijų, kuomet galėjome vienas kitą traumuoti, nepasitaikė“, – spalvų nesutirštino K. Lavrinovičius, pats per 15 min. pelnęs 9 taškus ir prasižengęs 4 kartus.
Praūžus Karaliaus Mindaugo taurės varžybų savaitei, pasirodymą Europos taurės turnyre jau baigęs „Lietkabelis“ galės koncentruotis ties Lietuvos krepšinio lyga (LKL).
Pastarojoje panevėžiečių reikalai klojasi kaip iš pypkės: 17 pergalių ir tik 6 pralaimėjimai komandai, kuri pernai tenkinosi septinta vieta, leidžia žengti įkandin to paties „Žalgirio“.
Lietuvoje turbūt nebebūtų tiek daug apstulbusių veidų, jei pavasario pabaigoje šios dvi ekipos dar kartą susidurtų LKL finale.
„Tikime, kad galime kovoti ir su „Žalgiriu“. Gal ne laimėti, bet būti finale ir kovoti – taip“, – daugiau netikėtumų žadėjo K. Lavrinovičius.
Jo ir brolio Darjušo atvykimas į Panevėžį praėjusią vasarą buvo bene pagrindinis signalas apie kylančią naują jėgą šalies krepšinyje.
37-erių dvyniai, kaip ir veteranas Mindaugas Lukauskis, jaučia artėjantį saulėlydį, tad Kazio Maksvyčio kariaunai išlaikyti savo stebinantį tempą ateinančiame tarpsezonyje bus dar sunkiau nei nužygiuoti į LKL finalus.
K. Lavrinovičius pripažįsta: norėdamas netapti vienadieniu klubu, „Lietkabelis“ turės vis labiau nertis iš kailio.
„Pasiekti kažkokį lygį visada lengviau nei jį išlaikyti. Reikės didelių organizacijos pastangų: ir buriant komandą, ir trenerių štabą. Juk pasikeisti viskas gali greitai“, – sakė buvęs Lietuvos rinktinės aukštaūgis.
