Tuomet Madride (Ispanija), nors ir buvo pavargę, prancūzai neįtikėtinai atsitiesė paskutiniame kėlinyje ir nukniaukė apdovanojimus iš lietuvių panosės.

Pekine prieš paskutines čempionato rungtynes „mėlynieji“ jau galėjo išsimiegoti, nes prieš mačą dėl trečios vietos, kaip ir australai, turėjo poilsio dieną.

Bet gerokai trumpesnis jų atokvėpis buvo prieš penktadienio pusfinalį, pralaimėtą Argentinai.

Trečiadienį Prancūzija ketvirtfinalyje Donguane įveikė JAV, o kitą dieną visą pusdienį sugaišo kelionei į Pekiną. Dėl to pasiruošimas pusfinaliui buvo gerokai trumpesnis nei argentiniečių, šie ketvirtfinalį žaidė diena anksčiau.

Krepšinis.lt priminus 2014-ųjų čempionato finišo aplinkybes, E. Fournier suraukė antakius ir rėžė nesitaupydamas.

„Tai – tema, dėl kurios FIBA neabejotinai turi labiau pasistengti. Visų pirma, nenormalu, kad Kinijoje per dvi savaites žaidėme keturiuose skirtinguose miestuose. Tai nepriimtina. Taip, kaskart turėdavome dienos pertrauką, bet jei per ją aštuonias valandas keliaujame lėktuvu, autobusu ar traukiniu, koks čia poilsis?

Žaidėjų atžvilgiu tai nepriimtina. Žmogau, vis tas pats šūdas. Bet čia juk FIBA...“ – nusivylęs buvo Prancūzijos puolimo lyderis.

Dėl skirtingų sąlygų, kurias prieš pusfinalį turėjo varžovai, apmaudą kiek anksčiau reiškė ir ekipos strategas Vincentas Collet, o FIBA generalinis sekretorius Andreasas Zagklis pripažino, jog kelionės tarp miestų Kinijoje komandoms buvo komplikuotos.

„Manau, dėl perskridimų turėsime rimtai pasvarstyti ir kai ką pakeisti. Šį bei tą pataisėme jau turnyro met – pavėlinome skrydžius, kad žaidėjai ryte galėtų išsimiegoti ir geriau pailsėtų. Žinoma, stengėmės sukurti geriausias įmanomas sąlygas, bet kelionės šioje milžiniškoje šalyje vis dėlto buvo nelengvos. Popieriuje viskas gali atrodyti tobulai, tačiau realybėje, pasirodo, yra truputį kitaip“, – sakė FIBA vadovas.

Nors ir buvo logistinių sunkumų, kaip ir 2014-aisiais Ispanijoje, taip ir dabar Kinijoje, „Les Bleus“ neliko tuščiomis.

Čempionatą prancūzai sekmadienį „uždarė“ 67:59 pranokę Australiją.

„Mačiau Matthew Dellavedovo, Andrew Boguto veidus... Jiems tai buvo siaubinga. Tikrai nenorėjome užbaigti turnyro taip šūdinai jausdamiesi. Buvome treti ir anksčiau, bet šįkart tai – kitokia istorija, nes jautėme, kad galėjome pasiekti daugiau.

Didžiuojuosi komanda, nes mes nepasidavėme. Bet vis dėlto paleidome vėjais progą tapti pasaulio čempionais. Tas rungtynes su Argentina prisiminsiu visą gyvenimą. Man tai pirmas toks skaudus pralaimėjimas, ir jis turėtų būti pamoka“, – savikritiškas buvo E. Fournier.

Iš aikštės Orlando „Magic“ klubo atakuojantis gynėjas išėjo be medalio – vos apdovanotas atidavė šį tribūnoje buvusiam tėvui.

„FIBA turnyrai – ne NBA atkrintamosios varžybos, čia viską lemia vienas mačas. Ar aš nuoširdžiai manau, kad Argentina ir Ispanija turėjo stipriausias sudėtis šiame čempionate? Ne. Bet kai reikėjo, jos žaidė geriau ir laimėjo. Todėl jos nusipelnė šlovės“, – svarstė 26-erių krepšininkas, per rungtynes Kinijoje vidutiniškai rinkdavęs po 19,8 taško ir rezultatyviausių dešimtuke užėmęs septintą vietą.

Pasaulio čempionato galutinis medis
Foto: DELFI

E. Fournier taip pat nevyniojo žodžių į vatą paklaustas apie kolegas iš NBA lygos, kurie ignoravo JAV rinktinę. Būtent prancūzai pastarąją eliminavo ketvirtfinalyje.

„Man tai nepatinka. Jei atvirai, galiu suprasti tokius vaikinus kaip LeBronas Jamesas ar Kyrie Irvingas – jie jau yra laimėję titulų su rinktine. Gerai, tebūnie. Bet tokie žaidėjai kaip mano bičiulis Tobiasas Harrisas... Manau, kad jam tai buvo puiki galimybė – proga pamatyti kažką naujo, pasivaržyti.

Manau, jie nesupranta, kiek naudos jų karjeroms gali atnešti šios pirmenybės. Tai – nuostabus turnyras, nuostabus krepšinis, labai intensyvus. Žinau, kad vasarą reikia tobulinti įgūdžius ir panašiai, bet esu įsitikinęs, kad žymiai naudingiau žaisti čia. Tai – tiesiog mano asmeninė nuomonė“, – dėstė E. Fournier.

Primename, kad pasaulio pirmenybės Kinijoje baigėsi Ispanijos triumfu finale, jį prieš Argentiną Sergio Scariolo auklėtiniai laimėjo rezultatu 95:75.

Kartu su ispanais prancūzai pelnė du Europai skirtus tiesioginius kelialapius į kitų metų Tokijo olimpines žaidynes.