Su Roku susiskambinome ankstyvą rytą Niujorko laiku, nes 206 cm ūgio krepšininko dienotvarkė sudėliota minučių tikslumu: 8:15 val. „Hofstra Pride“ komandos studentai renkasi į treniruoklių salę, 9:15 val. valgo pusryčius, nuo 11:15 iki 14:15 val. vyksta paskaitos, nuo 15 iki 16 val. atliekamos gydytojų procedūros, o nuo 16 iki 19 val. rengiama bendra komandos treniruotė.
Jų pagal NCAA taisykles nuo spalio 1-osios iki pirmųjų sezono rungtynių galima surengti 30. Tiesa, individualus darbas nėra ribojamas – sporto salė atidaryta 24 valandas per parą ir 7 dienas per savaitę.
„Čia net iš labai blogo žaidėjo padarytų gerą“, – juokėsi R. Gustys, pats papildomai prakaitą liejęs visą vasarą. „Negaliu jo iškrapštyti iš salės“, – šyptelėjo komandos treneris Joe Mihalichas.
First practice! Go Pride! #RoarWithPride pic.twitter.com/NWE8RXRCZt— Hofstra Basketball (@HofstraMBB) October 4, 2016
Ir tiek 110 kg jaunuolis dirba ne be reikalo – vasarą „Hofstra Pride“ komandą palikus net keturiems pajėgiems abiturientams, naujajame NCAA sezone didžiulė našta kris ant tvirtų lietuvio pečių. Bet didesnės atsakomybės Rokas nebijo. Priešingai – kelia sau itin ambicingus tikslus.
„Jeigu būsiu sveikas, manau, kad statistinius rodiklius galima bus dar labiau pagerinti, – pasakojo R. Gustys, praėjusiame NCAA sezone vidutiniškai rinkęs 13,5 taško ir 13 atkovotų kamuolių. – Noriu perimti Mockevičiaus (pernai sugriebdavo po 14 kamuolių – Krepšinis.lt) rolę ir pagal atkovotus kamuolius būti pirmas visoje Amerikoje – tokį sau keliu asmeninį tikslą.“
Iš viso 442 kamuolius atkovojęs lietuvis pernai pagerino universiteto komandos rekordą, kuris nuo 1976-1977 metų sezono priklausė Johnui Irvingui (400). Jam pritrūko vos 13 sugriebtų kamuolių, jog pagerintų ir absoliučiai geriausią CAA konferencijos rezultatą, kuris nuo 1985-1986 sezono priklauso legendiniam NBA žaidėjui Davidui Robinsonui (455).
Tiesa, praėjusio sezono nepavyko užbaigti skambiai – iki „Kovo beprotybės“ pritrūko vos vieno žingsnio: CAA konferencijos finale po pratęsimo 73:80 nusileista „UNC Wilmington Seahawks“ studentams, o kova paguodos NIT turnyre buvo baigta po pirmo rato.
Naujiems iššūkiams pasiryžęs aukštaūgis dar nei pats nežino, kur yra jo galimybių ribos, tačiau sparčiai tobulėdamas jis neprisibijo pasvajoti ir apie NBA. Tiesa, bent kol kas Roko mintyse – sunkesnis kelias, kuriuo dabar žygiuoja E. Mockevičius. Visgi, jeigu treti metai anapus Atlanto taptų proveržio sezonu, kaunietis neatmeta galimybės išbandyti savo laimę ir NBA naujokų biržoje.
„Dabar daug minčių nėra – nesuku dėl to galvos. Viskas priklausys nuo sezono: jeigu pasirodysiu puikiai ir matysiu, kad turiu gerus šansus sulaukti šaukimo ar galimybių sudalyvauti kurio nors komandos treniruočių stovykloje, tai žinoma, mąstysiu – tuomet reikėtų dėliotis visus pliusus ir minusus“, – garsiai svarstė R. Gustys.
Jis su Krepšinis.lt kalbėjosi apie vasarą nuveiktus darbus, lapkričio 16-ą dieną pradėsiantį NCAA sezoną ir jame sau bei komandai keliamus tikslus, pasvarstė apie galimybę praverti NBA duris ir sulaukti kvietimo iš naujojo Lietuvos rinktinės trenerio.
– Nuo paskutinių tavo NCAA rungtynių prabėgo jau daugiau nei 7 mėnesiai, o JAV spaudoje teko skaityti, kad treneris negali tavęs iškrapštyti iš sporto salės. Ką per šį laiką tobulinai labiausiai?, – Krepšinis.lt paklausė R. Gusčio.
– Stengiausi pagerinti savo gynybinius įgūdžius, kad galėčiau po užtvarų greičiau keistis dengiamaisiais, o iš puolime norėjau patobulinti metimą iš vidutinio nuotolio ir baudų metimų procentą.
Pernai baudų metimai manęs labai nedžiugino (43,6 proc. – Krepšinis.lt), nors tai galbūt labiau lėmė psichologiniai dalykai, nes treniruočių metu tikrai atakuoju tiksliai. Bet vidutinių metimų praėjusiais metais išvis praktiškai nemečiau, todėl pats sau išsikėliau tikslą tvirtai jaustis metant dvitaškius ir įrodyti treneriams, kad galiu juos pataikyti.
Treniruočių metų, žaidžiant penkis prieš penkis, jau pataikau po kelis metimus iš vidutinio nuotolio. Net ir treneriai nori, kad mesčiau daugiau. Kiekvieną dieną eidamas papildomai pamėtyti su treneriu įgijau pasitikėjimą savimi ir pats sau įrodžiau, kad galiu pataikyti.
– Praėjusiame sezone iki „Kovo beprotybės“ pritrūko vos vieno žingsnio. Ar jau pavyko užmirštį šį kartėlį?
– Vos po kelių dienų teko žaisti kitame turnyre, todėl pralaimėjimo nuotaika atsiliepė ir vėl suklupome. Nors praėjus kelioms savaitėms nesėkmė finale užsimiršo, manau, kad kol būsiu universitete, vis pagalvosiu apie tas rungtynes. Bet tai galbūt mane motyvuos padaryti viską, kad tai nebepasikartotų.
– „Pride“ komanda vasarą neteko kelių svarbių žaidėjų, kurie baigė universitetą. Ar naujokai padės įgyvendinti svajonę patekti į atkrintamąsias?
– Komanda yra žymiai jaunesnė. Mes netekome keturių žaidėjų, o atsivėrusias spragas užpildė atėję iš mokyklų. Bet jie jaunesni, todėl bus kitoks žaidimo stilius – manau, kad treneris turėtų akcentuoti žaidimą daugiau per mane. Bet šansų turime, nes mums vadovauja puikus treneris, kuris iš bet kokių žaidėjų gali sulipdyti gerą komandą – bus sunku, prireiks laiko, bet pakovosime.
– Akivaizdu, kad daugiau atsakomybės šiemet kris ant tavo pečių. Pasirengęs atlaikyti šią naštą?
– Po praėjusių metų sau kartelę iškėliau aukštai, todėl reikės ne tik išlaikyti tą patį žaidimo lygį, bet ir jį pagerinti. Būtent dėl to tiek daug laiko praleidžiu treniruodamasis papildomai – noriu visiems įrodyti, kad galiu tobulėti.
– Antrajame savo NCAA sezone asmeninius statistinius rodiklius pagerina 2-3 kartus. Ar jauti, kad turi dar daugiau potencialo? Kokios galėtų būtų šio sezono statistikos lubos?
– Pirmais metais buvau traumuotas, todėl ir sezonas nenusisekė, nes tikrai buvo daug vilčių ir pastangų įdėta, bet trauma išmušė iš vėžių. Pernai jau buvau sveikas ir viskas apsivertė aukštyn kojomis. Jeigu būsiu sveikas, manau, kad statistinius rodiklius galima bus dar labiau pagerinti. Noriu perimti Mockevičiaus rolę ir pagal atkovotus kamuolius būti pirmas visoje Amerikoje – tokį sau keliu asmeninį tikslą.
– Bet taip sparčiai tobulėjant jau veikiausiai galvoje sukasi ir mintys apie NBA?
– Tai žinoma. Norėčiau eiti panašiu keliu kaip Mockevičius: gauti šansą žaisti vasaros lygoje, o po to galbūt pasirašyti negarantuotą kontraktą ir taip bandyti įrodyti savo vertę. Visada apie tai pagalvoju, todėl kiekvieną dieną stengiuosi tobulėti ir gerinti visus žaidimo aspektus bei sulaukti savojo šanso.
– Egidijus Mockevičius prisipažino, kad mokslai jam buvo pirmoje vietoje, todėl jis pirmiausiai baigė universitetą, o tik tuomet ėmė vaikytis NBA svajonės. O kur prioritetus dėliojiesi tu?
– Dabar kol kas galvoju tik apie universiteto baigimą, nes nežinau, kaip susiklostys krepšininko karjera. Norisi turėti planą B, todėl man mokslai labai svarbu. Bet koncentruojuosi ir ties krepšiniu, todėl nuolat dirbu papildomai.
– Bet jeigu šis sezonas būtų dar geresnis nei praėjęs, galbūt pagalvotum apie galimybę žengti Domanto Sabonio keliu – laimę bandyti NBA naujokų biržoje?
– Dabar daug minčių nėra – nesuku dėl to galvos. Viskas priklausys nuo sezono: jeigu pasirodysiu puikiai ir matysiu, kad turiu gerus šansus sulaukti šaukimo ar galimybių sudalyvauti kurios nors komandos treniruočių stovykloje, tai žinoma, mąstysiu – tuomet reikėtų dėliotis visus pliusus ir minusus.
– Kai Jono Kazlausko žurnalistai paklausė, kodėl į kandidatų sąrašo neįtraukė E. Mocevičiaus, treneris atsakė, kad žaisdamas prieš jaunesnius studentus jis dar neįrodė savo vertės. Tačiau iškart po to juo susidomėjo „Nets“ klubas. Kodėl žmonės Lietuvoje neįvertina tikrojo NCAA pajėgumo?
– Žmonės tiesiog neįsivaizduoja, koks čia yra lygis: neatvažiuoja pažiūrėti rungtynių, todėl net neįsivaizduoja, kaip sunkiai per treniruotes žaidėjai dirba. Pavyzdžiui, mums dabar kiekvieną dieną treniruotės vyksta po 3 val. Dirbame ir individualiai, ir su komanda. Net ir tie žaidėjai, kurie Lietuvoje nėra itin perspektyvūs, JAV turi potencialo, nes treneriai įdeda daug darbo, todėl galima aukštyn kojomis apversti savo karjerą ir tapti puikiu žaidėju.
– Lietuvos krepšinio federacija (LKF) ieškos naujo Lietuvos rinktinės trenerio. Žinant, kad nacionalinėje komandoje artimiausiais metais išvysime kartų kaitą, tikriausiai ir pats su nekantrumu lauki, kam bus patikėtas jos vairas?
– Nesakyčiau, kad man tai labai aktualu. Nesvarbu, kuri treneris ateitų, jeigu jis man duotų šansą – jau ir tiek būtų puiku. Bet kol kas koncentruojuosi baigti mokslus universitete ir įrodyti, kad galiu žaisti profesionalų lygyje, o būtent tai yra svarbu rinktinės treneriams. Aišku, su Domantu Saboniu buvo kitokia istorija, o man ir Mockevičiui pirmiausiai reikia įrodyti, kad galime žaisti profesionaliai. Tik tada turėsime šansą patekti į rinktinę.
– 2017-ųjų vasaros pabaigoje Taipėjuje bus rengiama ir Universiada. Kam teiktum prioritetą: studentų rinktinei ar treniruočių stovyklai su vyrais?
– Visada smagu žaisti už Lietuvą. Buvo labai apmaudu, kai dėl NCAA taisyklių negalėjau atstovauti 20-mečių rinktinei. Kad ir kur pakviestų, viską mesčiau ir atvažiuočiau. Bet jeigu reikėtų rinktis, tai greičiausiai rinkčiausi treniruotes su vyrais, nes tokios patirties kasdien negausi – stumdytis su tokiais žaidėjais kaip Paulius Jankūnas ar Antanas Kavaliauskas būtų neišdildoma patirtis.
