Krepšinis.lt publikuoja jautrią, emocijų ir įžvalgų kupiną žurnalisto publikaciją, pasirodžiusią oficialiame FIBA interneto portale.
Puikiai žinau, ką galvojate lygindami komandas, besirengiančias vykti į Rio de Žaneiro vasaros olimpines žaidynes.
Esą lietuviai atrodo nekaip.
Jie turi porą galingų traumuotų vyrų NBA – Donatą Motiejūną ir Joną Valančiūną – bei kelis „Žalgirio“, kuriam Eurolygoje gyvybę palaiko aparatai, žaidėjus.
Geriausias lietuvių rinktinės žaidėjas Europos čempionate Jonas Mačiulis Madrido „Real“ sudėtyje, kur per vienerias rungtynes pelno vidutiniškai 3,3 taško, tikrai neblizga.
Nepaisant šių argumentų, nesileiskite apgaunami. Nenuvertinkite lietuvių rinktinės šansų ateinančiais metais atlikti tikrą žygdarbį.
Klubų krepšinis ir tarptautinis krepšinis – du skirtingi dalykai. Kai Lietuvos aukštaūgiai suvienija jėgas žaisdami už Tėvynę, viskas pasikeičia.
Iki pasaulio krašto paskui savo dievaičius pasirengusi eiti gausi ir triukšminga sirgalių armija – vienas iš jų slaptųjų ginklų.
Lietuva kovos.
Esame tai matę jau ne kartą, pavyzdžiui, šiais metais, kai rinktinė, į priekį vedama trenerio Jono Kazlausko, nukeliavo iki finalo ir iškovojo kelialapį į Rio de Žaneirą. Lietuvos krepšininkai, kai reikėjo, pademonstravo išskirtinę psichologinę tvirtybę – jie laimėjo susitikimus, kurių tarsi ir neturėjo laimėti. Kai nuskriaudė serbus, jų misija buvo įvykdyta.
Taip, teoriškai Lietuvos rinktinė neatrodo labai stipri. Lietuvos komandoje nėra pau gasolių ar kyrie irvingų, ar tokių praėjusių dienų žvaigždžių, kaip į FIBA Šlovės alėją patekę Šarūnas Marčiulionis ar Arvydas Sabonis. Tačiau reikia atsiminti keletą dalykų, svarstant šios šalies šansus.
Lietuva nuo 1992 metų olimpinių žaidynių, kai nacionalinė rinktinė parvežė bronzos medalį, pelnytą netrukus po to, kai šalis atgavo nepriklausomybę nuo senosios Sovietų Sąjungos, yra viena iš šio tarptautinio žaidimo numylėtinių.
Nors vėliau Lietuva kiekvienais metais rungtyniaudavo sunkiausiame savo žemyno krepšinio čempionate „EuroBasket“, ji visada rasdavo galimybių prasibrauti į vasaros olimpines žaidynes.
Taip įvyko ir 2011 metais, kai Lietuva buvo Europos krepšinio čempionato šeimininkė ir per vieną skaudžiausių ketvirtfinalių šio čempionato istorijoje pralaimėjo buvusios Jugoslavijos respublikai Makedonijai.
Tačiau į bėdą patekusi Lietuva išliko stipri.
Ji vyko į Karakasą žaisti FIBA olimpinių žaidynių kvalifikaciniame turnyre ir išgyveno.
Sau nepalankioje aplinkoje komanda įveikia šeimininkus venesueliečius ir taip pat laimi prieš Puerto Riką bei Dominikos Respubliką, užsitikrindama vieną iš trijų kelialapių į Londoną. Turnyro gale apėmė palengvėjimas, bet J. Mačiulio žodžiuose taip pat išryškėjo noras pasakyti, kad „jums niekada nereikia mumis abejoti“.
Komandos pasirodymas Brazilijoje bus jau septintas kartas iš eilės, kai Lietuvos krepšininkai kovos olimpiadoje. Kita vienintelė Europos šalis, kuri, kaip ir Lietuva, nuolat patenka į olimpines žaidynes, yra Ispanija, kurios rinktinė žaidynėse pasirodys penktą kartą iš eilės.
Ispanai čia žaidžia nuo 1980 metų, išskyrus 1996 metų Atlantos olimpines žaidynes, kai jiems nepavyko į jas patekti.
Taigi dėl ko lietuviai yra tokie velniškai geri?
Ar prisimenate, ką buvęs treneris Kęstutis Kemzūra sakė apie 2010 m. FIBA Pasaulio krepšinio čempionatą, kai Lietuva užėmė trečiąją vietą?
„Mėgstu lyginti krepšinį su gyvenimu, šalies gyvenimu, žmonių gyvenimu, o mūsų šalies istorijoje buvo daug nuopuolių ir sudėtingų etapų, bet mes juos įveikiame“, – tada kalbėjo K. Kemzūra.
„Žinote, galite mus nugalėti, galite prieš mus laimėti, bet negalite mūsų sunaikinti ir tai yra nuostabu“, – optimistiškai sakė treneris.
Tokią kalbą K. Kemzūra galėjo panaudoti prezidento rinkimams laimėti. Dabartinis rinktinės treneris Jonas Kazlauskas jau dabar turėtų sunerimti – iki olimpinių žaidynių liko vos aštuoni mėnesiai.
„Toronto Raptors“ žaidžiantis Jonas Valančiūnas prieš dvi savaites susilaužė dešinės rankos bevardį pirštą. Donatas Motiejūnas šių metų kovo mėnesį susižeidė nugarą ir nuo to laiko nežaidžia (į aikštelę grįžo praėjusį savaitgalį, – Krepšinis.lt). Vis dėlto nerimauti nevertėtų.
„Europos krepšinio čempionate parodėme, kad Lietuvos krepšinio komanda stipri net ir be Lino Kleizos, D. Motiejūno, svarbiųjų žaidėjų“, – įsitikinęs puolėjas Mindaugas Kuzminskas.
Lietuva užsitikrino vietą artėjančiose olimpinėse žaidynėse. „Mes vis dėlto sugebėjome šį bei tą pasiekti, tai rodo Lietuvos krepšinio stiprybę“, – sakė M. Kuzminskas. J. Kazlauskui nerūpi, kurie žaidėjai pasirengę, – jis eis į kovą su tais kariais, kuriuos turės.
Patyręs treneris paruoš juos žaisti taip, kaip turi žaisti lietuviai, ir jie šią užduotį įvykdys. „Toks lietuvių mentalitetas – štai ir viskas“, – patikino J. Kazlauskas. „Komandoje turime taisykles. Nesvarbu, ar esi didelė žvaigždė, ar tik atsarginis – visi privalo paisyti šių taisyklių“, - įsitikinęs treneris.
Taigi, kai mąstote apie komandas, kurių užlipti ant pakylos yra didžiausi, mąstykite apie Lietuvą – jie bus tam pasirengę.
