Skausmus R. Javtokas jausti pradėjo po gruodžio 20 dienos LKL rungtynių su Prienų-Birštono „Vytauto“ klubu, o atlikus išsamesnius tyrimus paaiškėjo, kad chirurgų įsikišimas – neišvengiamas.
Kauno klinikose prof. Rimtauto Gudo ir doc. Gintauto Pociaus daryta operacija truko daugiau nei 2 valandas. Jos metu aukštaūgiui dviejose vietose lūžęs kairės kojos laivakaulis buvo sustiprintas plokštele.
Ši trauma – labai panaši į tą, kurią R. Javtokas patyrė 2012 metais olimpinių žaidynių atrankos turnyre, kuomet kaulas lūžo ne kontakto, o tiesiog bėgimo metu.
„Dabar pasitaikė to paties kaulo lūžis tik kitoje vietoje. Šį kartą trauma truputį rimtesnė, bet gijimas tikrai neturėtų būti ilgesnis. Gali būti net trumpesnis, bet tą jau nuspręs chirurgai – jų žodis čia yra lemiamas“, – situaciją aiškino V. Trumpickas.
Prieš pusketvirtų metų buvo nuspręsta laukti, kol lūžis pats sugis. Bet nesugijo, todėl vis tiek teko operuoti. 211 cm ūgio vidurio puolėjas turėjo praleisti Londono olimpiadą, o ant parketo sugrįžo tik po pusmečio. Šį kartą laukiama daug geresnio scenarijaus.
„Tąkart suklydome ir dėl to sugaišome labai daug laiko, o dabar reabilitacija turėtų trukti nuo 3 iki 5 mėnesių. Aišku, gali būti ir metai ar du: jeigu kaulas negis, migruos sraigtai ar pats eidamas paslys ir nugrius – visko gali būti. Bet žinant Robertą, jo per gyvenimą patirtas traumas, profesionalumą, požiūrį, pastangas ir kaip iki šiol į viską reagavo jo organizmas, nemanau, kad gali kilti komplikacijų. Bet žinot: tu planuoji, o kažkas po to pasijuokia“, – svarstė V. Trumpickas.
Nors po operacijos praėjo vos kelios dienos, koją saugo įtvaras, o vaikščioti „Robis“ gali tik su ramentais, laikas negaištamas – iškart imtasi visų įmanomų priemonių, kurios padės kuo greičiau pasveikti.
„Antradienį pradėsime pirminį reabilitacijos etapą: apžiūrėsime koją, ištrauksime siūlus ir pradėsime procedūras: kontrastines voneles, magnetą. Nors jos jau dabar kaip ir prasidėjo: Robertas namuose turi visą aparatūrą, o kurios neturi – susiveš“, – apie aktyvų „Žalgirio“ žaidėjo poilsį pasakojo reabilitologas.
Nors šiauliečiui jau ne 20 ar 25 metai ir kraujotaka jo organizme lėtesnė, anot V. Trumpicko, šiuolaikinės technologijos užkamšys visas spragas.
„Šiai dienai viskas kontroliuojama. Operacija pavyko puikiai: čiurna išvalyta, laivakaulis sutvirtintas – belieka laukti, kol sugis“.
Pragariškoje Eurolygos TOP-16 etapo F grupėje žalgiriečiams šansų išsikapstyti praktiškai nėra, todėl R. Javtokui per daug veržtis į aikštelę nereikėtų. O štai gegužės pabaigoje prasidėsiančioje LKL finalo serijoje (jeigu viskas susiklostys pagal tradicinį scenarijų) Gintarui Krapikui prireiks „centro“ gynybinių sugebėjimų stumdantis su Vilniaus „Lietuvos ryto“ aukštaūgiais Antanu Kavaliausku, Artūru Gudaičiu ir Juliumi Juciku.
„Tikimės, kad jis į buvusį žaidimo ritmą sugrįš kaip įmanoma greičiau, nes jo reikia ir „Žalgiriui“, ir rinktinei – visiems jo reikia. Jeigu galės žaisti – žais, jeigu negalės – nerizikuosim“, – pasakojo V. Trumpickas.
Pernai Europos čempionatas Rygoje startavo rugsėjo 5 dieną, o Lietuvos rinktinės kandidatai į pirmąją treniruočių stovyklą Palangoje susirinko liepos 20-ąją. Kadangi olimpinės žaidynės Rio de Žaneire prasidės rugpjūčio 5 dieną, galima spėti, kad geriausius šalies krepšininkus į pajūrį Jonas Kazlauskas sukvies birželio 20-ąją. Tokiu atveju R. Javtokas turi dar daugiau nei 5 mėnesius.
„Manau, kad iki tol tikrai grįš. Apie šiuos terminus su juo kalbėjomės prieš operaciją, todėl jis viską pats žino. Be operacijos kito pasirinkimo nebuvo, todėl tik laiko klausimas, kada jis vėl atsistos ant kojų“, – optmistiškai į ateitį žvelgė gydytojas.
Nors R. Javtokas pagrindiniais smuikais rinktinėje nebegriežia, jis – viena svarbiausių J. Kazlausko dėlionės dalių. Treneris „centrui“ aikštėje pateikia specialias gynybines užduotis, o apie jo įtaką rūbinėje net neverta diskutuoti – šiaulietis jau ne vienerius metus eina rinktinės kapitono pareigas.
Prieš 15 metų nacionalinėje komandoje debiutavęs aukštaūgis iki šiol be krepšinio praleido vos tris vasaras: jau minėtais 2012-ais, čempioniškais 2003-iais, kuomet sveiko po kraupios motociklo avarijos, ir 2014 metais, kai po nugaros ir delno operacijų nusprendė visą laiką skirti reabilitacijai. Tiesa, verta pažymėti, kad ne kartą rinktinei R. Javtokas padėjo, nors iš tikrųjų net galėjo žaisti – skausmus atlaikyti padėdavo tik vaistai.
Todėl J. Kazlausko sprendimas šį kovotoją įtraukti į galutinį dvyliktuką, vyksiantį į Braziliją, tikrai nenustebintų. O pačiam veteranui, kuriam kovą sukaks 36-eri, tai būtų puiki galimybė su nacionaline komanda atsisveikinti aukščiausio lygio tarptautiniame turnyre.
