Visus finansinius reikalus su jį atleidusiu Maskvos srities „Chimki“ klubu suderinęs R. Kurtinaitis vasaros pabaigoje pasileido į avantiūrą – sukirto rankomis su iš pelenų pakilti troškusiu Kantu klubu, kuris sezono eigoje pasivadino „Red October“.
Per devynis turus lietuvis Kantu komandą atvedė tik į dvi pergales, o nesėkmių liūnas ją nubloškė į Italijos čempionato turnyro lentelės dugną.
O problemų iš tiesų būta rimtų. Užsienio žiniasklaidos duomenimis, algos gynėjas iš Lietuvos nesulaukė daugiau nei 45 dienas. Visgi pats Kantu klubas oficialiame pareiškime tai paneigė. Negana to, dar apkaltino lietuvį savavališkai praleidus treniruotę.
Bet akivaizdu, kad bendradarbiavimu buvo nepatenkintos abi pusės, nes Lietuvos rinktinės narys nedemonstravo tokio žaidimo, kokio iš jo norėjo „Red October“ vadovai. Tiesa, kol prie komandos vairo stovėjo Rimas, pastarieji didelių pretenzijų nereiškė.
„Galvojau, kad jis progresuos truputėlį greičiau, – kalbėdamas apie 1,7 taško ir 2,6 rezultatyvaus perdavimo atlikusį lietuvį prisipažino R. Kurtinaitis. – Taip, jis turi gamtos dovaną suvaldyti komandą, ko man labai reikėjo. Jis taip pat supranta krepšinį, turi neblogus fizinius duomenis, be to, turi didelį privalumą įžaidėjo pozicijoje – ūgį (198 cm – Krepšinis.lt).
Buvo tik vienintelė problema. Šiuolaikiniame krepšinyje, kad ir kaip bežaistum, į krepšį privalai įmesti. Praleisdamas ant parketo 20 minučių, net ir būdamas įžaidėju, negali išeiti pelnęs 2 ar 4 taškus, nes norint laimėti tai tiesiog yra per mažai. Bet aišku, vaikas stengiasi – ateina 30-60 min. prieš treniruotę ir dar po jos lieka pamėtyti.“
Jau du mėnesius gimtajame Kaune laiką leidžiantis R. Kurtinaitis nuo krepšinio neatitolsta. Naudodamasis laisvu laiku, jis įdomiausias LKL, Europos taurės ir Eurolygos kovas kaip žiūrovas stebi tiek per televizoriaus ekraną, tiek arenose. Visgi matant po aikštę zujančius žaidėjus, specialistui jau kirba noras pačiam tuos krepšininkus pavaikyti.
„Jeigu atvirai, tai jau norėtųsi dirbti. Kaip tik šiandien dukra klausė, ar nepasiilgau krepšinio. Ir iš tikrųjų pasiilgau, bet ką padarysi“, – atviravo kaunietis.
Bet daugiau avantiūrų R. Kurtinaitis imtis nebenori – nusprendė kantriai laukti rimtų Eurolygos klubų pasiūlymų. Tiesa, bent kol kas laisvų kėdžių rinkoje nėra.
„Pats neieškau, čia gi ne grybai, – juokėsi treneris. – Kai bus pasiūlymai, tada bus galima spręsti, o šiuo metu nieko nėra. Kvietė „Maccabi“, bet man netiko, nes sutartis buvo siūloma tik pusmečiui, o tolimesnė ateitis priklausytų nuo rezultatų. Man norėjosi kažkokių garantijų, todėl susitarti ir nepavyko. Taip tas paieškų procesas ir vyksta.“
Bet savojo šanso sulaukė ir R. Kurtinaitis, kurio kandidatūrą pasiūlė Lietuvos trenerių asociacija. Visgi balsavimo metu Dainius sulaukė 10 balsų, Rimas – 3, o Lietuvos teisėjų asociacija susilaikė.
„Man paskambino Vydas Gedvilas ir paklausė, ar norėčiau būti treneriu. Atsakiau, kad ne. Tada jis dar paklausė, ar galima mane pasiūlyti. Sutikau. Jeigu būtų išrinkę, būčiau sprendęs, ar eiti“, – spalio pabaigoje daug dėmesio Lietuvoje susilaukusį įvykį prisiminė R. Kurtinaitis.
– Bet Arvydas pasielgė labai profesionaliai. Jis yra federacijos prezidentas, priima sprendimus ir už juos atsako. Mes su Arvydu buvome susitikę, bet aš nenoriu, kad mane kviestų dirbti dėl to, kad esu jo draugas. Yra ir profesionalumas: išrinko taip, reiškia taip reikia. Aš visada už Lietuvą sirgsiu su dideliu entuziazmu, ką dariau visą savo gyvenimą, nes krepšinis ir yra mano gyvenimas.“
Daugelyje apklausų šalies krepšinio sirgaliai būtent 56-erių specialistą įvardijo kaip geriausią kandidatą užimti nacionalinės komandos trenerio postą. O neišsipildžius jų prognozėms, daugelis giliai atsiduso – čia tikriausiai buvo paskutinė Rimo galimybė. Bet jeigu tokia dar kartą atsirastų, galbūt jis galiausiai sutiktų?
„Man malonu, kad apie mane kalba, bet iki šiol dar niekas neatėjo ir nepasakė – būk treneriu. Tik kartą, kai dar dirbo Jonas Kazlauskas, Sabonis man paskambino į Maskvą ir paprašė, kad paimčiau jaunimo rinktinę ir paruoščiau jos žaidėjus vyrų komandai. Bet atsisakiau, nes turėjau darbų.
O jeigu pasiūlys už metų, penkių ar dešimt, tai tik tada ir galėsiu atsakyti. Juk aš turiu pagalvoti – nesu 20-metis vaikas ir nepuolu sutikti vos tik gavęs pasiūlymą. Man greitai bus 57-eri, todėl aš į gyvenimą jau žiūriu kitaip: ko nesugebu – to aš ir nesiimu, nes galbūt kitas gali už mane geriau tai padaryti. Būtent todėl ir reikia svarstyti“, – mintimis dalijosi jis.
Artėjančią vasarą buvęs krepšininkas palaikys Lietuvos rinktinę Europos čempionate. Ir R. Kurtinaitis viliasi, kad televizoriaus ekrane jis išvys aukščiausią žaidimo lygį, kurį demonstruos visi geriausi šalies žaidėjai.
„Man nepatiko, kad garsus treneris, mano mokytojas, Vladas Garastas šią situaciją bandė apvilkti sakydamas, kad Europos čempionatas nesvarbus, todėl ir treneriu gali būti bet kas. Nesvarbu, kad jis neturi tęstinumo, bet jis yra svarbus. Galiu netgi pasakyti, kokiu aspektu.
Aišku, nenoriu maišyti sporto su pinigais, bet dabar ateina jaunoji karta, o kiekvienas titulas prisideda prie galimybės baigus karjerą iš KKSD gauti sportininko rentą. Tai krepšininko renta, kuri bus mokama visą likusį gyvenimą. Todėl bent jau šiuo aspektu čempionatas yra svarbus. Bet apskritai gyvenime viskas yra svarbu. Tokiai šaliai kaip Lietuvą į Europos čempionatą žiūrėti pro pirštus yra netinkamas požiūris, todėl su juo aš kategoriškai nesutinku“, – savo poziciją išsakė R. Kurtinaitis.
