„Sekasi geriausiems“ – banali, tačiau šiai Lietuvos 18-mečių krepšinio rinktinei itin tinkanti frazė. Senojo žemyno pirmenybėse ne kartą ties prarajos riba svyravę jaunieji šalies talentai galiausiai užkopė ant apdovanojimų pakylos.
Europos jaunių čempionatą lietuviai pradėjo pergale prieš kaimynę Latviją (62:50), bet turėjo pripažinti Bosnijos ir Hercegovinos jaunių pranašumą (70:79), todėl viskas sprendėsi paskutiniame C grupės mače.
Ir jame netrūko dramos: vienu metu Rimanto Grigo auklėtiniai turėjo net 15 taškų deficitą, tačiau sugebėjo išplėšti pratęsimą ir jame šventė pergalę (94:88), kuri po latvių dovanėlės leido užimti pirmą vietą.
Bet vėliau lengviau tikrai nebuvo. Bet ir vėl lydėjo sėkmė. Ketvirtfinalyje sukūrė tikrą stebuklą – per 3,2 sek. sugebėjo panaikinti 4 taškų deficitą ir 82:81 įveikti Rusijos bendraamžių barjerą.
Aidint sirenai tritaškį iš fantastikos srities pataikęs 17-metis Arnas Velička lietuviams atvėrė kelią ne tik į elitinį ketvertą, bet ir užtikrino vietą 2017 metų vasarą vyksiančiame 19-mečių pasaulio čempionate.
„Jeigu nuoširdžiai, tai Arno metimą tą vakarą dar kokius 30 kartų žiūrėjau, nes negalėjau patikėti, kas įvyko. Tik kitą dieną supratau, kad viskas – reikia ruoštis rungtynėms su vokiečiais“, – šyptelėjo D. Slavinskas.
Bet sustoti Lietuvos komanda nė neketino ir pusfinalyje 69:62 pranoko Vokietijos krepšininkus, o pergalės kalviu ir vėl tapo gynėjas A. Velička, kritiniu metu pelnęs septynis taškus iš eilės ir sukrovęs lemiamą pranašumą.
Visgi pergalingą žygį finale sustabdė atletiškieji Prancūzijos krepšininkai, kurių pranašumą Lietuvos jauniams teko pripažinti rezultatu 68:75. Kovoje dėl aukso R. Grigo kariauna vienu metu turėjo net 14 taškų deficitą, bet tradiciškai kilo į lemiamą šturmą ir prie varžovų buvo priartėję vos vieno taško atstumu (59:60).
Tačiau tuomet tikrą solo šou surengė Frankas Ntilikina. Prancūzų įžaidėjas pataikė tris tritaškius iš eilės, iš kurių vienas – paskutinę atakos laikui skirtą sekundę iš 10 metrų (59:69). Ir po tokio smūgiu mūsiškiams atsigauti paprasčiau neužteko laiko.
„Važiavome kovoti dėl medalių ir iškovoti kelialapio į pasaulio čempionatą. Tikslą puikiai įvykdėme ir per daug problemų nekilo. Aišku, tos rungtynės su rusais buvo stebuklingos, bet tikrai įrodėme, kad esame stipri rinktinė: nugalėjome vokiečius, o daugelis netikėjo, kad galime tai padaryti. Mano manymu, tai buvo stipriausia komanda čempionate. Per trumpą laiką susižaidėme kaip komanda ir įrodėme, ko esame verti“, – įspūdžiais dalijosi finale net 8 tritaškius pataikęs ir 28 taškus pelnęs Arnoldas Kulboka.
„Kai patekome į finalą, visos mintys bus ties auksu, o kai jo nepavyko iškovoti, atrodė, kad viskas blogai susiklostė, bet kai atslūgo emocijos ir sugrįžę pamatėme čia visus susirinkusius žmones, suprantame, kad sidabras Lietuvai – tikrai geras pasiekimas“, – komandos draugą papildė A. Slavinskas.
18-mečių kariauną iki podiumo atvedė ryškiausių šalies talentų kvartetas, rinkęs liūto dalį visos komandos taškų – net 56,4 iš 74,2. Tai Ispanijoje rungtyniaujantys Tadas Sedekerskis (14,5 tšk., 10,2 atk. kam., 3,8 rez. perd., 20,3 baud. bal.) ir A. Velička (11 tšk., 5,7 rez perd.), Vokietijoje tobulėjantis A. Kulboka (15,7 tšk., 6,2 atk. kam.) ir Kauno „Žalgirio“ dublerių garbę ginantis Gytis Masiulis (15,2 tšk., 10 atk. kam., 18 naud. bal.).
Pirmasis iš jų sulaukė ir asmeninio apdovanojimo – buvo įtrauktas tarp penkių ryškiausių turnyro žvaigždžių. Tiesa, jis vienintelis su komanda negrįžo į Lietuvą – atskiru reisu išvyko atgal į Vitorijos „Baskonia“ klubo gretas.
„Individualiai stiprūs žaidėjai ne visada yra komanda. Jeigu stebėjote futbolą, tai brazilai buvo individualiai stiprūs, bet gavo į vienus vartus nuo vokiečių. Per tą trumpą laiką vaikinams pavyko susiburti į komandą, o komanda ir gali padaryti gerą rezultatą. Aš didžiuojuosi, kad jie buvo vienas kumštis, viena stipri komanda, kuri siekė didelio rezultato“, – savo auklėtiniams dėkojo R. Grigas, nepamiršęs duoklę atiduoti ir jaunųjų krepšininkų pirmiesiems treneriams.
„Visi vienas kitą pažįstame: vienas galbūt geriau veržiasi link krepšio, kitas galbūt geriau meta – stengėmės aikštelėje ieškoti vienas kito ir išnaudoti stipriąsias puses. Aišku, finalinėse rungtynėse ne viskas pavyko taip, kaip norėjome – tikrai galėjome iškovoti ir aukso medalį, nes matėme, kad Prancūzijos komanda yra įveikiama. Bet sidabras – irgi gerai“, – apie kamuolio dalybas aikštėje pasakojo A. Kulboka.
Tapę vicečempionais 18-mečiai prisidėjo prie išskirtinio Lietuvos jaunimo rinktinių pasiekimo pakartojimo. Vos antrą kartą per visą šalies krepšinio istoriją visos trys mūsų vaikinų rinktinės iškopė į Europos pirmenybių finalus. Tiesa, visos turėjo tenkintis sidabro medaliais.
Šią vasarą Manto Šerniaus vadovaujama jaunučių (iki 16 metų) rinktinė tapo Europos vicečempione, finale 72:74 pralaimėjusi Ispanijai. Taip pat sidabru pasipuošė ir Tomo Masiulio vadovaujami 20-mečiai, lemiamame mūšyje taip pat turėjusi pripažinti Ispanijos bendraamžių pranašumą (68:55).
Visos trys Lietuvos vaikinų rinktinės į finalus buvo iškopusios tik 2008-aisais, kai „auksine“ praminta Jono Valančiūno karta Europos 16-mečių čempionate tapo nugalėtoja, o 18-mečių rinktinė su Donatu Motiejūnu ir 20-mečiai, kurių lyderiu buvo Martynas Gecevičius ir kuriai taip pat atstovavo ir D-Mo (du čempionatai per vasarą), pasipuošė sidabro medaliais.
