Pirmasis vadovavimo etapas
Ilgametis legendinio „Žalgirio“ žaidėjas G. Krapikas ne vieną sezoną buvo skirtingų Kauno komandos trenerių asistentu, o vyriausiuoju ekipos treneriu pirmą sykį tapo 2008-ųjų spalio viduryje, vairą perėmęs iš Rimanto Grigo.
Visgi debiutinis stratego blynas prisvilo. Pirmasis G. Krapiko karjeros etapas „Žalgiryje“ labiausiai įsiminė pralaimėjimais Vilniaus „Lietuvos rytui“, spaudos konferencijose keliamu balsu ir atsistatydinimo raštu, kurį treneris 2009-ųjų gruodį įteikė tuomet „Žalgiryje“ karaliauti ėmusiam Vladimirui Romanovui. Per pirmąjį savo vadovavimo „Žalgiriui“ laikotarpį G. Krapikas Eurolygoje laimėjo vos 3 iš 18 žaistų rungtynių.
Chaosas klube
Tuomet Kauno klube apskritai prasidėjo tikras chaosas – treneriai vienas po kito buvo keičiami lyg kojinės (vadovavo Anapilin jau iškeliavęs Aco Petrovičius, Ramūnas Butautas, Aleksandras Trifunovičius, Darius Maskoliūnas, Ilias Zourosas ir netgi Marcusas Brownas!), o visą pilną sezoną „Žalgiryje“ išdirbti pavyko tik klubo legenda tapusiam katalonui Joanui Plazai. Vėliau, V. Romanovui jau dezertyravus į Rusiją, eksperimentai tęsėsi – „Žalgiryje“ nepritapo nei nesėkmingai sugrįžęs graikas I. Zourosas, nei Saulius Štombergas.
Būtent S. Štombergą poste G. Krapikas ir pakeitė 2014-ųjų gegužės pradžioje, iki tol spėjęs padirbėti Kėdainių „Nevėžio“, Mariupolio „Azovmaš“ ir Kazanės UNIKS komandose.
Antrasis vadovavimo etapas
Nors pastaruoju metu treneris aršiai kritikuojamas dėl prasto komandos žaidimo Eurolygoje (panaši situacija buvo ir pernai), tačiau G. Krapiko pasiekimai, bent jau vietiniame fronte, kalba patys už save. Trenerio vadovaujamas „Žalgiris“ užtikrintai laimėjo abu LKL čempionatus (2014 ir 2015 m.) ir 2015-ųjų LKF taurę. Abu kartus patekti pavyko ir į Eurolygos TOP-16 etapą, nors 2014-2015 m. sezone šį kelialapį G. Krapikui ir „Žalgiriui“ individualaus meistriškumo dėka įteikė Jamesas Andersonas.
Pernai TOP-16 etape buvo patirtas fiasko, o pastaroji „mirtininkų“ grupė taip pat nežada nieko gero, tačiau versti kaltės vien ant G. Krapiko pečių nederėtų. „Žalgirio“ bėdos antrame Eurolygos etape tęsiasi nepriklausomai nuo to, kas vadovautų komandai.
Visgi, nepaisant rezultatų, pastarasis pasirodymas TOP-16 etape G. Krapikui leis atsidurti greta Kauno klubo rekordininko A. Sireikos. Už nugaros G. Krapikas jau seniai paliko ir Algirdą Brazį, ir Rimantą Grigą, ir sėkmingiausią istorijoje „Žalgirio“ trenerį Joną Kazlauską, per 2 sezonus Eurolygoje komandai vadovavusį 38 sykius.
Šiuo metu G. Krapikas „Žalgiriui“ jau yra vadovavęs per 53 Eurolygos rungtynes, o 2002-2006 m. prie kauniečių vairo stovėjęs šiaulietis žalgiriečiams dirigavo per 69 elitinio turnyro mačus. Tai reiškia, kad po TOP-16 etapo G. Krapikas nuo A. Sireikos atsiliks per nedidelį žingsnelį – vos trejomis rungtynėmis. Visgi pagerinti klubo rekordą pavyktų tik pratęsus sutartį su klubu. O tai padaryti nebus paprasta – „Žalgirio“ klubo vadovai jau kurį laiką jaučia sirgalių spaudimą į sostą pasodinti Šarūną Jasikevičių.
Iki penktadienio vakaro rungtynių su Bambergo „Brose Baskets“, per antrąjį savo vadovavimo klubui laikotarpį G. Krapikas komandai vadovavo per 35 Eurolygos rungtynes, iš kurių laimėti pavyko 15.
Iš viso per savo darbą klube G. Krapikas su „Žalgiriu“ Eurolygoje laimėjo 18 iš 53 žaistų rungtynių. Palyginimui, A. Sireika per savo 69 rungtynes Eurolygoje laimėjo 30 mačų.
Kiti faktai
Antrasis „Žalgirio“ treniravimo laikotarpis G. Krapikui jau leido savotiškai įsirašyti į klubo metraščius. Per pastarąjį 10-metį klube išsilaikyti daugiau nei sezoną pavyko tik vienam žmogui – jau minėtam R. Grigui, kuris „Žalgiryje“ dirbo nuo 2006-ųjų sausio ir pasitraukė tik 2008-ųjų spalį, tarsi simboliškai vietą užleisdamas būtent G. Krapikui.
Apskritai, per visą istoriją nuo 1993-ųjų, kuomet buvo įkurta LKL, gerokai ilgiau už G. Krapiką „Žalgirio“ treneriu yra išdirbęs tik J. Kazlauskas ir A. Sireika.
Pažymėtina ir tai, kad G. Krapikas yra tik antrasis žmogus, išdrįsęs pakartotinai stoti prie „Žalgirio“ vairo. Pirmuoju buvo I. Zourosas, komandą nesėkmingai treniravęs 2010-2011 m. sezone ir 2013-aisiais.
Verta išskirti ir faktą, kad G. Krapikas – penktasis buvęs „Žalgirio“ žaidėjas, vėliau stojęs prie komandos vairo. Anksčiau tokį žingsnį žengė Algirdas Brazys, Ainaras Bagatskis, Darius Maskoliūnas ir S. Štombergas.
„Žalgirio“ trenerių kaita nuo 1993-ųjų (neįtraukti laikinieji treneriai)
| 1993-1994 | Jaakas Salumetsas |
| 1994-2000 | Jonas Kazlauskas |
| 2000-2002 | Algirdas Brazys |
| 2002-2006 | Antanas Sireika |
| 2006 | Ainaras Bagatskis |
| 2006-2008 | Rimantas Grigas |
| 2008-2009 | Gintaras Krapikas |
| 2009-2010 (1,5 mėn.) | Ramūnas Butautas |
| 2010 (3 mėn.) | Darius Maskoliūnas |
| 2010 (2,5 mėn.) | Aco Petrovičius |
| 2011 | Ilias Zourosas |
| 2011-2012 | Aleksandras Trifunovičius |
| 2012-2013 | Joanas Plaza |
| 2013 (2,5 mėn.) | Ilias Zourosas |
| 2013-2014 | Saulius Štombergas |
| 2014 – iki dabar | Gintaras Krapikas |
