LKF prezidento Arvydo Sabonio užnugarį turėjęs D. Adomaitis rinkimuose surinko 10 balsų iš 14 galimų. Trys Vykdomojo komiteto nariai palaikė 56-erių Rimo Kurtinaičio kandidatūrą, o Lietuvos krepšinio teisėjų asociacijos prezidentas Kęstutis Pilipauskas balsuodamas susilaikė.
Prieš pat balsavimą Lietuvos krepšinio trenerių asociacija pateikė ir Kazio Maksvyčio kandidatūrą, tačiau Panevėžio „Lietkabelio“ vairininkas palaikymo nesulaukė.
Tiesa, A. Sabonio siūlytas D. Adomaitis nebuvo pagrindinis federacijos vadovų kandidatas. Lietuvos krepšinio legenda po Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių paprašė rinktinės narių sudaryti savo „prioritetinį sąrašą“.
Jame pirmu numeriu buvo įrašytas Jonas Kazlauskas, antru – Šarūnas Jasikevičius. Tačiau abu atsisakė siūlymų. Tuo metu D. Adomaitis progos vėjais nepaleido.
„Padiskutavome kai kuriuos dalykus – kaip aš juos matau ir kaip jie. Mūsų požiūris labai sutapo“, – pokalbį su LKF vadovais prisiminė LKL vicečempionas, su federacija pasirašysiantis sutartį ketverių metų olimpiniam ciklui.
Nors viešojoje erdvėje kilo diskusijų, jog D. Adomaičio paskyrimas reikštų 2017 metų Europos čempionato aukojimą norint pasiruošti svarbesnėms ateities kovoms, tačiau naujasis rinktinės treneris šiuo klausimu išliko kategoriškas.
„Iš karto reikia labai aiškiai deklaruoti, kad Europos čempionate yra kovojama dėl medalių, dėl šalies, dėl Lietuvos krepšinio ir krepšinio prestižo. Reikia daryti viską, kad surinktume stipriausią rinktinę, stipriausius žaidėjus ir kovotume dėl aukščiausių tikslų“, – pareiškė iš Šakių kilęs specialistas.
– Kai šnekėjotės su Arvydu Saboniu ir Mindaugu Špoku, kalba buvo tik apie kandidatūrą ar paliesta ir daugiau temų: galbūt tikslai, federacijos norai? – Krepšinis.lt paklausė Dainiaus Adomaičio.
– Tiesiog kalbėjomės, ar sutikčiau, kad būtų iškelta mano kandidatūra. Pasakiau, kad taip. Padiskutavome kai kuriuos dalykus – kaip aš juos matau ir kaip jie. Mūsų požiūris labai sutapo. Detaliau ir aiškiau kalbėti bus galima tik dabar.
– Viešumoje kilo nemažai diskusijų, kad jums eiti į šias pareigas dar šiek tiek per anksti. Ar pats jaučiatės jau pasiruošęs priimti šią atsakomybę? Galbūt A. Sabonio ir M. Špoko palaikymas prisidėjo prie sprendimo žengti šį žingsnį?
– Taip, sprendimą priimančių žmonių palaikymas yra labai svarbu. Man dar yra labai svarbi mano aplinkos žmonių, kurie mane pažįsta, nuomonė. Klausimas, ar esi pasiruošęs – manau, kad to paties tinkamiausio laiko niekada ir nebus. Nebus, kad dirbi dirbi, ryte atsikeli ir sakai: „na, dabar aš jau pasiruošęs – ateikite pas mane“. Taip nebus. Taip, čia yra didžiulis iššūkis, didelė atsakomybė, tačiau nebijau – manau, kad esu pasiruošęs, ir abejonių nekyla.
– Kalbėdami apie jūsų kandidatūrą krepšinio ekspertai svarstė, kad taip tarsi bus aukojamas Europos krepšinio čempionatas. Ar ir jūs tos nuomonės, kad sumažėjus turnyro reikšmei vertėtų daugiau eksperimentuoti žvelgiant į rinktinės ateitį?
– Aš neseku visų naujienų, bet jeigu kažkas pasakė, tai reikia pakeisti požiūrį – Lietuvoje niekada nė vienam treneriui, nė vienai rinktinei nė vienas čempionatas nebuvo nesvarbus. Iš karto reikia labai aiškiai deklaruoti, kad Europos čempionate yra kovojama dėl medalių, dėl šalies, dėl Lietuvos krepšinio ir krepšinio prestižo. Reikia daryti viską, kad surinktume stipriausią rinktinę, stipriausius žaidėjus ir kovotume dėl aukščiausių tikslų.
Patys žinote, kad Lietuvos rinktinei net ne čempionatai, o kiekvienos rungtynės yra svarbios – tai didžiulis dėmesys, didžiulis sirgalių palaikymas. Labai klaidingas mąstymas ir nenorėčiau jo daugiau girdėti.
– Yra ne vienas žaidėjas, kuris žaisdamas užsienio klubuose sužiba, bet Jono Kazlausko žaidimo schemoms netikdavo. Ar ketinate šansus suteikti ir jiems?
– Manau, dar labai anksti kalbėti apie konkrečias žaidėjų pavardes, bet mano nuomonė yra labai paprasta – rinktinėje turi žaisti tuo metu geriausi krepšininkai. Kai reikės skelbti kandidatų sąrašą, tai ir bus sprendžiama. Aišku, kartais yra tokių situacijų, kuomet žaidėjai savo komandose turi didelį vaidmenį, o rinktinėje jis sumažėja. Labai svarbu turėti žaidėjus, kurie darytų savo darbą: mažą, bet labai labai svarbų bendram paveikslui. Trenerio darbas yra žaidėjui suteikti konkretų vaidmenį ir kad jis būtų juo patenkintas.
– Ar esate jau pagalvojęs, ką kviesitės į trenerių štabą?
– Dar anksti apie tai kalbėti. Dar tik šiandien nuspręsta, kas bus vyriausiasis treneris, todėl kol kas tikrai ne.
