Tik šią vasarą prie sostinės ekipos trenerių štabo prisijungusiam A. Jasilioniui komandos vairas atiteko, kai kantrybės nebetekę „Lietuvos ryto“ vadovai atleido Marcelo Nicola.
„Tai buvo netikėta, bet blogas tas kareivis, kuris nenori būti generolu. Todėl mintyse visada norėjau būti vyriausiuoju treneriu. Žaidėjams keista persiorientuoti, nes palaikome gan glaudžius santykius, tai jiems sunkoka dabar mane priimti kaip vyriausiąjį trenerį. Bet manau, kad sutarsime puikiai, nes jie yra profesionalūs žaidėjai“, – apie permainas pasakojo A. Jasilionis.
44-erių argentinietis ne tik nepateisino lūkesčių, bet Europos taurės turnyre LKL vicečempionus pastatė ties bedugnės kraštu. E grupėje vilniečiai turi vos 1 pergalę per 5 mačus ir kol kas rikiuojasi tik penkti.
„Matote, aš labai pakilios nuotaikos. Su pozityviomis mintimis, su pozityvia nuotaika mes pradedame naują etapą“, – rankų nuleisti neketino strategas.
Iš grupės į kitą etapą išsikapstyti norinčiam „Lietuvos rytui“ trečiadienio vakarą reikalinga pergalė prieš „Bešiktaš“ vyrus. O dar geriau – bent 5 taškų skirtumu, nes „Siemens arenoje“ pralaimėta 87:91.
„Stengsimės žingsnis po žingsnio kopti į kalno viršūnę. Reikėtų keisti labai daug, bet labai drastiškų priemonių nesiimsime“, – prikelti palūžusią ekipą pasiryžęs buvo 33-ejų kaunietis.
Bet vienam A. Jasilioniui visos košės srėbti neteks: jam talkins kitas M. Nicola asistentas Alberto Blanco ir laikinai prie komandos prisijungsiantis Arvydas Gronskis. Jis šį sezoną treniruoja Vilniaus „Perlą“, o iki tol nuo 2007-ųjų dirbo „Lietuvos ryto“ trenerio padėjėju.
– Kokį impulsą komanda gaus po tokių permainų?, – žurnalistai paklausė A. Jasilionio.
– Matote, aš labai pakilios nuotaikos. Su pozityviomis mintimis, su pozityvia nuotaika mes pradedame naują etapą.
– Ar ruošėtės šiam klubo žingsniui?
– Ne, man tai buvo netikėta. Bet blogas tas kareivis, kuris nenori būti generolu. Tačiau visada mintyse norėjau būti vyriausiuoju treneriu.
– Kaip žaidėjai reagavo į permainas?
– Žaidėjams keista persiorientuoti, nes mes palaikome gana glaudžius santykius. Todėl jiems sunku priimti mane kaip vyriausiąjį trenerį. Bet manau, kad sutarsime puikiai, nes jie yra profesionalūs žaidėjai.
– Kokias permainas matysime komandos žaidime ir ar jų bus daug?
– Stengsimės žingsnis po žingsnio kopti į kalno viršūnę. Reikėtų keisti labai daug, bet labai drastiškų priemonių nesiimsime. Suprantame, kad visko apversti neįmanoma. Žingsnis po žingsnio stengsimės gerinti žaidimą.
– Kokios pagrindinės dabar žaidimo problemos?
– Nenorėčiau per daug išsiplėsti, nes dar tik dabar perėmiau vairą. Bet pats bandysiu įgyvendinti savo mintis, pastebėjimus, kuriuos mačiau dirbdamas greta Marcelo Nicola.
– O problemos iki šiol labiau buvo žaidimo ar psichologinės?
– Iš pradžių galbūt buvo žaidimo, o po to jau tapo ir psichologinės. Jeigu paleisi gniūžtę nuo kalno, ji pavirs į didelį kamuolį. Kai viskas susideda į krūvą, pasidaro didelis burbulas.
– Sakėte, kad komanda dabar yra gyvesnė. Tai galbūt tarp žaidėjų ir trenerio vyravo įtampa?
– Sunku pasakyti. Taip, šiokia tokia įtampa jautėsi, bet mes ją dabar stengiamės nuimti ir gyvename tik pozityviomis mintimis. Kadangi pats esu labai pozityvus žmogus, tai tuo stengsiuosi uždegti komandą.
– Iki šiol komandoje to pozityvumo kol kas dar nebuvo...
– Visada stengiausi įpūsti tą ugnį, nes jos pritrūkdavo: momentais blykstelėdavome, o po to vėl užgesdavome. Yra surinkta jauna komanda, todėl norėtųsi, kad tas spinduliavimas nebūtų laikinas, o būtų liepsna.
– O vadovai neminėjo, kad jeigu pozityvumas virs ir pergalės, galėtumėte ilgiau užsibūti vyriausiojo trenerio poste?
– Čia reikėtų klausti vadovų. Dabar esu aš, žinau savo darbą ir jį stengsiuosi padaryti kuo geriau.
– Ar jūsų ir M. Nicola krepšinio filosofija labai skyrėsi?
– Kiekvienas žmogus turi savo filosofiją, turi savo požiūrį į krepšinį – tikrai nėra visi vienodi. Jis turėjo savo išskirtinumų, stengėsi juos įvesti, bet akivaizdu, kad tai netiko.
– O kokios jūsų filosofijos gairės?
– Šiai dienai stengsimės kuo labiau supaprastinti žaidimą, kad neužkrautume žaidėjų didelėmis taktinėmis gudrybėmis, nes jų galvos ir taip perkepusios nuo visos taktikos. Nebeliko žaidimo, o juk mes, lietuviai, savo demonstruojamu krepšiniu turime džiuginti visus žmones. Aš tai stengsiuosi atgaivinti.
– Treneri, jūs esate dar pakankamai jaunas. Tai gali turėti teigiamos ar neigiamos įtakos, nes juk kai kurie žaidėjai yra vyresni už jus?
– Kas yra jaunas? Man neseniai suėjo 33 ir aš galvoju, kad esu labai senas (juokiasi). Manau, kad tikrai sutarsime, nes jie yra profesionalai, todėl tikrai nebus jokių problemų.
– Europos taurėje padėtis ne itin maloni. Ar klubas gali išsikapstyti?
– Kol yra bent kokia mažytė viltis, mes stengsimės už jos kabintis.
– Kaip Artūrui Gudaičiui sekasi atsigauti po traumos?
– Gudaitis dar ne šiose rungtynėse, bet jau netrukus turėtų žaisti. Jis atlieka pratimus pagal specialią programą. Bet jis mane nustebino, nes jau yra pasiruošęs kautis ir sakė, kad viską padarys, kad tas baltas popieriaus lapas, kurį pradedame nuo rytojaus, užsipildytų pliusu pergalių grafoje.
– Bet juk neskristų, jei negalėtų žaisti? Juk Deividas Gailius neskrenda...
– Kiekvienam žaidėjui yra paruoštas individualus planas, pagal kurį turi dirbti. Jis patyręs kiek stipresnę traumą, todėl dėl tų komplikacijų jis ir neskrenda.
