Pagal biudžetus ir krepšininkų lygį „Žalgiris“ ir „Brose Baskets“ skiriasi nesmarkiai. Esminis skirtumas tas, kad Vokietijos klubas turi itin sumanų trenerį Andrea Trinchieri. Vakar buvo sunku nesižavėti Bambergo ekipos žaidimu. Pirmiausia „Brose Baskets“ yra puikiai organizuota komanda. Vokietijos čempionai puldami kone idealiai dalijasi kamuoliu, be jo labai daug juda, žaibiškai priima teisingus sprendimus, nes naudoja efektyvius derinius, kiekvienas žino savo vaidmenį aikštėje.
Tuo tarpu „Žalgirio“ pozicinis puolimas vėl buvo be galo statiškas. Dar kartą išvydome ne efektyvų kamuolio judėjimą, o betikslį bumbsėjimą. Apie greitas kontratakas jau nėra ir ką kalbėti. Jų tiesiog nėra. Iškalbnga statistikos detalė: šeimininkai atliko 27 rezultatyvius perdavimus, o svečiai – vos 11 (8 iš jų – Mantas Kalnietis). Taigi visi kiti dešimt rungtyniavusių žalgiriečių karto atliko tik 3 „asistus“!
Dar viena skausmingo pralaimėjimo priežastis – beviltiškai pralaimėta kova po krepšiais. Ianas Vougioukas per 25 minutes sugriebė vieną kamuolį, o Brockas Motumas per 20 min. neatkovojo nė vieno. Nė vieno nepačiupo ir Siimas Sanderis-Vene. B. Motumas turbūt yra vienas prasčiausiai besiginančių visos Eurolygos žaidėjų. Tamsiame miške australas turbūt orientuotųsi geriau nei komandinėje gynyboje.
Liežuvį turėtų prikąsti Roberto Javtoko kritikai, tarp jų – ir aš. Be jo „Žalgirio“ gynyba kiaura kaip vargetos kišenė. Šiam „centrui“ jau nelengva apsiginti vienas prieš vieną, bet komandinėje gynyboje Robertas vis dar puikus.
Kaip ir per mačą su Vitorijos „Laboral Kutxa“ kauniečiai leido varžovams perimti iniciatyvą jau pirmosiomis minutėmis, bet ir vėl starto penkete pasirodė Martynas Pocius, o ne Olivier Hanlanas, kuris pastaruoju metu yra akivaizdus puolimo lyderis.
Žalgiriečiai kruopščiai rengėsi gintis prieš vieną pagrindinių oponentų ginklų pikenrolą, bandė spaustis baudos aikštelėje, bet tada Vokietijos čempionai kauniečius užmėtė tritaškiais (11/18). Gynybos plano B svečiai neturėjo.
Kartais susidaro įspūdis, kad „Žalgirio“ krepšininkai viduje protestuoja prieš Gintaro Krapiko sistemą, nes ja jau nebetiki. Be to, treneris nebepajėgia pagerinti ir žaidėjų psichologinės būsenos. Jie atrodo visiškai pakrikę, lyg be minties ir tikslo aikštėje lakstančių veikėjų būrys.
Žinoma, negalima visų šunų karti ant G. Krapiko. Daugeliui žaidėjų reikia patiems pasižiūrėti į veidrodį. Kita vertus, „Žalgirio“ strategui trūksta kūrybingumo, jam sunkiai sekasi persiorientuoti, jei varžovai mačo metu pateikia staigmenų, naujovių. Manau, Kauno komandai jau reikia sukrėtimo bei radikalių permainų. Jei ekipos vairą perimtų Šarūnas Jasikevičius, ko gero, blogiau jau nebūtų.
