Kitokios schemos
Mantas Kalnietis ilgai laužė galvą Krepšinis.lt žurnalisto paprašytas atspėti, pagal kurį statistikos parametrą jo tautiečiai Kinijoje neturi lygių.
Turbūt klaidos pagrindiniam Lietuvos rinktinės įžaidėjui į galvą būtų atėjusios paskutinės.
Ruošiantis planetos pirmenybėms tai buvo chroniška lietuvių problema, dėl kurios nuogąstavo net Arvydas Sabonis.
„Viena, kas man baisiausia, kas ir visiems turbūt į akis krinta – per daug klaidų. Tiek dovanų dalinant žaisti prieš geras komandas bus labai sunku, reikės mažinti klaidų skaičių“, – rupgjūčio viduryje įpusėjus kontrolinių dvikovų ciklui sakė Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) prezidentas.
Pavojaus trimitą ne kartą pūtė ir vyriausiasis treneris Dainius Adomaitis, pradėjęs kalbėti net apie specialius pratimus treniruotėse, skirtus kamuolio perdavimo technikos šlifavimui.
Bet atvykusi į Kiniją rinktinė persimainė lyg mostelėjus burtų lazdele.
Draugiškuose susitikimuose klydus vidutiniškai 15,8 karto per rungtynes, pirmame pasaulio čempionato etape jos vidurkis smuko iki 8,7 klaidos.
Tai – kol kas geriausias rezultatas tarp visų 32 turnyro komandų. Antri pagal šią statistikos kategoriją – už borto netikėtai likę turkai (vid. 9 klaidos), treti – brazilai (9,3).
Krepšinio analitikai taip pat naudoja išvestinį statistikos rodiklį, vadinamą rezultatyvių perdavimų ir klaidų koeficientu. Jis parodo, kaip dažnai į komandinėmis pastangomis užbaigiamas atakas įsivelia klaida.
Logika paprasta: kuo dažniau komanda dalinasi kamuoliu, tuo didesnė tikimybė jį pamesti.
Skaičiai patvirtina, kad Lietuvos rinktinės komandinis puolimas niekur nedingo – pagal rezultatyvių perdavimų bei klaidų koeficientą ji taip pat pirmauja čempionate (2,3), tiesa, identišką rezultatą fiksuoja ir ispanai.
Istoriškai Lietuvos nacionalinė komanda visuomet būdavo tarp autsaiderių klaidų grafoje, geriausiu atveju – lentelės viduryje.
Ir nesvarbu, kas treniruodavo rinktinę, kas joje grieždavo pirmais smuikais ir kokioje vietoje lietuviai finišuodavo.
Kodėl 2019 metų planetos pirmenybės yra išimtis iš taisyklės?
Iš Krepšinis.lt išgirdęs apie neįprastą lietuvių statistiką, M. Kalnietis neslėpė nuostabos.
Bet kiek pamąstęs gynėjas surado paaiškinimą.
„Šiai komandai būdinga tai, kad mes labai aiškiai žinome, ko norime puolime. Todėl yra mažiau rizikos. Ypač žaidžiant penkete su Jonu Valančiūnu ir Domantu Saboniu. Tuomet krepšinis nėra labai greitas, o kartu – mažiau rizikingas. Statiškai prieiname iki tokių situacijų, kai tereikia paduoti kamuolį „į vidų“. Taip rungtyniaujant klaidos tikimybė mažesnė nei bandant kažką sukurti greitame puolime ar žaidžiant du prieš du.
Kita vertus, dėl klaidų tikrai turėjome daug problemų prieš čempionatą, jų išgyvendinimas net buvo vienas pagrindinių pasiruošimo akcentų.
Tai, kad taip retai klystame prasidėjus pirmenybėms, truputį stebina. Reikia pasidžiaugti, kad mūsų koncentracija šitaip išaugo. Vadinasi, šioje vietoje tikrai pasistiebėme“, – svarstė pagrindinis komandos puolimo variklis.
Pajėgaus porininko ir brandos efektas
Simboliška, jog M. Kalnietis rinktinėje debiutavo 2006 metais – pasaulio čempionate Japonijoje Antano Sireikos auklėtiniai klydo daugiausiai per visą šalies istoriją nuo nepriklausomybės atkūrimo.
Beveik 21 prarastas kamuolys – tai ne vieno prasčiausio šiuo aspektu mačo rodiklis. Toks buvo lietuvių vidurkis visose turnyro rungtynėse.
Tuomet rinktinei ypač stigo įžaidėjų, ir dar neapsiplunksnavęs 19-metis M. Kalnietis buvo įmestas į kaitrų katilą.
Vėliau kaunietis ilgiems metams tapo esminiu daugelio Lietuvos rinktinių puolimo smagračiu ir rezultatyvių perdavimų karaliumi.
Bet pastarieji būdavo tiesiogiai proporcingi jo klaidų statistikai.
Kinijoje viskas kol kas yra kitaip.
Mače su Kanada M. Kalnietis atliko 6 rezultatyvius perdavimus. Puikus rezultatas, bet 33-ejų atakų organizatoriui – gana įprastas vilkint nacionalinės komandos marškinėlius didžiuosiuose turnyruose.
Ypatingas tas vakaras buvo tuo, jog pirmą kartą nuo 2013 metų Europos čempionato M. Kalnietis nesuklydo nė karto.
Nedaug trūko, kad klaidos jis būtų išvengęs dvejose rungtynėse iš eilės: prieš Australiją įžaidėjas prarado tik vieną kamuolį.
Iki šiol rezultatyvių perdavimų aspektu M. Kalniečiui geriausias buvo 2015 metų Europos čempionatas (vid. 7,8).
Bet tuomet – kaip ir visuose turnyruose treniruojant Jonui Kazlauskui – rinktinės senbuvis aikštėje „ardavo“ viršvalandžius, kurie atsiliepdavo jo klaidų statistikai. 2015-aisiais žaisdamas po 34 minutes per rungtynes gynėjas klydo po 3,7 karto.
Visą pastarąjį dešimtmetį pajėgaus atsarginio įžaidėjo stygius buvo bene dažniausiai linksniuojama rinktinės problema.
Tais pačiais 2015 metais Lukas Lekavičius pirmą kartą pauostė tarptautinio krepšinio, bet dar nebuvo pasiruošęs tapti visaverčiu M. Kalniečio dubleriu.
2017 metų Europos čempionatą jis praleido dėl traumos, o dabar Kinijoje svariai prisideda prie naujos rinktinės klaidų statistikos kreivės krypties.
Pasaulio čempionate 25-erių mažylis iš Šilalės rungtyniauja po 17 min. ir renka 12 taškų, 2,3 rezultatyvaus perdavimo bei 1,3 klaidos vidurkius.
L. Lekavičius žaidžia drąsiai ir nevengia pats imtis iniciatyvos puolime, išnaudodamas savo greičio, staigumo ir taiklumo savybes, nors pastaruosius du sezonus Eurolygoje dažniausiai trindavo Atėnų „Panathinaikos“ (Graikija) atsarginių suolą.
M. Kalnietis, prieš tai turėjęs dar kartesnės patirties Milano „Olimpia“ (Italija) gretose, tokiu savo bendražygio pasirodymu Kinijoje pernelyg nesistebi.
„Žaidimo praktikos stoka turi kažkiek įtakos, bet kai treniruojiesi ir žaidi rinktinėje visą vasarą, įgūdžiai greitai grįžta. Net neabejoju, kad Lukas išnaudojo tą laiką daug dirbdamas individualiai, gaudavo progų Graikijos čempionate.
Čia yra panašiai kaip išmokus važiuoti dviračiu: gali daug metų nevažinėti, bet paskui užlipęs vis tiek nenugriūsi. Todėl dabar matome tokį Luką, kokį ir norime matyti, esame žiauriai patenkinti“, – komentavo rinktinės kapitonas.
Atsiradus pajėgiam porininkui, atitinkamai koregavosi paties M. Kalniečio žaidimo laikas. Ant parketo šįkart jis praleidžia po 23 min. ir pelno 11 taškų, atlieka 5,3 rezultatyvaus perdavimo bei suklysta 1,7 karto.
„Viena vertus, sutrumpėjo pats žaidimo laikas. Be to, turiu daugiau galimybių atsipūsti mačo metu, o tai irgi turi įtakos mažesniam klaidų skaičiui.
Kitas dalykas, kad ir žaisdamas už klubą praėjusiame sezone aš pastebėjau, jog tikrai sumažinau klaidų skaičių. Nežinau, ar brandžiau vertinu situacijas, ar mažiau rizikuoju, sužaidžiu kantriau, neperskubu. Ir per pasiruošimą su rinktine klysdavau ne tiek jau daug. Dėl to, žinoma, džiaugiuosi“, – vertino M. Kalnietis.
Estafetę perima nauja karta
Praėjusiame sezone jis gynė Vilerbano ASVEL garbę.
Nors gyveno Prancūzijoje, M. Kalniečiui klube nebuvo su kuo aptarti pasaulio čempionato burtų, suprojektavusių lietuvių ir prancūzų pasimatymą antrame etape – ASVEL neturi atstovų nei nacionalinės „mėlynųjų“ komandos sudėtyje, nei personale.
Bet šeštadienio akistata pačiam įžaidėjui kelia daug prisiminimų, ir šviežiausi iš jų anaiptol nėra malonūs.
Dviem pastarosiomis tarpusavio dvikovomis Lietuvos rinktinė užbaigdavo pasirodymą didžiuosiuose turnyruose. Užbaigdavo nesėkmėmis.
2013 metų Europos čempionato finale Slovėnijoje prancūzai laimėjo 80:66, o po metų pasaulio pirmenybių rungtynėse dėl trečios vietos Ispanijoje triumfavo baudos metimų dramoje 95:93.
M. Kalnietis žaidė tik pirmose iš šių rungtynių, mat dėl išnirusio raktikaulio 2014-ųjų planetos čempionatą stebėjo iš šono.
„Sunkiau susitaikyti su pralaimėjimu, kai pats jame dalyvauji. Juk turėjome galimybę laimėti auksą. Aišku, apmaudu buvo ir 2014 metais.
Nuo to laiko daug vandens nutekėjo. Pamenu, tada prancūzų komandoje buvo ir Borisas Diaw, ir Mickaelis Gelabale, ką bekalbėti apie Tony Parkerį. Mūsų pusėje pasitraukė Robertas Javtokas, Linas Kleiza, broliai Lavrinovičiai. Tad netektys – gal ir apylygės.
Tik pas prancūzus nuo to laiko užaugo daugiau NBA žaidžiančių krepšininkų, individualiomis savybėmis pasižyminčių talentų jiems tikrai netrūksta. Juk visi prancūzai, žaidžiantys NBA, į rinktinę net ir netilptų. O mūsų komanda tik vienu Domantu Saboniu iš NBA nuo to laiko pasipildė“, – skaičiavo M. Kalnietis.
Primename, kad antrą pirmenybių etapą Nankine lietuviai pradės dvikova su Prancūzijos rinktine, kuri vyks šeštadienį, nuo 15 val. Lietuvos laiku.
Pirmame etape prancūzai laimėjo visus tris mačus (78:74 prieš Vokietiją, 103:64 prieš Jordaniją, 90:56 prieš Dominikos Respubliką), Lietuvos komanda įveikė Senegalą (101:47) ir Kanadą (92:69), bet buvo sutramdyta australų (82:87).
Kitose šeštadienio L grupės rungtynėse Dominikos Respublika bandys atsilaikyti prieš Australiją.
