Sekmadienį Pekine A. Zagklis pirmą kartą stojo į viešą akistatą su žiniasklaidos atstovais kaip FIBA vadovas.
Prieš spaudos konferenciją graikas apėjo salę asmeniškai paspausdamas rankas maždaug pusšimčiui žurnalistų, o sėdęs prie mikrofono kalbėjo apie „naują požiūrį“ į tokias problemas kaip įšaldytas konfliktas su Eurolyga.
„Manau, pastebėjote, kad aš kitaip vertinu situaciją, nemėgstu karo terminų, siekiu kompromiso“, – dėstė A. Zagklis.
Bet tai – tik raibuliai paviršiuje, o gelmėje srovės, regis, tekės ta pačia kryptimi.
Pernai netikėtai miręs ilgametis FIBA generalinis sekretorius Patrickas Baumannas pasižymėjo polinkiu užsimerkti prieš problemas ir aklai laikytis savo.
Neatrodo, kad obuolys toli nuriedėjo nuo obels.
Paklaustas apie teisėjavimo skandalus pasaulio čempionate, A. Zagklis kalbėjo apie tai, jog FIBA pirmą kartą viešai pripažino arbitrų klaidą mače tarp Lietuvos ir Prancūzijos ir nušalino tąkart dirbusius teisėjus nuo likusių čempionato kovų.
FIBA vadovui atrodo, kad toks žingsnis – pakankamas, ir jis leidžia suprasti, jog pasaulio pirmenybėse ir toliau nebus geriausių Europos teisėjų, dirbančių Eurolygoje.
„Teisėjai, kurie dirbo šiame čempionate, yra iš esmės tie patys, kurie puikiai teisėjavo atrankos varžybose, taip pat praėjusiose Europos pirmenybėse ir kituose kontinentiniuose turnyruose. Jie labai gerai pasiruošė, FIBA investavo labai daug į jų parengimą.
Manau, vertinant bendrai jų darbas visose šiose varžybose buvo labai geras. Aišku, klaidų kartais pasitaiko, ir jos turi nemalonių pasekmių. Todėl, kaip matėte, po vieno mačo viešai pripažinome, jog teisėjai suklydo ir daugiau nebedirbs čempionate“, – kalbėjo A. Zagklis.
39-erių teisininkas FIBA generaliniu sekretoriumi tapo praėjusių metų pabaigoje. Iki tol jis ėjo FIBA teisės skyriaus vadovo pareigas.
Spaudos konferencijoje prieš finalą A. Zagklis taip pat įvertino pirmą kartą Kinijoje surengtą čempionatą ir jo kontroversijas, pasisakė apie olimpinio krepšinio ateitį, sprendimus dėl artimiausios olimpinės atrankos turnyrų, vieną kurių surengti sieks ir Lietuva, o taip pat atsakė į virtinę kitų klausimų.
Primename, kad pasaulio čempionatas sekmadienį finišuos finalu, kuriame nuo 15 val. Lietuvos laiku Argentina grumsis su Ispanija. Prieš tai Prancūzija ir Australija išsiaiškins, kad atiteks bronzos medaliai.
2023 metais pirmenybes priims Filipinai, Japonija ir Indonezija.
– Naujoji pasaulio čempionato atrankos sistema susilaukė daug prieštaringų vertinimų, ypač kai į finalinį turnyrą nepateko tokios šalys kaip Slovėnija ar Kroatija. Ar planuojate ateityje ką nors keisti? – paklausėme A. Zagklio
– Kol kas išbandėme tik pusę ketverių metų ciklo. Kita dalis prasidės ateinantį vasarį kontinentinių čempionatų atrankos varžybomis. Vertinant bendrai, esame patenkinti. Tai buvo puikus ir labai didelis renginys – didžiausias mūsų organizuotas per beveik 90 metų siekiančią FIBA istoriją.
Manau, šių varžybų įtaka 80 šalių, kuriose jos vyko, buvo labai pozityvi. Esmė tokia: nacionalinėms komandoms reikia reguliarių namų rungtynių. O tam tikrų patobulinimų prieš kitą ciklą, aišku, gali būti. Bet kaip pirmam kartui, viskas pavyko gerai.
– Pirmą kartą pasaulio čempionate dalyvavo 32 komandos, jis vyko 8 miestuose. Logistika buvo sudėtinga: kai kurioms ekipoms prieš atsakingas rungtynes – ketvirtfinalį ar pusfinalį – per vienintelę poilsio dieną teko keliauti net aštuonias valandas. Ką ketinate dėl to daryti ateityje?
– Negalime rengti turnyro tris savaites, todėl tvarkaraštis – suspaustas. Taip, tarp miestų komandoms teko pakeliauti nemažai. Manau, dėl perskridimų turėsime rimtai pasvarstyti ir kai ką pakeisti. Kai ką pataisėme jau turnyro metu: pavėlinome skrydžius, kad žaidėjai ryte galėtų išsimiegoti ir geriau pailsėtų. Žinoma, stengėmės sukurti geriausias įmanomas sąlygas, bet kelionės šioje milžiniškoje šalyje vis dėlto buvo nelengvos. Popieriuje viskas gali atrodyti tobulai, tačiau realybėje gali būti truputį kitaip.
– Nemanote, kad būtų tikslinga vėl sumažinti čempionato dalyvių skaičių, mat Kinijoje kai kurios ekipos nebuvo konkurencingos?
– Ne. Dalyvių skaičiaus didinimas buvo natūralus žingsnis įvertinus bendrą krepšinio plėtrą visame pasaulyje. Nors pirmame etape kai kurios rungtynės baigėsi didžiuliais skirtumais, jei leisite, priminsiu JAV „Svajonių komandos“ pavyzdį. Tik pasirodžiusi ji irgi triuškino visus iš eilės, bet paskui pasaulis pasivijo amerikiečius. Turime taip pat suteikti galimybę kitoms šalims pasivyti labiau išvysčiusias krepšinį.
Mes patenkinti varžybų formatu, jis užtikrina intrigą, kiekvienos rungtynės šiame turnyre svarbios. Todėl, kad kovojama ne tik dėl trofėjaus – taip pat dėl tiesioginių olimpinių kelialapių, dėl vietų olimpinės atrankos turnyruose. Net jei į juos nepatenki, kovoji dėl FIBA reitingo taškų, kurie lems, kurios papildomos aštuonios komandos bus pakviestos į atrankos turnyrus – šįkart nebus jokių vardinių kvietimų.
– Ar nebūtų prasminga atsisakyti olimpinių atrankos turnyrų ir visus kelialapius išdalinti pasaulio čempionate?
– Jei viską lemtų tik planetos pirmenybės, į olimpiadą niekaip nebepatektų tos šalys, kurios neiškopė į pasaulio čempionatą. Tai būtų negailestinga jų atžvilgiu. Juk vienos rungtynės gali lemti, kad liksi ir be pasaulio čempionato, ir be olimpinių žaidynių. Todėl olimpinė atranka vyks ir ateityje. Jos tvarkaraštį suderinome su ULEB, kad nenukentėtų nacionalinės lygos Europoje, sutrumpinome pasiruošimo periodą.
– Andrew Bogutas Kinijoje buvo rampų šviesoje viso čempionato metu. O po pusfinalio jis vaizdinga kalba išreiškė nuomonę, kad FIBA ir teisėjai simpatizuoja ispanams. Ką galite apie tai pasakyti?
– Supraskite kontekstą: žaidėjams tai buvo vienos svarbiausių gyvenimo rungtynių, suprantama, kad emocijos po jų būna labai didelės. Jiems nėra lengva susivaldyti. Turime labai aiškias taisykles ir principus: kai raudonos linijos peržengiamos, pradedama drausminė procedūra. Įvertinsime ir A. Boguto atvejį, o kol kas jo nekomentuosiu.
– Į Kiniją neatvyko dešimtys NBA žaidėjų. Kokia buvo jūsų reakcija matant, kaip žvaigždės atmeta kvietimus į nacionalines komandas?
– FIBA vaidmuo čia gana delikatus, ne mūsų darbas surinkti komandas. Mes tik paruošiame sceną, sukuriame lygias sąlygas visoms komandoms, o kiekviena nacionalinė federacija pati buria sudėtį. Kalbėsime su pastarosiomis, ar tai kaip nors liečia patį turnyrą, ar sąlygos turėjo reikšmės. Man atrodo, kad ne, turbūt tai labiau individualus, o ne bendro pobūdžio klausimas.
Kaip kalbėjome, perskridimai tarp miestų buvo šioks toks iššūkis, bet mes kaip niekad daug investavome į tai, kad žaidėjai visais aspektais turnyro metu jaustųsi patogiai. Pats lankiau komandų viešbučius, mačiau žaidėjų kambarius, restoranus. Darėme viską, kad žaidėjų patirtis Kinijoje būtų nepamirštama.
– Į geriausių aštuonetą pateko tokie naujokai kaip Čekija, Lenkija. Tuo metu gilias tradicijos turinčios Lietuva ir Graikija nepateko į atkrintamąsias varžybas. Kokia jūsų nuomonė apie tokius rezultatus?
– Manau, Čekijos ir Lenkijos patekimas į ketvirtfinalį yra ilgamečio sistemingo darbo tose šalyse patvirtinimas. Manau, tos komandos daug pasisėmė iš atrankos varžybų, akivaizdu, kad atmosfera šių rinktinių viduje buvo ypatingai gera. Jos nusipelnė sveikinimų. Manau, būtų nemandagu kylančias krepšinio šalis priešinti su tradicinėmis galybėmis, galų gale mūsų sportas auga visame pasaulyje. Bet, pavyzdžiui, jūsų paminėta Lietuva turėjo labai sunkią grupę, sunkų kelią į ketvirtfinalį. Manau, kiekviena federacija pati įvertins savo rezultatus, nepamirškite, kad jų dar laukia olimpinė atranka.
– FIBA daug investavo į pasaulio čempionatą, jo atrankos varžybas. Ar neketinate sekti futbolo pavyzdžiu ir atsitraukti iš olimpinių žaidynių?
– Manau, olimpinio krepšinio klausimą dar šiandien aptarsime su Tarptautinio olimpinio komiteto (IOC) prezidentu Thomasu Bachu, jis turėtų apsilankyti finale. FIBA yra viena lyderiaujančių federacijų olimpinėje bendruomenėje, Tokijo žaidynėse turėsime ne tik tradicinį, bet ir 3x3 krepšinį. Prieš pat atvykdamas į Pekiną lankiausi Japonijoje, bendravau su vietos organizaciniu komitetu, apžiūrėjau areną – tikimės nuostabaus turnyro.
Mes toliau investuosime į pasaulio čempionatą, bet ne olimpinių žaidynių sąskaita. Olimpiada yra svarbiausias sporto renginys, žaidynėse buvo sukurtos vienos nuostabiausių akimirkų krepšinio istorijoje. IOC yra vienas svarbiausių mūsų strateginių partnerių, mūsų santykiai – puikūs.
– Eurolyga neseniai paskelbė pranešimą, kurį galima traktuoti kaip taikos pasiūlymą kare su FIBA. Ar ketinate atnaujinti dialogą su stipriausia Senojo žemyno lyga?
– Man nepatinka karo terminai, manau, nuo gruodžio, kai pradėjau eiti šias pareigas, turėjote pastebėti, kaip pasikeitė FIBA požiūris į situaciją. Esame krepšinio šeima, turime susėsti prie bendro stalo, aptarti opius klausimus gera valia ir būti pasiruošę aukoms. Norime paversti krepšinį stipriausia sporto šaka, norime jos augimo. Per artimiausius mėnesius norėtume pasimatyti su kolegomis iš šios labai svarbios lygos ir pasikalbėti apie kitus klausimus.
