Antradienio vakarą iš LKL vicečempionų ekipos atleistas Marcelo Nicola žaidėjus buvo supančiojęs taktiniais pančiais. Bet įstatyti į rėmus jie negalėjo kurti, todėl komanda sezono starte kaip reikiant buksavo.
Vairą perėmęs 33-ejų A. Jasilionis iškart ištaisė klaidą ir leido „Lietuvos ryto“ krepšininkams improvizuoti. O tai davė saldžių vaisių – vilniečiai nutraukė nesėkmių seriją ir išvykoje šventę labai svarbią pergalę prieš „Bešiktaš“ vyrus – 103:92.
Tiesiog nuostabiai šiame mače žaidė 36-erių metų Kšyštofas Lavrinovičius. Tarsi jaunystės laikais rungtyniavęs aukštaūgis vos per 21 minutę pelnė 28 taškus (6/7 dvit., 3/4 trit., 7/7 baud.), atkovojo 3 kamuolius, atliko 2 rezultatyvius perdavimus, išprovokavo 7 pražangas, blokavo metimą, 2 sykius suklydo, kartą prasižengė ir surinko net 36 naudingumo balus.
Be to, „Brolis“ taškus rinko svarbiausiais rungtynių momentais ir praktiškai pats nulėmė saviškių pergalę. Pirmoje akistatoje „Siemens arenoje“ pajėgesni buvo turkai – 91:87.
Kitą savaitę „Lietuvos ryto“ namuose laukia rungtynės prieš Solnoko „Olaj“ ekipą, kuri Vengrijoje buvo sutriuškinta 89:65.
Tiesa, savaitgalis vilniečiams bus ne ką lengvesnis – jie sekmadienį 17 val. savų sirgalių akivaizdoje stos į kovą prieš amžiną varžovą Kauno „Žalgirį“.
Apie sėkmingas vilniečių rungtynes Stambule, pokyčius komandoje ir galimybes prieš žalgiriečius Krepšinis.lt kalbėjosi su treneriu Šarūnu Sakalausku.
– Ar Stambule „Lietuvos rytas“ jums atrodė žvalesnis, energingesnis ir su ugnele akyse? Kitaip sakant, kitoks nei iki šiol?, – Krepšinis.lt paklausė Šarūno Sakalausko.
– Taip, atrodė žvalesnis, gyvesnis, aktyvesnis. Bet su kiekvienu pasikeitimu komanda pagyvėja. Trenerio pakeitimas tampa tarsi sukrėtimu, o žaidėjai gauna naują energiją ir stimulą parodyti savo sugebėjimus. Be to, tai rodo vidinę komandos energiją: „mes norim ir galim“. Sveikintina, kad žaidėjai rado savyje jėgų.
– Atrodė, kad Kšyštofui Lavrinovičiui atsibodo pralaimėti ir jis galėtų padaryti viską vardan pergalės. Ar nustebino toks veterano žaidimas?
– Teigiamai nustebino tiek Kšyštofas, tiek nemažai kitų žaidėjų: pavyzdžiui, Lietuvos rinktinės kandidatai, kurie turi didelę motyvaciją ir tai juos veda į priekį. Geri žaidėjai, kurie yra pajutę pergalių ir triumfo skonį, nenori pralaimėti. Dėl nesėkmių jie labai išgyvena, todėl jų motyvaciją reikia paskatinti pokalbiu, žaidimo laiku ar pasitikėjimo suteikimo ir tada jie atsiveria.
– Sezono rungtynes sužaidė Adas Juškevičius (18 tšk.), Julius Jucikas (15 tšk.) ir Rokas Giedraitis (14 tšk.). Ar tai suteiktos laisvės kurti pasekmė?
– Ne vien tik tai. Tai labiau psichologinis poveikis: viskas keičiasi, bet niekas nežino į kurią pusę, todėl žaidėjai norėjo parodyti savo galimybes. Matyt, kad daugumos krepšininkų ambicijos buvo užgautos dėl pralaimėjimų. Buvo didelė įtampa dėl tų visų nesėkmių, bet ji staiga dingo ir atsivėrė naujas kelias. O žaidėjai su energija kabinosi į jį. Dėl to labai džiugu. Ar yra daugiau laisvės? Reikėtų dar luktelėti, bet tikrai buvo kitaip. Negali būti du visiškai vienodi treneriai, todėl natūralu, kad jų požiūris į tuos pačius dalykus skiriasi. Metodai, kurie vakar buvo panaudoti, tiko ir komanda žaidė gražiai bei su didele energija.
– Ar galima teigti, kad Marcelo Nicola žinojo tikrąsias komandos stiprybes, bet buvo per daug užsispyręs, kad keistų savo taktiką ir filosofiją? Ir būtent dėl to komandoje atsirado trintis ir prasti rezultatai?
– Nenorėčiau lįsti į detales. Jis vis tiek yra treneris, kolega. Bet galiu pasakyti, kad niekada nebūna kalta tik viena pusė.
– Šį kartą ir vėl rungtynės buvo be gynybos bei banguotos. Kodėl vis dėlto pavyko „Lietuvos rytui“ išbristi sausam?
– Komanda turėjo daugiau laisvės priimant sprendimus: galėjo ir greičiau atakas užbaigti, ir gavo tam tikras užduotis. To neįvykdę, jie sėsdavo ant suolo. Taip žaidėjai suprato, kad reikia atlikti jiems skirtą darbą. Keitėsi ir jų pozicijos: matėme, kad Gediminą Oreliką buvo stengtasi išnaudoti kitaip. Daugiau žaidimo laiko gavo atsarginiai žaidėjai, kurių energija padėjo krūvį padalyti tolygiai per visas rungtynes. O gynyba – reikia šiek tiek laiko. Per artimiausią mėnesį pamatysime, ar pokyčiai šia linkme gerės.
– Ar ši pergalė suteikia daugiau vilčių, kad sekmadienį vilniečiai pagaliau įveiks „Žalgirį“?
– Vilčių suteikia, nes daug ką reiškia psichologinis klimatas: išvykoje pasiekta pergalė prieš stiprų varžovą. Be to, komanda žais namuose, todėl tikėkimės, kad ją palaikyti ateis daug žiūrovų – bus palankus emocinis fonas. Manau, kad tai suteikia pakankamai daug vilčių ir pagyvina intrigą.
– Žiniasklaidoje skelbiama, kad komandos vairą perims Tomas Pačėsas. Ar jis tinkamas kandidatas iš „Lietuvos ryto“ sudėties išspausti maksimumą?
– Tai klubo teisė rinktis, todėl man būtų neetiška sakyti, kad vienas ar kitas treneris būtų geresnis ar blogesnis. O mes, kaip žiūrovai, matysime, ar tas sprendimas pasiteisins.
