Viena vertus džiugu – košmariška rudens pabaiga praeityje, TOP-16 kelialapis kišenėje, kita vertus – pernelyg šūkauti nereikėtų, nes Turkijos ekipa nė iš tolo nepriminė tos, kuri pirmajame ture šokiravo krepšinio pasaulį nugalėdami būsimuosius „Žalgirio“ varžovus – „Barcelona“ krepšininkus. Ne ne, aš jokiu būdu nenuvertinu kauniečių pergalės, tiesiog manau, kad tikrąjį komandos lygį parodys likusios dvi kovos su daug rimtesniais – Barselonos ir Atėnų klubais.
Pirmiausia, žvelgiant į „Žalgirio“ žaidimą prieš turkus, galime pasidžiaugti tuo, kad pagaliau ekipos gynėjai sužaidė taip, kaip iš jų tikimasi kiekvienose rungtynėse. Jie kartu (Kalnietis, Seibutis, Hanlanas, Lekavičius) pataikė 9 tritaškius ir įmetė net 43 iš 74 komandos taškų. Su tokiu perimetro žaidėjų indėliu galima šokti į akis bet kuriam Eurolygos grandui. Visgi, tikimybė pamatyti vėl puikiai žaidžiančius „Žalgirio“ šaulius stipriai sumažėjo – likimo pirštas savaitgalį sulaužė Renaldo Seibučio pirštą.
Netektis, be abejo rimta, tačiau žiūrint į šviesiąją situacijos pusę, tai tobula proga į dienos šviesą išlįsti komandos draugų šešėlyje tūnančiam ir į Gintaro Krapiko favoritų sąrašą nepatenkančiam Martynui Pociui. Kas jam nutiko? „Nieko“, – atsakytų jis pats, treneriai ar komandos draugai. Tiesiog yra geresnių. Dabar viskas jo rankose, pirmyn, Marty.
Šiandienos „Žalgirio“ varžovas – stiprus, neparankus (pergalių-pralaimėjimų santykis 19-1 šį bei tą sako) ir sužeistas. „Barcelona“ – priešininkas, kurio kauniečiai su mielu noru atsisakytų. Kadangi turnyrinės lentelės prasme šis mačas nėra itin reikšmingas, tad treniruotis su geriausiais nėra blogas variantas.
Treniruotė nusimato intensyvi, nes katalonų firminis žaidimo stilius – uraganinis greitis ir daug tritaškių. Žaliai-baltiems norint šį vakarą žiūrovus išlaikyti prie ekranų iki pat rungtynių pabaigos, mano galva, yra kelios pagrindinės užduotys.
Pirma: žūtbūt gerai sužaisti pirmąjį kėlinį, nes jei „Palau Blaugrana“ arenoje nuo pirmų minučių liejasi tritaškiai, skamba orkestras ir šėlsta tribūnos – nutraukti katalonų fiestą tampa praktiškai neįmanoma. Antra: kiek įmanoma sulėtinti rungtynių tempą, nes lenktyniauti su „Ferrari“ vairuojant „Volkswagen“ nebūtų labai racionalus sprendimas.
Jog žalgirio „mažiukai“ gali pataikyti, matėme praėjusią savaitę, tačiau ar jie gali būti agresyvūs ir draskyti gynybą prasiveržimais – kitas klausimas. Šaunusis šiandienos ketvertukas (Kalnietis, Lekavičius, Hanlanas, Pocius) per aštuonerias šio sezono rungtynes kartu metė 7!!! baudos metimus. Pakaks būti pliušiniais, būtina į žaidimą įnešti daugiau agresyvumo ir sveiko įžūlumo.
Blaugrana kariauna po pirmame ture Turkijoje sudegusio blyno (pralaimėjo „Pinar Karsiyakai“), iškepė 6 pergales iš eilės ir privertė užmiršti debiutinę nesėkmę, tačiau praėjusią savaitę Atėnuose vėl suklupo. Ispanijos grandams pralaimėti du susitikimus iš eilės būtų didelė prabanga, tad abejoti „Barcelona“ nusiteikimu nieko nelemiančioms rungtynėms nereikėtų.
Kaip bebūtų, „Žalgirio“ nebeslegia psichologinė įtampa, minimalus tikslas pasiektas, tačiau garantuoju, jog vyrai pilni ambicijų įrodyti (pirmiausiai sau), kad nėra tokie beviltiški, kokiais pasirodė Atėnuose ir Krasnodare.
Nors Gintaras Krapikas prieš išvyką į Katalonijos sostinę kalbėjo atsargiai, mes būtume nieko prieš pakartoti Vido Ginevičiaus žygdarbį ir taip pradžiuginti Šarūną Jasikevičių laimint jo buvusiuose namuose, tiesa? Pralaimėti nebūtų tragedija, tačiau trečio pažeminimo reguliariajame sezone Kauno klubo fanai tikrai nesuprastų. Atsipalaiduoti nereikia, kovoti!
O mes su jumis susiklausysime 22:00 valandą „TonyBet“ lažybos gyvai skiltyje, kur komentuosiu „Barcelona“ ir „Žalgirio“ mačą.
