Dauguma minėtų ekipų bankrutavo, nes žlugo tuomečių jų savininkų verslas arba jie atsisakė toliau remti komandas. Krepsinis.lt siūlo sugrįžti į tuos laikus, kai šie klubai dar blizgėjo LKL čempionate.
Legendinė sostinės komanda
Legendinės Vilniaus „Statybos“ istorija tęsėsi daugiau nei 30 metų. Ji dėl finansinų problemų nutrūko 1997-aisiais – su sunkumais susidūrė pagrindinė klubo rėmėja VAC bendrovė, kuriai vadovavo Andrejus Kliukovskis. Jo užmojai buvo platūs. A. Kliukovskis žadėjo, kad klubas pasistatys erdvią apie 5 tūkst. vietų areną, bet šiems norams nebuvo lemta išsipildyti.
Vietoj „Statybos“ nuo 1998 metų LKL čempionate pradėjo žaisti sostinės „Lietuvos rytas“ (1997-1998 m. sezoną komanda vadinosi „Statyba-Lietuvos rytas“).
Tuomet kai kurie buvę „Statybos“ žaidėjai, šio klubo gerbėjai prašė „Lietuvos ryto“ vadovų ekipos pavadinime palikti žodį „Statyba“, tačiau jų norai neišsipildė. 2012-aisiais komanda buvo atkurta, antros pagal stiprumą Nacionalinės krepšinio lygos (NKL) pirmenybėse užėmė antrąją vietą, bet paskui pinigai išseko ir klubas šiame čempionate neberungtyniavo.
Pirmajame LKL sezone „Statyba“ liko trečia. Tai geriausia šio klubo vieta pajėgiausioje Lietuvos lygoje.1999-aisiais trečiąją vietą užėmė „Statyba-Lietuvos rytas“. LKL „Statyboje“ yra rungtyniavę Alfredas Vainauskas, Dainius Adomaitis, Martynas Purlys. Iš legionierių verta paminėti aukštaūgį Jacką Lothianą, gynėjus Marką Montgomery, šoklųjį Gary Arringtoną.
Didžiausias „Statybos“ laimėjimas – 1979 metais iškovota SSRS čempionato bronza. Tada vilniečiai pranoko „Žalgirį“, kuris kovojo dėl išlikimo aukščiausioje Sovietų Sąjungos lygoje. Vilniaus komandai yra atstovavę Rimantas Endrijaitis, Mykolas Karnišovas (Artūro Karnišovo tėvas), Jonas Kazlauskas, Algimantas Pavilonis, Rimas Girskis, Vytenis Andriūnas, Vytenis Urba, vėliau – Šarūnas Marčiulionis, Alfredas Vainauskas.
„Žalgirio“ nenukarūnavo
„Atletas“ gyvavo nuo 1962 iki 2007 metų, LKL rungtyniavo 14 sezonų. Per pirmuosius tris lygos čempionatus „Atletas“ turėjo rimtų ambicijų tapti stipriausiu Lietuvos klubu. Dėl šios priežasties pagrindinis klubo rėmėjas Zigmas Petrauskas vietoj trenerio Edo Nickaus pakvietė Vladą Garastą. Tačiau ir tai nukarūnuoti „Žalgirio“ nepadėjo.
Arčiausiai tikslo „Atletas“ buvo 1996-aisiais, kai įtikinamai laimėjo reguliarųjį sezoną ir visus keturis kartus nugalėjo žalgiriečius. V. Garasto auklėtiniai triumfavo ir pirmose dvejose finalo rungtynėse, čempionų taurė buvo beveik kišenėje, bet „Žalgiris“ sugebėjo nukauti varžovus triskart iš eilės. Tai lėmė „Atleto“ puolėjo Sauliaus Štombergo trauma, patirta trečiosios finalo dvikovos pradžioje, taip pat puikus žalgiriečių Dariaus Lukmino, Rimo Kurtinaičio, Torgeiro Bryno žaidimas, sumanus Jono Kazlausko vadovavimas.
„Atletas“ antrąją vietą iš viso iškovojo keturis kartus, sykį liko trečias. Anais laikais, be S. Štombergo, šioje ekipoje rungtyniavo Žydrūnas Ilgauskas, Tomas Pačėsas, Kęstutis Kemzūra, Virginijus Praškevičius, Rytis Vaišvila, Vaidas Jurgilas, Egidijus Kavoliūnas.
V. Garasto darbą „Atlete“ apkartino ir konfliktas su Ž. Ilgausku, kuris ilgai žaidė šlubčiodamas, neretai vėluodavo aikštėje ir puldamas, ir gindamasis. Lietuvos medikai konstatavo, kad krepšininkas nėra traumuotas. Treneris savo auklėtinį kaltino simuliavimu. Ž. Ilgauskas įtūžo ir ilgam iškasė karo kirvį – vėliau paaiškėjo, kad „centrui“ buvo skilęs pėdos kaulas.
Neatsiskaitė su žaidėjais
„Sakalai“ LKL pirmenybėse skraidė 19 sezonų, tačiau jų sparnai 2014-aisiais tiek apdegė, kad lyga komandą pašalino iš čempionato. Klubas jau negalėjo vykdyti finansinių įsipareigojimų krepšininkams. Finansinės bėdos prasidėjo dar gerokai anksčiau. Žaidėjai mėnesiais negaudavo atlyginimų. Su visais krepšininkais pilnai taip ir nepavyko atsiskaityti.
Ilgametis klubo vadovas Vytautas Kiaušas dar prieš porą metų tikino, kad „Sakalai“ sugrįš į elitinę lygą, tačiau vėliau tos kalbos nutilo. Kai kurie krepsinis.lt kalbinti krepšinio veikėjai sakė, kad V. Kiaušo didžiausia problema ta, kad jis klubą norėjo valdyti vienas.
„Sakalų“ marškinėlius vilkėjo tokie žinomi krepšininkai, kaip Andrius Giedraitis, Ramūnas Šiškauskas, Renaldas Seibutis, Mindaugas Kuzminskas, Simas Jasaitis, Martynas Gecevičius, Mindaugas Lukauskis. Rolandas Matulis Vilniaus klubo garbę apskritai gynė du dešimtmečius. Pažymėtina, kad prieš dešimt metų ekipai dirigavo Rimas Kurtinaitis.
Vilniečiai 1999 metais iškovojo trečiąją vietą. 1998-aisiais „Sakalai“ fantastiškai žaidė reguliariajame sezone, kuriame buvo antri. Tačiau pusfinalyje sostinės ekipa nusileido „Atletui“, o mažajame finale – netikėtai „Statybai-Lietuvos rytui“. Šis klubas pirmajame etape liko tik penktas. Tada prieš lemiamas trečiąsias serijos rungtynes „Sakalų“ vadovai, gerbėjai atsivežė daug šampano butelių, bet jų salėje taip ir neteko atkimšti.
„Sakalai“ bandė jėgas ir Europos fronte – R. Koračo, R. Saportos taurės turnyruose. 2000-aisiais į aptriušusią „Ekinstos“ salę, kartais vadinama daržine, atvyko „Paris Basket“ klubas su 18-mečiu Tony Parkeriu. Jis pelnė 20 taškų, bet prancūzą dengęs dabartinis prodiuseris Rolandas Skaisgirys būsimajai žvaigždei beveik niekuo nenusileido, o vilniečiai triumfavo 102:93.
Savininkas atsidūrė kalėjime
„Lavera“ švietė ryškiai, bet trumpai. Komanda gyvavo du LKL sezonus. Pirmųjų pirmenybių reguliariajame sezone kauniečiai tarp 10-ies klubų užėmė trečiąją vietą. Tačiau „Lavera“ mačą dėl bronzos pralaimėjo „Statybai“ ir galutinėje rikiuotėje liko ketvirta.
Antrojo čempionato pirmajame etape garsiojo trenerio Henriko Giedraičio auklėtiniai irgi buvo treti. Pusfinalyje „Lavera“ nusileido „Atletui“, o mažasis finalas tąkart nebuvo žaidžiamas.
„Laveros“ aprangą vilkėjo tokie žinomi krepšininkai, kaip Tomas Pačėsas, Virginijus Praškevičius, Žydrūnas Urbonas. Laikinosios sostinės komandos garbę dar gynė Singaras Tribė, Andrius Vyšniauskas, Ramūnas Cvirka, Dainius Staugaitis, Gediminas Meiliūnas, Erikas Bublys.
Tuometis „Laveros“ savininkas Gintautas Verpetinskas garsėjo plačiais užmojais. Verslininkas ne tik vienas išlaikė klubą, bet ir rėmė Lietuvos krepšinio lygą. Kai G. Verpetinsko biznis žlugo, 1995-aisiais neliko ir „Laveros“.
Netrukus kurį laiką klestėjęs verslininkas už stambaus masto svetimo turto pasisavinimą ir iššvaistymą, dokumentų klastojimą buvo nuteistas ketverius metus ir tris mėnesius kalėti.
G. Einikiui leido pasiekti rekordą?
Tik du sezonus LKL pirmenybėse rungtyniavo ir NECA. Jos sudėtis nebuvo tokia galinga kaip „Laveros“, bet NECA pirmajame sezone buvo stipri vidutiniokė – užėmė penktąją vietą. Prie Kauno ekipos vairo stovėjo buvę žalgiriečiai Vitoldas Masalskis ir Mindaugas Arlauskas.
NECA žaidė labai greitą, tolimais metimais paremtą krepšinį, nes turėjo aukšto lygio gynėjų, bet stokojo pajėgių aukštaūgių. Šiai ekipai atstovavo ją nuolat tempę Giedrius Pečiulionis, Aurimas Palšis, Dainius Gulbinas, taip pat žaidė Gintautas Šivickas, Aidas Buzelis, Artūras Darašas, Mindaugas Žalys.
Antrajame čempionate NECA tik vegetavo, mat sparčiai seko klubo savininko Igorio Kosterino pinigai. Jis vertėsi automobilių pardavimais, transporto priemonių nuoma. Krepšininkai mėnesiais negaudavo algų, todėl natūralu, kad iš 40-ies dvikovų laimėjo tik penkias ir liko paskutinėje, 11-oje, vietoje. Kad visi žaidėjai neišsilakstytų ir ekipa baigtų sezoną, NECAI pinigų skolino pati lyga.
NECOS agonija itin stipriai pasireiškė per akistatą su Kauno „Žalgiriu“. Žalgiriečiai laimėjo net 120:85, o Gintaras Einikis įsūdė varžovams 61 tašką! Šis LKL rezultatyvumo rekordas „nesumuštas“ iki šiol. Įdomu tai, kad „Pūkis“ žaidė tik 24 minutes. Jis pataikė 30 iš 34 dvitaškių, atkovojo 12 kamuolių, surinko 68 naudingumo balus.
Tada užkulisiuose buvo kalbama, kad NECOS žaidėjai susitarė su G. Einikiu, kad leis jam pagerinti pelnytų taškų rekordą. Prieš tai „Olimpo“ legionierius Patrickas Jonesas į Panevėžio „Lietkabelį“ buvo įmetęs 56 taškus. Daugelis LKL krepšininkų nemėgo šio amerikiečio dėl jo kieto ir šiurkštaus žaidimo. Todėl galimai buvo nutarta iš P. Joneso „atimti“ rekordą.
Įtarimus dėl susitarimo sustiprina tai, jog per visą dvikovą NECOS krepšininkai prasižengė tik penkis kartus, o G. Einikis metė vos vieną baudą. Tačiau tuometis NECOS gynėjas D. Gulbinas, kalbėdamas su krepsinis.lt žurnalistu, kategoriškai neigė, kad „Pūkiui“ sąmoningai buvo leista mesti tiek, kiek širdis geidžia. Tąsyk NECOS gretose buvo registruoti tik septyni žaidėjai, nerungtyniavo beveik visi priekinės linijos krepšininkai.
A. Palšis mūsų portalui nepatvirtino, bet ir nepaneigė, kad susitarimas egzistavo. „Buvo kaip buvo“, – sakė gynėjas, nenorėjęs plačiau prisiminti šios istorijos.
NECOS krepšininkai uždirbdavo nuo 200 iki 500 JAV dolerių. Lygos reikalavimas buvo mokėti žaidėjams mažiausiai 1000 litų. Keletą metų nuo lygos įsikūrimo klubams pagal Lietuvos įstatymus nereikėjo mokėti mokečių mokant atlyginimus žaidėjams.
Plungė viliojo J. Kazlauską
„Olimpas“ LKL žaidė nuo 1993-iųjų iki 1998-ųjų. Du sezonus žemaičiai drumstė ramybę pačioms pajėgiausioms LKL komandoms: 1996 metais plungiškiai užėmė trečiąją vietą, į priekį praleidę tik „Žalgirį“ ir „Atletą“, 1997-aisiais „Olimpas“ prasibrovė net į finalą, jame nusileido žalgiriečiams ir liko antras.
Tada Žemaitijos komandos vyriausiasis ir žaidžiantysis treneris buvo Valdemaras Chomičius. Finalo rungtynėse Kaune emocingasis strategas spyrė į reklamos stendą ir užsidirbo 2,5 tūkst. ltų baudą. Trečiąjį serijos mačą „Olimpas“ namie pralaimėjo tik 90:96. Beje, su Plungės krepšininkais kurį laiką dirbo Genadijus Glikmanas, kuris buvo ir ledo ritulio treneris.
Tuometis „Olimpo“ prezidentas ir savininkas Vidmantas Jonika bei klubo viceprezidentas Vitas Klimas į komandą įnirtingai viliojo Joną Kazlauską, kuris tais laikais dirigavo šalies jaunimo rinktinei. Plungiškiai netgi buvo paskelbę, kad J. Kazlauskas tikrai treniruos „Olimpą“, bet tada šis strategas sulaukė pasiūlymo iš „Žalgirio“ ir pasirinko stipriausią Lietuvos klubą.
Plungiškiai pasikvietė Rimantą Endrijaitį. „Olimpą“, be V. Jonikos, vėliau pradėjo remti ir „Mažeikių nafta“, kuriai tada vadovavo Gedeminas Kiesus. Jis lankydavosi „Olimpo“ mačuose. G. Kiesų vėliau žiauriai nužudė Panevėžio „tulpinių“ gaujos nariai.
Kita tragedija įvyko anksčiau. Pirmosiose LKL pirmenybėse vairuodamas savo automobilį į medį trenkėsi ir žuvo vienas svarbesnių Plungės klubo žaidėjų Ramūnas Pučinskas. Jam buvo 21-eri.
„Olimpui“, kuris žaidė ir R. Saportos taurės turnyre, LKL pirmenybėse atstovavo Evaldas Jocys, Augenijus Vaškys, Dainius Miliūnas, Mindaugas Pranckevičius. Plungės krepšinį garsino ir aukšto lygio legionieriai: amerikiečiai Timothy Brooksas, Joe Vickery, o ypač P. Jonesas, rungtyniavęs 1994-1995 m. čempionate.
Legionierius gėrė degtinę
P. Jonesas buvo vienas geriausių LKL krepšininkų. Jis sužibėjo jau pirmosiose savo rungtynėse, kai į „Šilutės“ krepšį įmetė 34 taškus, atkovojo 22 kamuolius. Dvikovoje prieš „Lietkabelį“ Plungėje Petru vadinamas amerikietis pelnė 55 taškus, sugriebė 20 kamuolių, surinko 68 naudingumo balus.
Viename mače tiek balų sukaupė ir J. Vickery. Tiesa, P. Jonesas prastokai gynėsi – jis gaudavo premijas už pelnytus taškus, atkovotus kamuolius, todėl gynyboje patinginiaudavo. Amerikietis išsiskyrė agresyviu, fizine jėga paremtu žaidimu.
Petras buvo labai spalvinga amenybė – jis dažnai driokstelėdavo ne tik aikštėje, bet ir už jos ribų. Legionierius iš JAV nuolat turėjo reikalų su policija, G. Glikmanui nuolat tekdavo prašyti pareigūnų, kad P. Jonesą paleistų į laisvę. Ponui Genadijui ne kartą ir ne du apie 3-4 valandą nakties skambindavo vienas Plungės policijos vadovų ir liepdavo ateiti pasiimti Petro.
Juodaodis P. Jonesas kaltino vietos pllicininkus rasizmu, skundėsi, kad yra vadinamas negru, todėl kartą trenkė pareigūnui.Sykį amerikiečio angelas sargas G. Glikmanas aptiko P. Jonesą automobilyje, kuriame su merginomis maukė degtinę.
Vietos chuliganai amerikietį buvo sumušę. Vėliau G. Glikmanas susitarė su Plungės banditais, kad šie prie užsieniečio nekištų nagų. 1996-1997 m. sezoną „Olimpui“ atstovavęs kitas amerikietis Jerry Walkeris išvyko į JAV palikęs neapmokėtą beveik 38 tūkst. litų sąskaitą už telefoną.
Treniravo G. Popovichiaus draugas
Šilutiškiai pajėgiausioje šalies lygoje rungtyniavo metais ilgiau – iki 1999-ųjų. Paskui dėl gerokai sumažėjusio biudžeto klubas persikėlė į Lietuvos krepšinio A lygą (dabar ji vadinasi NKL). Joje Pamario krašto atstovai žaidžia iki šiol.
„Šilutė“ geriausiai pasirodė 1996-1997 m. pirmenybėse, kai užėmė trečiąją vietą. Šilutiškiai, kaip ir plungiškiai, išsiskyrė pajėgiais legionieriais: vikriais, rezultatyviais, efektingai žaidusiais gynėjais Davidu Edwardsu, Richardu Thomasu, pukiu kovotoju po lenta puolėju Corey Tayloru. R. Thomasas laimėjo pirmosios „Žvaigždžių dienos“ snaiperių konkursą.
„Šilutei“ LKL pirmenybėse padėjo ir Mindaugas Timinskas, vėliau tapęs Lietuvos rinktinės nariu. Komandoje rungtyniavo tuomet žinomas vidurio puolėjas Ramondas Leikus. Ekipą kurį laiką treniravo NBA lygoje daugybę pažinčių turintis Steponas Kairys. Beje, jo bičiulis yra „San Antonio Spurs“' strategas Greggas Popovichius.
Kiti išnykę klubai
Ryškų pėdsaką paliko ir Alytaus „Alita“, kuri LKL žaidė 10 sezonų ir dukart užėmė trečiąją vietą. Šiame klube rungtyniavo broliai Darjušas ir Kšyštofas Lavrinovičiai, T. Pačėsas, R. Vaišvila, ukrainietis Stanislavas Medvedenka, kuris paskui persikėlė į NBA. Vėliau „Alytuje“ atsirado klubas „Alytus“, kuris gyvavo 4 metus. Šiam miestui LKL čempionate dabar atstovauja „Dzūkija“.
Tik pirmajame LKL sezone pasirodė Kauno „Drobė“. Joje prieš tai žaidė garsūs krepšininkai Sergejus Jovaiša, Gediminas Budnikas, Algirdas Brazys. Elitinėje šalies lygoje dar yra rungtyniavę „Kaunas“, Kauno „Baltai“, Kauno „LSU-Atletas“, Marijampolės „Kraitenė“, šio miesto „Sūduva“, Mažeikių „Nafta“ ir „Mažeikiai“, „Palanga“, Vilniaus „Perlas“.
„Labai gaila, kad lygoje nebėra „Atleto“, „Statybos“, „Sakalų“, „Olimpo“, „Šilutės“, „Sakalų“, kai kurių kitų klubų. Tuomet be jų LKL čempionatas būtų buvęs neįsivaizduojamas“, – atsiduso buvęs ilgametis šios lygos direktorius Linas Gilys.
