Naudingiausias 2015 metų LKL finalo serijos žaidėjas vos tik persikėlęs į Kazanės „Uniks“ klubą tęsė savo tritaškių salvių seriją ir sezono metu pagerino ne vieną asmeninį rekordą Europos turnyruose.

Vis tik kelių nesėkmingų rungtynių ruožas nubloškė kaunietį ant Tatarstano Respublikos sostinės ekipos atsarginių žaidėjų suolelio.

„Nebenoriu ten lįsti – kas buvo tas. Buvo daug niuansų, apie kuriuos nenoriu šnekėti. Bet gavau patirties, iš jos bandau mokytis, o į detales nenoriu gilintis, nes tai – jau praeitis ir neverta ten grįžti“, – šį karjeros etapą pamiršti norėjo 198 cm ūgio gynėjas.

Visgi metai Rusijoje turėjo daug didesnę įtaką A. Milaknio karjerai. Apie olimpines žaidynes svajojęs snaiperis iš Kauno gana lėtai derino savo taikiklį ir dėl to nepateko į pirminį Lietuvos rinktinės dvyliktuką.

Nors antrąjį šansą Jonas Kazlauskas krepšininkui suteikė, šis nusprendė pats tapti savo likimo kalviu ir savo noru paliko komandą, neišvykdamas su ja į turnė po Ispaniją, Argentiną ir Braziliją.

Toks gynėjo pasirinkimas iš vėžių išmušė J. Kazlauską, kritikos negailėjo ir Rimas Kurtinaitis, bet riebiausiai pasisakė Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) prezidentas Arvydas Sabonis, pareiškęs, kad tai – „pats blogiausias sprendimas jo gyvenime“.

„Kalbų buvo daug – jų visada buvo, jų visada bus. Bet jau sulaukiau tokio amžiaus, kai į jas mažiausiai reaguoju. Savo padaryto sprendimo nesigailiu, o kokios detalės jį lėmė žinau aš, žino rinktinės atstovai – nebenoriu sugrįžti, nes viskas jau seniai pasibaigė. Atkurti tą pačią košę nenoriu nei aš, nei, manau, niekas kitas“, – nelabai noriai apie vasaros reikalus kalbėjo A. Milaknis.

Artūras Milaknis
Foto: DELFI (R. Achmedovo nuotr.)

Visgi toks žingsnis jam leido kaip reikiant atsikvėpti – daugiau nei mėnesis poilsio 30-mečiui padėjo sukaupti jėgas naujiems iššūkiams.

„Seniai neturėjau tokios vasaros, kai galėjau atsipūsti nuo krepšinio, prasivalyti galvą, nes viskas susidėjo: ir sezonas, ir rinktinės dalis – visko buvo per daug. Iš tikrųjų džiaugiuosi, kad viskas taip susiklostė: ir pailsėjau, ir anksčiau pradėjau ruoštis sezonui, o to tikrai reikėjo.

Čia vyksta visiškai kitos treniruotės, čia yra Eurolygos komanda. Treneris nusiteikęs darbingai, todėl visos treniruotės sunkios – visiškai nesigailiu, kad truputį pailsėjau. Išsivaliau galvą ir pradėjau naują etapą“, – produktyviai išnaudota vasara džiaugėsi šešiskart LKL čempionas.

Į Laikinosios sostinės ekipos gretas A. Milaknis sugrįžo po to, kai jo paslaugų atsisakė „Uniks“ klubo, su kuriuo dar turėjo metus galiojančią sutartį, vadovai. Visgi atgal į „Žalgirį“ snaiperis stačia galva nenėrė – ramiai apsvarstė visus variantus, bet pasikalbėjęs su Šarūnu Jasikevičiumi suprato: jis reikalingas Kaune.

„Nebenorėjau kartoti klaidos, kurią padariau išvykdamas į Kazanę, todėl viskas buvo suderinta detaliau. Bet neradau kažkokių minusų ar kabliukų, dėl kurių negalėčiau priimti pasiūlymo“, – apie derybas su „Žalgiriu“ pasakojo kaunietis.

O klubas šiemet – kaip reikiant pasikeitęs. A. Milakniui dėl minučių aikštėje teks varžytis ne tik su Renaldu Seibučiu, bet ir su dviem naujokais, galinčiais žaisti tiek įžaidėjo, tiek atakuojančio gynėjo pozicijose – kanadiečiu Kevinu Pangosu ir prancūzu Leo Westermannu.

Lietuvis supranta, kad ankstesni nuopelnai jam trenerio pasitikėjimo negarantuos, todėl snaiperis yra pasiryžęs jį vėl užsitarnauti sunkiu darbu treniruotėse bei sėkmingu žaidimu rungtynėse.