Anot D. Adomaičio, australai iš tikrųjų turi teisę tokiems pareiškimams – Lietuvos rinktinės trenerio nuomone, šiuo metu būsimų varžovų komandos lyderiai yra pasiekę savo karjeros piką ir yra vienas iš pačių brandžiausių kolektyvų visose pirmenybėse.
Pergalę 14.30 val. prasidėsiančiose rungtynėse iškovosianti komanda taps H grupės laimėtoja, tačiau kur kas svarbesnis faktorius yra tas, kad į kitą etapą nugalėtojai išsineš maksimalų įmanomą laimėjimų skaičių ir bus itin geroje pozicijoje prieš likusias dvi kovas dėl kelialapio į ketvirtfinalį.
Rungtynių su australais išvakarėse Krepšinis.lt paklaustas, kaip reikės kovoti su komanda, kurioje įžaidėju gali būti net ir 207 cm ūgio vidurio puolėjas Andrew Bogutas, D. Adomaitis ėmė vardinti ilgą „australietiško kokteilio“ ingriedientų sąrašą.
„Didžiausia pagarba ir komplimentai varžovų treneriui Andrejui Lemaniui ir jų sistemai. Tas pats treneris komandai vadovauja nuo 2013-ųjų metų, ta pačia sistema jie žaidžia ir jaunimo komandose.
Yra tekę rungtyniauti prieš A. Lemanį, jį neblogai pažįstu. Jie žaidžia tikrai fantastinį krepšinį, dabar kartu ilgai žaidžiantys australai yra pasiekę savo karjeros piką. Tai pikas veteranų, kurie pridėjo indvidualių meistriškumo savybių, tapo apskritai kosminiais žaidėjais, kaip, pavyzdžiui, Joe Inglesas.
Jis man visada patiko – ir kai žaidė „Barcelonoje“, ir „Maccabi“ komandoje. Per paskutinius metus jis labai patobulėjo kaip kūrėjas, kaip žaidėjas su kamuoliu, kuriantis kitiems. Prie to pridėkime Patty Millso meistriškumą... Tai žaidėjas, galintis pakeisti rungtynių eigą – jis gali sumesti sunkius metimus, pataikyti sunkiu metu, netgi esant gerai gynybai. Taigi, išeina toks geras kokteilis. O kai prie to prisideda tokie varžovai kaip A. Bogutas, turime labai rimtą varžovą. Vieną iš geriausių šiame čempionate“, – varžovų privalumus vardijo D. Adomaitis.
– Vakar sakėte, kad šios rungtynės yra finalas. Gal galite paaiškinti, kodėl?
– Su žaidėjais per susirinkimą kalbėjome, kad turime užmiršti faktą, jog tai paskutinės grupės rungtynės. Tai yra pirmos naujos grupės rungtynės, nes viskas aišku – tiek mes su australais patekome toliau, tiek mūsų varžovai jau žinomi (kitame etape lietuviams teks žaisti su Prancūzija ir Dominikos Respublika, – red. past.). Taigi, turime žaisti kaip naują etapą. Šios rungtynės mums yra tikras finalas, tai dvigubas taškas.
– Kiek varžovus vargina australų gynėjai Matthew Dellavedova ir P. Millsas, kiek nuo jų žaidimo priklauso australų sėkmė?
–Faktas, kad jie žaidžia australietišką krepšinį su daug kontakto, daug spaudimo –
tam turime būti pasiruošę. Tačiau, žiūrint iš kitos pusės, jie ant parketo praleidžia nemažai minučių. Taigi, mes turime būti agresyvūs, juos varginti, kad kiekvienas jų žingsnis, kiekvieną kartą sumuštas kamuolys atimtų iš jų dalį jėgų. Yra minčių, kaip norime žaisti – bandysime tai perduoti žaidėjams.
– Daug kas sako, kad lietuvių ir australų žaidimas yra panašus, tam pritarė ir A. Lemanis. Sutinkate?
– Manau, kad panašus yra mūsų komandiškumas. Jų sistemoje, jų žaidime yra labai daug judesio be kamuolio. Tiek jie, tiek mes gerai dalijamės kamuolių. Tai komandiškume panašumų yra, bet pati sistema – kitokia.
– Kiek daug jėgos australams prideda tai, kad jie jau ne vienus metus siekia kažką įrodyti pasaulyje?
– Jų žaidimo kreivė, rezultatai yra kylantys. Tai matosi, ta visa sistema yra daug metų įdiegta, iš jaunimo rinktinių į vyrų komandą ateinantys žaidėjai žino, ką daryti. Jie yra pike, jie tą garsiai sako, kad atvažiavo čia medalių – jie tiesiog tokia komanda.
– Kaip reikėtų išdarkyti tą darnų australų veteranų – Boguto, Dellavedovos, Ingleso ir kitų kolektyvą?
– Viskas yra jų automatikoje. Per tiek metų žaidimas nusistovėjęs, jiems viskas labai aišku, o varžovams sunku tai „nuskautinti“ ir perteikti žaidėjams. Jie automatiškai žino, ką vienas žaidėjas turi daryti įkandin kito, tai tas automatizmas, komandinis judėjimas yra įspūdingas.
– Galima sakyti, kad jie turi daugiau silpnų vietų gynyboje?
– Jie taiko gynybą, kurioje prisiima rizikas. Ir mūsų darbas bus pasinaudoti tomis rizikomis.
– Tarkime, Senegalą mes įveikėme 54 taškų skirtumu, o australai – vos 13. Kodėl taip susiklostė?
– Kiekvienos rungtynės – nauja istorija. Turbūt ir psichologija australams prisidėjo. Kažkaip apie tai negalvojame, esame susikoncentravę į juos.
