Ketvirtadienio naktį D. Sabonis ir Gonzagos „Bulldogs“ komanda rungtyniaus Portlando mieste, kur susirems su vietos universiteto „Pilots“ krepšininkais. Portlandas – Arvydo Sabonio sūnaus Domanto gimtinė, todėl prieš šį mačą jaunojo talento atvykimas kelia nemažą ažiotažą. Jūsų dėmesiui – įdomiausi amerikiečių publikacijos apie jaunąjį krepšinio talentą epizodai.

Netikėtas šansas

Jis – vienas iš svarbiausių „Bulldogs“ universiteto komandos kozirių po krepšiu, buvusios „Trail Blazers“ žvaigždės A. Sabonio atžala, krepšininkas, koledžų pirmenybėse jau įrodęs esąs vienas geresnių sunkiojo krašto puolėjų, sportininkas, kuris, pasibaigus sezonui, gali rimtai svarstyti galimybę kelti koją į profesionalų sportą.

Prieš sezono pradžią Gonzagos „Bulldogs“ galėjo pasigirti bene pajėgiausia priekine linija visose NCAA, tačiau dėl nugaros traumos iš rikiuotės ilgam iškritus vidurio puolėjui Przemyslawui Karnowski, D. Sabonio pečius užgulė sunki atsakomybės našta.

Dabar D. Sabonis prisipažįsta kartais besijaučiantis taip, tarsi vienu metu darytų du darbus.

„Pirmosios rungtynės startiniame penkete buvo gana sunkios, nes nebuvau pratęs aikštėje žaisti tiek minučių. Laikui bėgant – įpratau, tapo lengviau“, – sako savo statistinius rodiklius šį sezoną gerokai pagerinęs D. Sabonis.

Nieko keisto, kad D. Sabonis, kaip ir talentą krepšininkui neabejotinai paveldėję kiti A. Sabonio vaikai, tarsi užprogramuotas sėkmei krepšinio aikštelėje – kartu su broliais jis dažnai stebėjo tėvo žaidimą „Blazers“ komandoje, kai šeima gyveno Portlande.

Išgirdęs eilinius palyginimus su savo tėvu, Domantas prisimena pirmą kartą, kai įveikė Arvydą žaisdamas „minusu“ vadinamą žaidimą.

Domantas Sabonis, Arvydas Sabonis

„Man buvo 16 ar 17 metų, o tai juk buvo žaidimas, kuriame svarbiausia metimai. Tokie žaidimai buvo jo duona ir sviestas. Jį įveikti buvo labai sunku. Jis atlieka neįtikėtinus metimus“, – šypsosi Domantas.

Pastaraisiais metais NBA klubų atstovų vien Sabonio pavardė ant sportininko marškinėlių nebevilioja. Minias ir krepšinio specialistus žavi ne garsus vardas, o įspūdingas žaidimas. Kad ir kaip ten būtų, neturėdamas tokios krepšinio pasaulyje puikiai žinomos ir gerbiamos pavardės, jis greičiausiai koledže nebūtų turėjęs tokių galimybių.

Emocingumas

Aistros krepšiniui D. Saboniui niekada netrūko, tačiau gebėjimas kontroliuoti situaciją ir valdyti emocijas – bene svarbiausias jo pasiekimas tvirtai žengiant tobulėjimo keliu. Šiuo metu tai bene didžiausias šio jaunojo žaidėjo privalumas bei stiprybė – ir gana svarbi priežastis, kodėl jį mėgsta komandos draugai.

„Esu iš tų, kurie atiduoda energiją. Atiduodu dalį savo energijos kitiems žaidėjams, juos tai įkvepia. Jie pradeda geriau gintis, geriau žaisti. Tokie dalykai persiduoda“, – atvirauja jaunasis žaidėjas.

Tautvydas Sabonis, žaidžiantis antroje Ispanijos lygoje, broliui tokio užsidegimo atvirai pavydi ir stengiasi jį bent iš dalies atkartoti savo žaidime. Jis stebi brolio rungtynių vaizdo įrašus, kuriuos parūpina „Bulldogs“ trenerio asistentas Tommy Lloydas.

„Net mano tėvas nežaisdavo su tokiu užsidegimu kaip brolis. Jis iš visų jėgų kovoja dėl kamuolio, dėl kiekvieno taško – jis tikras liūtaširdis“, – apie Domantą kalba 23 metų Tautvydas.

Visgi kiek anksčiau žaidėjo emocijos jam aikštėje kišdavo koją.

„Į tai žvelgėme atsargiai, bet niekas negalėtų ginčytis – aistra krepšiniui yra įgimta, ji jo kraujyje“, – sako T. Lloydas.

„Kartais mane teisėjai pristabdo dėl veiksmų, kurie per kitas rungtynes niekam nekliūva, bet tokios tos taisyklės. Aikštėje dėl to nieko negaliu padaryti – turiu prisitaikyti“, – apie ūmų būdą kalba pats D. Sabonis.

T. Lloydas tai vadina silpnąja jo vieta, tačiau situacija pamažu gerėja.

„Anksčiau šis mielas vaikis įtūždavo dėl kiekvieno teisėjo sprendimo, kiekvienos savo klaidos, – pažymi T. Lloydas. – Visgi šiais metais jam teko pasimokyti iš savo paties klaidų, jis negali sau to leisti, nes tai pakenktų komandai.“

D. Sabonis bando būti panašus į dominuojančius ir gudrius sportininkus. Jis stebi, kaip Blake‘as Griffinas dominuoja, kaip aikštėje elgiasi Danilo Gallinari ir Kevinas Love‘as. Jis šiuos dalykus įsisavina ir jais įvairina savo paties žaidimą, o tai traukia NBA komandų dėmesį.

D. Sabonis visada treniravosi su broliu Tautvydu, taigi jo rezultatus vyresnysis brolis seka itin atidžiai. „Matau skirtumą, kaip jis žaidė anksčiau, ir kaip žaidžia dabar“, – patikino jis.

NBA palūkės?

Sabonių šeima
Foto: Instagram nuotr.


Kai T. Saboniui buvo 16 m., lietuvis turėjo du pasirinkimus: likti neprofesionaliu žaidėju, siekti išsilavinimo ir vykti į JAV arba pasirašyti sutartį su Malagos „Unicaja“ ir žaisti profesionaliai – tiksliau pasakius, sėsti ant profesionalų atsarginio suolelio.

„Nusprendžiau nevykti, nes bijojau, nedaug europiečių tada važiuodavo“, – pasakojo T. Sabonis. „Galbūt Malaga buvo geresnis pasiūlymas“, – samprotavo jis, pripažindamas, kad dėl tokio pasirinkimo iki šiol gailisi – galbūt išvykus į JAV ir pradėjus žaisti NCAA, krepšininko karjera būtų susiklosčiusi kitaip.

T. Lloydas susitiko su broliais Saboniais, kai „Unicaja“ gretose jau žaidė jauniausias Sabo sūnus Domantas. Santykis, kurį T. Lloydas su jais užmezgė, padėjo D. Saboniui įsitvirtinti Gonzagoje.

Praėjusį gruodį, praėjus daugiau nei dvejiems metams po pirmojo susitikimo su T. Lloydu, Tautvydas ir Žygimantas Saboniai nuskrido į Spokaną, kur visi trys broliai mėgavosi retai pasitaikančia proga susėsti kartu prie Kalėdų stalo T. Lloydo namuose.

Ar D. Sabonis jau pasirengęs NBA? Svarstyti šio klausimo D. Sabonis kol kas nėra linkęs.„Tai – mano sprendimas, noriu čia būti tiek ilgai, kiek tik galiu“, – apie Gonzagos universitetą atsiliepė lietuvis.

„Jis akivaizdžiai apie tai mąsto, bet šį žingsnį jis žengs tik tada, kai bus jam pasirengęs“, – pridūrė jo brolis Tautvydas. – Jeigu jis jaučia poreikį likti čia dar vieniems metams, jis čia ir liks, nes jis
nenori nieko skubinti, nori būti pasiruošęs“.

„Panašu, kad jis pasirinks teisingai. Tačiau sezono viduryje apie tai galvoti nebūtų tikslinga“, – patikino ir T. Lloydas.