Futbolas – ne visada sektinas pavyzdys
Per pirmas tris dienas turnyre Kinijoje jau buvo vienas pratęsimas tarp lenkų ir šeimininkų, nedaug iki jo trūko Prancūzijos ir Vokietijos, Puerto Riko ir Irano akistatose.
Tačiau kovos iki paskutinės sekundės per sužaistas 24-erias rungtynes buvo mažiau nei beviltiškų sutriuškinimų.
Šeši susitikimai baigėsi daugiau nei 30 taškų skirtumu – taigi, kas ketvirtas mačas virto formalumu.
Tik dieną didžiausia pergale turnyre galėjo pasigirti Lietuvos rinktinė, 101:47 nokautavusi Senegalą. Pirmadienį dar stipresnį smūgį Filipinams sudavė serbai, laimėję 126:67.
Filipinų pasiuntinių, kuriuos pirmame etape ne ką silpniau papurtė ir italai (108:62), nebūtų Kinijoje, jei ne permainos, kurioms po 17 metų ryžosi FIBA.
2002-2014 metais planetos pirmenybėse rungtyniaudavo 24 komandos. Šiemet pirmą kartą dalyvių skaičius išplėstas iki 32.
Europiečiai iš šio prieaugio procentaliai laimėjo mažiausiai: jei 2014 metais čempionate dalyvavo dešimt Senojo žemyno komandų (įskaitant šeimininkus ispanus), dabar jų – dvylika.
Užtat daugiau kelių atsivėrė silpnesnėms kitų kontinentų ekipoms. Ir kai kurios jų turi daug vargo.
Gali būti, kad plėtrai FIBA padrąsino futbolo pavyzdys: nuo 2026 metų (o gal jau 2022-aisiais – FIFA dar neapsisprendė) pasaulio čempionate žais nebe 32, o 48 komandos.
Bet pernai Rusijoje vykusios pirmenybės parodė, kad futbolas kur kas labiau subrendęs tokiam žingsniui. Tuomet iš 32 komandų tik dvi – Egiptas ir Panama – neuždirbo nė taško, pralaimėdamos visas trejas rungtynes grupių etape.
Krepšinio arenose toks likimas gresia bent šešioms rinktinėms, o gal ir daugiau.
Tad ar FIBA nepaskubėjo?
Krepšinis.lt to teiravosi Lietuvos nacionalinės komandos senbuvių, prieš tai dalyvavusių bent viename pasaulio čempionate.
Komandų – daugiau, intrigos – mažiau
Patys krepšininkai kitų ekipų dvikovų laisvu laiku nežiūri – nebent atsitiktinai pamato televizoriuje. Daugumai užtenka peržvelgti rungtynių statistiką ir gražiausių epizodų rinkinius, o prie ekrano jie priglunda tada, kai analizuoja būsimų varžovų žaidimo vaizdo įrašus.
Nors, pasak Jono Mačiulio, čempionatui įsivažiuojant įpročiai gali pasikeisti.
„Aišku, yra fanatikų, kurie žiūri viską iš eilės. Bet daugeliui žmonių, mėgstančių gerą krepšinį, tikrasis čempionatas prasidės nuo antro etapo. Tada jau visi žiūrės viską, ir mums patiems bus labai įdomu pamatyti, pavyzdžiui, kaip žaidžia Graikija prieš JAV“, – favoritų kaktomušos laukia puolėjas.
Bet kaip dėl pirmo etapo?
Žaidėjai pritaria minčiai, kad jis gali pasirodyti nuobodus neutraliam žiūrovui (nekalbant apie „mirtininkų“ grupes), tačiau mato dvi medalio puses.
„Tokie taškų skirtumai ir prastesnė žaidimo kokybė tikrai nedaro krepšinio įdomesnio žiūrovams. Iš kitos pusės, krepšinio populiarinimo prasme yra gerai, kad čempionatas išsiplėtė“, – svarstė Mindaugas Kuzminskas.
J. Mačiulis FIBA žingsnį vadina investicija į ateitį.
„Jeigu silpnesnės komandos nežais, jos ir netobulės. Nesvarbu, kad dabar pralaimi dideliais skirtumais. Atvykti į tokį čempionatą savaime naudinga: pamatai visą virtuvę, kitas komandas, kaip jos organizuoja darbą, kiek gydytojų atsiveža ir panašiai. Gali mokytis ir ateityje pasitempti.
Be to, manau, kad tose egzotiškesnėse šalyse šias varžybas žiūri daug žmonių. Todėl jei FIBA eskaluoja, jog nori populiarinti krepšinį, tai yra teisingas sprendimas. Bet kaip mažesnė intriga atsiliepia bendriems žiūrimumo rezultatams, man sunku pasakyti, nesu kompetentingas spręsti“, – pečiais traukė krepšininkas.
Prisideda netektys ir nauja sistema
Didžiausią patirtį sukaupęs rinktinės žaidėjas – ketvirtame pasaulio čempionate dalyvaujantis Paulius Jankūnas – turi savo versiją. Antakius kelti verčiančius rezultatus pirmame etape jis aiškina ne dalyvių prieaugiu, o traumų ir kitų netekčių virtine.
„Kai tik visi paskelbė savo pirminius kandidatų sąrašus, atrodė, kad visos komandos bus stiprios. Bet po to kažkas neatvyko, kažkas susižeidė. Vienos komandos nukraujavo daugiau, kitos – mažiau, gal dėl to tie taškų skirtumai tokie.
Sunku pasakyti, kodėl taip yra, skirtumai tikrai per dideli. Suprantu, kad žiūrovai galbūt norėtų atkaklesnių kovų. Bet pradžia dar nieko nereiškia, manau, čempionatas bus tikrai įtemptas“, – svarstė aukštaūgis.
Tuo metu jo komandos draugai turi pastabų naujai pasaulio pirmenybių atrankos sistemai.
Jei anksčiau daugiausiai kelialapių būdavo išdalinama per žemynų čempionatus, šįkart visos komandos kvalifikavosi per atrankos varžybas, iš dalies sutapusias su klubų sezonais. Tai kėlė didelį galvos skausmą europiečiams, kuriems teko verstis be NBA ir Eurolygos žaidėjų.
„Čia nėra daug komandų, pirmiausia iš Europos, kurios pataisytų bendrą situaciją dėl netolygaus pajėgumo“, – pastebėjo M. Kuzminskas.
„Atranka į čempionatą galėtų būti kitokia. Kai pasaulio čempionate nežaidžia tokios stiprios rinktinės kaip Latvija, Slovėnija ar Kroatija, kyla abejonių“, – įsitikinęs J. Mačiulis.
Baltos varnos – ne naujiena
Teisybės dėlei reikia pastebėti, jog ir 24 dalyvių pasaulio čempionatuose būdavo visa galva išsiskiriančių komandų – tiek gerąja, tiek blogąja prasme.
Krepšinis.lt paskaičiavo, jog 2014 metais Ispanijoje pirmos 24-erios rungtynės baigdavosi vidutiniu 17 taškų skirtumu.
Tai – taip pat labai daug. Buvo ir akį rėžiančių rezultatų, pavyzdžiui, žvaigždyną subūrusi JAV nupūtė Suomiją 114:55, Ispanija – Egiptą 91:54.
Permainas dar įvertins laikas. Ir tikrai ne, pavyzdžiui, artimiausios lietuvių varžovės Kanados rinktinės lyderis Cory Josephas, kurio nuomonės apie gausius sutriuškinimus Kinijoje taip pat pasiteiravo Krepšinis.lt.
Ko gero, kitokio atsakymo iš NBA krepšininko ir nederėjo tikėtis.
„Pernelyg nekreipiu dėmesio į formatą ir panašius dalykus. Kanada pateko į čempionatą, ir man to gana. Reikėjo išplėsti turnyrą ar ne – palieku spręsti FIBA“, – galvos nekvaršino įžaidėjas.
Primename, kad pirmame H grupės ture sekmadienį Kanada 92:108 nusileido Australijai, o Lietuva 101:47 nušlavė Senegalą.
Lietuva ir Kanada jėgas bandys antradienį, nuo 14.30 val. Lietuvos laiku. Pirmą etapą lietuviai užbaigs ketvirtadienį su australais.
Į antrą etapą iškops dvi geriausios pogrupio komandos, likusios toliau varžysis dėl 17-32 vietų ir kelialapių į olimpinį atrankos turnyrą.
