Nepriklausomos Lietuvos istorijoje mūsų šalies krepšininkai dusyk iš eilės pasiekė planetos pirmenybių pusfinalį, kur užšoko ant to paties – amerikiečių grėblio. Visgi vieną medalių komplektą lietuviai turi – reaktyvinį variklį įjungęs Linas Kleiza ant savo pečių partempė į Baltijos pakrantę bronzą.
Tiesa, skirtingai nei olimpinėse žaidynėse, pro kurias Lietuvos vyrai kol kas dar nėra praėję pro šalį (2020 m. gali dalyvauti aštuntose iš eilės), pasaulio čempionatuose lietuvaičiai – ne tokie dažni svečiai: nuo 1990-ųjų, kai buvo atkurta nepriklausomybė, mūsų rinktinė dalyvavo tik keturiuose iš septynių turnyrų dėl Pasaulio taurės.
1990-ųjų rugpjūtį Lietuva, kaip vėl laisva valstybė, tegyvavo dar tik penkis mėnesius, dėl ko nebuvo spėjusi tapti oficialia Tarptautinės krepšinio federacijos (FIBA) nare ir, savaime suprantama, neturėjo iškovojusi kelialapio į Argentiną. 1994-aisiais lietuviai nesilankė ir Kanadoje, nes po fiasko atrankoje į Europos čempionatą, kai buvo pralaimėta baltarusiams, dvejiems metams liko be tarptautinės scenos. O 2002 m. vykti į Indianapolį neleido nesėkmė 2001-ųjų Senojo žemyno pirmenybėse, kur buvo užimta tik 12 vieta.
Ta pačia kuklia pozicija pasitenkinta ir 2009-aisiais, tačiau Lietuva, sumokėjusi pusę milijonų eurų, sulaukė FIBA malonės ir kartu su Vokietija, Libanu ir Rusija gavo vardinius kvietimus į Pasaulio taurę Turkijoje. O iš jos mūsiškiams buvo lemta grįžti ne tuščiomis.
Trankus debiutas: kaip Lietuvos vardas atsidūrė viso pasaulio spaudos antraštėse
1998 m. lietuviai debiutavo pasaulio čempionate Atėnuose – be abiejų savo NBA bokštų Arvydo Sabonio ir Žydrūno Ilgausko bei karjeras jau baigusių Šarūno Marčiulionio ir Rimo Kurtinaičio.
Nepaisant to, jau pirmame ture mūsiškiai iki šiol nepagerintu net 41 taško skirtumu pritemdė Pietų Korėjos saulę – 97:56. Jono Kazlausko auklėtiniai beprecedentiškai laimėjo kovą po lenta – net 54 prieš 15, o ypač įspūdingai dominavo po svetimu krepšiu, kur puldami nusiėmė 24 kamuolius, korėjiečiams palikdami tik 10.
Jau kitą dieną po itin lengvo pasivaikščiojimo su azijiečiais Lietuvos atstovų laukė visai kito lygio oponentas – ištisus aštuonerius metus neklupusi JAV komanda, pastaruosius 25-is savo varžovus sutriuškinusi vidutiniškai 37 taškais.
Atėnuose turėjo žaisti NBA žvaigždynas – Gary Paytonas, Timas Hardaway, Terrellas Brandonas, Allanas Houstonas, Grantas Hillas, Glenas Rice'as, Christianas Laettneris, Tomas Gugliotta, Chrisas Webberis, Kevinas Garnettas, Timas Duncanas ir Vinas Bakeris.
Tačiau lygą netikėtai ištikus lokautui, o sezono pradžią atidėjus neribotam laikui, geriausiems žaidėjams užsitrenkė durys į prestižinį FIBA turnyrą.
Žurnalistai tą komandą praminė Purvinuoju tuzinu. Bet tai vis tiek buvo profesionalų rinktinė – sulipdyta iš krepšininkų, tuo metu žaidusių Europos klubuose. 11 iš 12-os atrinktų amerikiečių jau buvo ragavę NBA duonos arba ji jų laukė netolimoje ateityje. Net ir tokios sudėties JAV delegacija buvo planetos pirmenybių favoritė, ką ji pagrindė ir pirmame ture, kai 83:59 pranoko brazilus.
Garsiausias tos JAV rinktinės narys – aukštaūgis Bradas Milleris, kuris po kelerių metų du kartus dalyvavo NBA „Visų žvaigždžių“ rungtynėse. Dvyliktuke – ir Trajanas Langdonas, 1999-aisiais pakviestas į NBA 11-tu numeriu. Vėliau jis su Šarūnu Jasikevičiumi ir Juanu Carlosu Navarro pateko į Eurolygos geriausiųjų dešimtmečio komandą.
Tuo metu 22-ejų Šaras, 24-erių Saulius Štombergas, Dainius Adomaitis ir Virginijus Praškevičius bei 27-erių Artūras Karnišovas savo greičiu, energija, entuziazmu ir įkvepiančiu puolimu pribloškė nieko panašaus nesitikėjusius amerikiečius: pirmam kėliniui persiritus per pusę Lietuva priekyje net 16 taškų – 38:22.
Dviženklis pranašumas išlaikomas ir po pertraukos – 71:60. Vis dėlto likus žaisti nebe tiek ir daug pasipylė klaidos, o skirtumas ėmė nykti tiesiog akyse – 72:68. Dėl teisėjo švilpuko susinervinęs Š. Jasikevičius vos susitvardė nespyręs į reklaminį stendą, tačiau iniciatyva vis dar mūsiškių rankose – 83:78 (likus 20 sek.).
Bet dar ne pabaiga: skubiai tritaškį smeigia Steve'as Hawkinsas, A. Karnišovas realizuoja tik vieną baudą ir tas pats S. Hawkinsas stoja mesti dviejų baudų likus žaisti 2,5 sek. – 84:81. Pirmą pataiko, antros – ne (84:82), o kamuolys nuo lietuvių išlekia už šoninės linijos. B. Milleris išmeta kamuolį laisvam Jimmy Oliveriui ir šio tritaškis, suspurdėjęs ant lanko, išsisuka.
Lietuvių stovykla – euforijoje, o trenerių štabas su konsultantu Šarūnu Marčiulionis griebiasi už galvų: tokia pergalė ir taip arti buvo jos netektis. Tai – pirmas antausis JAV rinktinei tarptautinėje arenoje nuo pat 1992-ųjų, kai leista žaisti profesionalams. Prie šio įrašo krepšinio metraščiuose labiausiai prisidėjo A. Karnišovas su net 29 taškais, S. Štombergas su 15 ir V. Praškevičius su 12.
Kitą rytą istorinį rezultatą Atėnuose išsamiai apgiedojo kone viso pasaulio spauda: ispanų „El Mundo Deportivo“, amerikiečių „Associated Press“ ir „Today's News Herald“, kiti. Jie konstatavo, kad „Lietuva pribloškė Jungtines Valstijas“, ir reikalavo vieno: „Grąžinkite „Svajonių komandą!“
Susikaupti po nepamirštamos pergalės nebuvo lengva ir lietuviams: jie tik vargais negalais išnešė sveiką odą prieš Braziliją 66:62, nors po pirmos pusės stipriai atsiliko (28:39). Ir J. Kazlauskas turėjo tam paaiškinimą. „Žaisti taip, kaip mes tai darėme prieš JAV, ir paskui neiti miegoti iki trečios valandos ryto tam, kad pažiūrėtum tą mačą per TV – tai išsekino mus“, – pastebėjo treneris.
Bet šaltas braziliškas dušas nesuveikė: lietuvių žaidimo kreivė toliau smigo žemyn. Netrukus sekė pralaimėjimai australams (61:71), ispanams (80:86), rusams (67:82) ir italams, o galutinėje įskaitoje – tik septinta vieta.
„Kadangi gyvenau tarp Pensilvanijos ir Merilando, visiškai nesuvokiau, kaip svarbu žaisti rinktinėje. Man tai reiškė tiesiog buvimą su kitais vaikinais, kuriuos laikiau savo draugais, kartu žaisti ir jausti malonumą. „Suamerikonėjęs“ visomis prasmėmis nebegalėjau suvokti, kokia svarbi ta komanda žmonėms, kaip jie džiaugiasi ir kenčia, kiek jų susirenka namuose, baruose ir restoranuose prie TV ekranų žiūrėti mūsų rungtynių“, – vėliau prisipažino Š. Jasikevičius.
Lietuvišką pamoką išmokę amerikiečiai atsitiesė ir be nuostolių nukeliavo iki pusfinalio, kuriame tik po kontroversiškų paskutinių sekundžių 64:66 nusileido Rusijai bei galiausiai tenkinosi bronza.
Įdomiausia, kad po ketverių metų Indianapolyje šeimininkų reputacijos nebeatstatė net ir NBA žvaigždžių sugrįžimas. Nenugalimumo aurą praradę JAV krepšininkai įsigudrino nusilenkti Argentinai, Jugoslavijai ir Ispanijai bei finišavo tik šešti.
Beje, 1998-ųjų pergalė prieš JAV – ne vienintelė tokia Lietuvos rinktinės sąskaitoje. Antra tokia į mūsiškių kraitį įkrito 2004 m. taip pat Atėnuose, kai olimpiados grupių etape 28-i Š. Jasikevičiaus taškai nuliūdino tuometinę amerikiečių kompaniją su LeBronu Jamesu, Allenu Iversonu, Stephonu Marbury, Dwyane'u Wade'u, Carmelo Anthony, Lamaru Odomu, Timu Duncanu ir kitais (94:90).
Lietuva (1998): Artūras Karnišovas, Saulius Štombergas, Darius Lukminas, Gintaras Einikis, Dainius Adomaitis, Eurelijus Žukauskas, Šarūnas Jasikevičius, Virginijus Praškevičius, Tomas Masiulis, Darius Maskoliūnas, Tomas Pačėsas, Mindaugas Žukauskas. Treneris: Jonas Kazlauskas.
Galutinė vieta – 7. Pergalės ir pralaimėjimai – 5/4 (687:666).
Lyderis: Artūras Karnišovas su 17,1 tšk. vidurkiu – 3 vieta rezultatyviausių čempionato žaidėjų sąraše.
Kaip „La Bomba“ nušlavė visus lietuvių šansus Japonijoje
Po praleistų planetos pirmenybių Indianapolyje, kur aukščiausias vietas savo šalių istorijoje užėmė Vokietija (trečią) ir Naujoji Zelandija (ketvirtą), 2006 m. į Pasaulio taurės dalyvių gretas grįžo ir Lietuvos rinktinė.
Tiesa, ji buvo smarkiai nukraujavusi: Antanui Sireikai pavyko prisikviesti tik penkis 2003-iųjų Europos čempionus, bet ne Š. Jasikevičių, Ramūną Šiškauską ar Saulių Štombergą.
Nepaisydama to, su didžiuliu spaudimu dar prieš turnyro pradžią susidūrusiam treneriui ir jo komandai LKF iškėlė itin aukštą tikslą – patekti į pusfinalį.
„Kai išgirdau apie LKF Vykdomojo komiteto keliamą uždavinį, tiesiog pradėjau kvailai juoktis. Pirmoji mano mintis buvo: „Gal ten vyrai suklydo, gal jie prašo grupėje užimti ne žemesnę kaip ketvirtą vietą? – stebėjosi A. Sireika. – Tačiau pasakysiu taip: Lietuvos žaidėjai ir treneriai yra kovotojai. Mes ne svarstome keliamus uždavinius, o juos bandome vykdyti.“
Pirmas bandymas prisvilo: atidarymo mače su turkais šaltakraujiškesni pasirodė pastarieji. Iki ketvirto kėlinio pabaigos likus 17 sekundžių ir rezultatui esant lygiam mūsiškiai nesurezgė savo atakos, o kamuolį apmaudžiai praradęs Arvydas Macijauskas dar ir prasižengė. Enderas Arslanas realizavo baudas, o Giedrio Gusto metimas iš vidutinio nuotolio neįkrito – 74:76.
„Lietuvos rinktinė pralaimėjo dramatiškas rungtynes Turkijai – komandai, kuriai dar niekada nebuvo pralaimėjusi oficialiuose susitikimuose. Bet visada būna pirmas kartas. Turkai šiandien džiaugiasi, o lietuviai liūdi, tačiau tai – tik vienerios ir pačios pirmosios rungtynės, todėl dar visko gali būti šiame čempionate“, – guodė TV komentatorius Robertas Petrauskas.
Bet paguodos žodžių reikėjo ir po antros dvikovos, kai po pratęsimo 76:81 buvo nusileista graikams. Spaudoje liejosi negailestinga kritika.
„Pasaulio čempionatas Lietuvos rinktinei virsta košmaru. Antros rungtynės, o vaizdas toks pat: lieka 21 sekundė, A. Macijauskas veržiasi ir praranda kamuolį. Skirtumas tik toks, kad graikai, skirtingai nei turkai, nepataiko. Jiems prireikia pratęsimo, kad sumurkdytų vis prasčiau žaidžiančius lietuvius“, – nesismulkino dienraštis „Lietuvos rytas“.
Visgi A. Sireikos vyrai parodė charakterį ir po trijų iš eilės pergalių – prieš Katarą (106:65), Australiją (78:57) ir Braziliją (79:74) – ne tik išsikapstė iš itin sudėtingos grupės, bet ir išvengė nemalonios akistatos su JAV. Aštuntfinalyje laukė Italija – ta pati, kuri 2004 m. Sidnėjuje atėmė iš mūsų auksinį šansą tapti olimpiniais čempionais.
Italai ir vėl įsūdė 10 tritaškių, tačiau tiesiog katastrofiškai realizavo baudas (6/19, 31 proc.) – ypač lemiamu metu, kai Marco Belinelli ir Gianluca Basile prametė net šešias iš septynių. Keturių iš eilės paskutinėmis sekundėmis neišnaudojo ir Linas Kleiza su Dariumi Songaila, bet laiku kyštelėta Darjušo Lavrinovičiaus ranka garantavo Lietuvai praėjimą į ketvirtfinalį – 71:68.
Jame savo keršto planus už pralaimėtą 2003-iųjų finalą jau kūrė „Raudonoji furija“ – Japonijoje nė sykio neklupusi Ispanijos rinktinė.
Jai lietuviai, padarę net 28 klaidas, priešinosi tik kelias minutes: ispanai tarsi cunamio banga nušlavė mūsiškius jau pačioje pradžioje – 32:11, o vėliau mėgavosi beveik 30 taškų persvara ir ramiai finišavo (89:67).
„Tai buvo pačios beviltiškiausios ir nykiausios rungtynės per visą Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės istoriją. Dar niekada Lietuvos komanda, net 1992 metais prieš JAV „Svajonių komandą“ neatrodė taip bejėgiškai kaip dabar, rungtynėse su Ispanija“, – į paširdžius kirto „Lietuvos rytas“.
Visiškai nepasiteisino nei pro visur braškėjusi aikštės gynyba, nei labai netikėtas A. Sireikos manevras palikti A. Macijauską ant atsarginių žaidėjų suolo: iki tol po daugiau nei 17 taškų rinkęs Macas nesukrapštė nė taškelio... Tuo metu čempionato mačą sužaidė Juanas Carlosas Navarro: ispanų „La Bomba“ per 21 min. supurtė net 22 taškus.
Už pusfinalio borto likę lietuviai išsirikiavo septinti, o A. Sireika, grįžęs į Lietuvą, atsistatydino.
Pasaulio krepšinio karaliais tapo Pau Gasolio vedami Ispanijos konkistadorai, finale net 70:47 nukovę graikus, kurie prieš tai sensacingai 101:95 įveikė amerikiečius su L. Jamesu, D. Wade'u, C. Anthony ir kitais.
Tai, beje, ir buvo paskutinis JAV slystelėjimas: nuo to laiko, t. y. jau 13 metų, jie laimėjo visas 43-ejas savo žaistas rungtynes olimpiadose ir planetos pirmenybėse.
Lietuva (2006): Arvydas Macijauskas, Darius Songaila, Darjušas Lavrinovičius, Linas Kleiza, Kšyštofas Lavrinovičius, Giedrius Gustas, Mantas Kalnietis, Robertas Javtokas, Simas Jasaitis, Mindaugas Žukauskas, Paulius Jankūnas, Tomas Delininkaitis. Treneris: Antanas Sireika.
Galutinė vieta – 7. Pergalės ir pralaimėjimai – 5/4 (712:667).
Lyderis: Arvydas Macijauskas rinko po 13,6 taško, bet ir klydo net po 4 kartus per susitikimą (iš viso – 36 klaidos).
„Ant tėvo dalgio ašmenų“: jauniems ir alkaniems lietuviams – bronza
Po tikro kracho, patirto Eurobasket-2009 Lenkijoje, kur lietuviai su vokiečiais pasidalino 11-12 vietas, ir vėl įvyko permainos rinktinės trenerių štabe – Ramūną Butautą pakeitė Kęstutis Kemzūra.
Lietuvai pavykus gauti vieną iš keturių FIBA vardinių kvietimų į pasaulio čempionatą Turkijoje naujajam strategui iškart atėjo maksimalių išbandymų metas.
Š. Jasikevičius, A. Macijauskas, R. Šiškauskas, Rimantas Kaukėnas, D. Songaila, abu broliai Lavrinovičiai, Marijonas Petravičius ir kai kurie kiti tą vasarą taip ir neapsivilko nacionalinės uniformos, tad ji buvo įteikta net penkiems rinktinėms debiutantams: Martynui Gecevičiui, Renaldui Seibučiui, Martynui Pociui, Tadui Klimavičiui ir Martynui Andriuškevičiui.
Apskritai kartų kaitą išgyvenusioje mūsų šalies komandoje buvo vienintelis 30-metis – Robertas Javtokas – ir, galima sakyti, vienuolika jauniklių, todėl natūralu, kad prieš turnyrą netrūko skepticizmo ir didelių abejonių dėl to, ką gali ši rinktinė ir treneris. Tačiau šis stojo mūru už savo vyrus: „Man svarbiau, kad Lietuvos rinktinė pasirodytų gerai nei tai, kad K. Kemzūra būtų jos treneris“.
Kontrolinių rungtynių cikle mūsiškiai, kuriems buvo prognozuojama 9 vieta, nusileido tik pasaulio galingiesiems – dukart ispanams (75:94, 76:97) ir sykį JAV (61:77).
Prasidėjus čempionatui iškart užkoncertavo L. Kleiza, o Lietuva 92:79 nutildė Naująją Zelandiją. Bet antrame ture – jau kakofonija: lietuviai net 17 taškų skirtumu atsiliko nuo Kanados (39:56). Laimei, susiderinę savo instrumentus mūsiškiai išgriežė sunkią pergalę – 70:68.
Trečią varžybų dieną dar rimtesnis testas – planetos čempionė Ispanija, kuriai pasiruošimo metu buvo prapilta dukart po 20 taškų. Scenarijus kartojosi ir Turkijoje: Sergio Scariolo gvardija, nieko nelaukdama, šovė į priekį 26:11, o trečiame ketvirtyje padidino savo atotrūkį iki 18 taškų – 61:43.
Tačiau tai buvo nė motais lietuviams, kurie pasinaudojo tuo, kad varžovai buvo kiek užliūliuoti, ir spustelėjo greičio pedalą taip, kad pabaigą prieš juos laimėjo net 33:12, ko užteko ir galutinei pergalei – 76:73. Tokio įvykių posūkio nesitikėję ispanai vėliau pripažino, kad jiems šokas, o lietuviams ši pergalė kaip tik užaugino sparnus.
„Mes kilome su kiekvienomis rungtynėmis. Linas buvo fantastinės formos, o visi kiti irgi augo ir kaip komanda, ir individualiai. Turėjome tris, kaip aš sakau, reaktyvinius, t. y. išsiskiriančius savo duomenimis žmones: L. Kleizą, Martyną Pocių ir Joną Mačiulį.
Be to, naudojome vadinamąją „match-up zone“ gynybą (tai mišri asmeninė ir aikštės gynyba), kuri tame čempionate buvo naujas dalykas – varžovų komandos nebuvo pripratusios prie jos ir joms tai buvo savotiškas siurprizas. Tai mums labai padėjo, nes sunkiais momentais ta gynybos sistema ne vieną varžovą išmušė iš ritmo“, – prisimena K. Kemzūra.
Jau kitą dieną vyko mūšis dėl pirmos vietos grupėje su prancūzais. Mūsiškiai tradiciškai suteikė varžovams dviženklį, šįkart 15 taškų, pranašumą (14:29), bet tada susiėmė ir užėmė Bastiliją – 69:55.
Lietuva liko ištikima sau net ir aštuntfinalyje: luktelėjo, kol užsikurs L. Kleiza, ir leido kinams startuoti pirmiems (5:16). Visgi 11 taškų deficitas šiems vyrukams buvo vienas juokas – 30 taškų suvertęs LK nutiesė lietuviams kelią į kitą etapą (78:67). Tai buvo jau šešta iš eilės Dainuojančios rinktinės, kaip ją pavadino K. Kemzūra, pergalė ir ketvirta prisikėlus iš numirusiųjų – panaikinus dviženklį atsilikimą!
Bet net ir tokia nemari serija neįtikino ekspertų: ketvirtfinalio tarp Argentinos ir Lietuvos akivaizdžiais favoritais buvo laikomi pietų amerikiečiai – maždaug 70 prieš 30 procentų. Tačiau jeigu kas ir galėjo paneigti jiems nepalankias prognozes, tai būtent ši, jokių autoritetų nepaisanti komanda.
Net 11 iš 15 pirmų savo tritaškių pataikę lietuviai pasiuntė argentiniečius su Luisu Scola, Carlosu Delfino ir Pablo Prigioni į gilų nokautą – 66:36, iš kurio jie nebeturėjo galimybių pabusti.
„Simas Jasaitis – trys taškai! Ir Lietuva turi jau 30 taškų persvarą! Lietuvos rinktinės žaidimas šiandien yra tiesiog neįtikėtinas. Su tokiu žaidimu, ko gero, galėtume sutriuškinti ne tik Argentiną, kurios daugelis taip bijojo ir kurią laiką aukštesnės klasės komanda, bet ir bet kurią kitą varžovę – ar tai būtų Turkija, ar Serbija, ar JAV“, – emocijų tiesioginiame eteryje nebenulaikė ir R. Petrauskas.
Matydami tribūnose iš nevilties ašarų nebespėjančius šluostytis Pietų Amerikos fanus mūsiškiai įjungė režimą „Neverk, Argentina“ ir nebedidino jų sielvarto – 104:85.
Rankose bilietą į pusfinalį laikydamas K. Kemzūra atskleidė, kad žinojo, jog jeigu kova būtų vykusi taškas į tašką, gerokai labiau patyrę argentiniečiai greičiausiai būtų laimėję pabaigą. Ir pridūrė, kad norėdamas vyrus psichologiškai nuteikti tokios svarbos mūšiui, parodė jiems tam tikras vieno filmo scenas.
„Rungtynėse su Argentina pasirinkome agresyvią taktiką, agresyvią kovą tokiu būdu pasinaudodami filmo „300 spartiečių“ idėjomis. Kino juostos frazės, scenos mums labai tiko. „Atimkite viską, neduokite nieko“ – tai viena to filmo frazių, kuri mums labai padėjo“, – vieną iš įspūdingo laimėjimo priežasčių įvardijo K. Kemzūra.
Filmų peržiūros prieš pusfinalį nebelabai gelbėjo, nes kitoje aikštės pusėje stovėjo „Kosminio krepšinio“ šalies atstovai. Kevino Duranto šou jau pirmame kėlinyje sukrovė JAV solidžią atsargą (23:12) ir nė akimirkai neleido suabejoti jų viršenybe – 89:74.
KD iš viso surinko net 38 taškus, o Lietuvos rinktinės vedliui L. Kleizai kaip tik buvo juoda diena: varžovų gynybos supančiotas puolėjas pataikė vos 1 iš 11 metimų.
Bet viena proga atsigriebti dar buvo – tai mačas dėl trečiosios vietos. Ant savęs pyktelėjęs Linas užsiėmė ne saviplaka, o serbų talžymu – atseikėjo jiems net 33-is taškus ir 41 naudingumo balą – bei tokiu būdu garantavo Lietuvai bronzos medalius (99:88).
„Nerealu iš tikrųjų! Tokį kelią nuėjome. Buvome tikra komanda. Atidavėme visą širdį. Ir vėl Linas mus patraukė. Super, mes pasaulyje – treti! Aš įsivaizduoju, kad dabar Lietuvoje darosi. Kaip mes švęsim? O Jėzau, nežinau. Ačiū Dievui, kad skrydis tik rytoj vakare“, – po finalinės sirenos džiūgavo Mantas Kalnietis.
Pasisakė ir rinktinės kapitonas R. Javtokas, kuris dėl kojų skausmų visą čempionatą žaidė sukandęs dantis.
„Čia nebuvo kažkokio didvyriškumo ar kažko. Ir A. Sabonis, ir Š. Marčiulionis yra žaidę kęsdami skausmą. Paprasčiausiai rinktinėje nėra vietos, kad apie sezoną ar dar ką galvotum. Šiame čempionate abi kojas palikau, bet manau buvo verta dėl tokio medalio. Jei reikėtų, ir antrą kartą rinkčiausi jas palikti. Visi atidavėme viską, ką turėjome, ir neverkėme dėl nieko.
Aikštelėje niekas nesiskundė, nes matėme, kad tas užrašas „Lietuva“ nėra vien užrašas. Tai įaugę į kraują fanams ir visiems, kurie mus palaikė. Norėčiau šią pergalę paskirti būtent jiems, kad jie ir toliau važiuotų bei sirgtų už mus visur. Tegul pasako nors viena rinktinė, pas kurią dar taip yra. Praėjusiais metais mes Lenkijoje tikrai pasišiukšlinome, o šiemet įrodėme sau ir pasauliui, kas tokie esame iš tikro“, – didžiavosi jis.
Į Lietuvą grįžusi bronzinė rinktinė buvo pasitikta tūkstančių gerbėjų jūros. O pirmaisiais smuikais, kaip aikštėje, taip ir ant scenos vėl griežė L. Kleiza bei M. Kalnietis – pirmasis užtraukė „Ant kalno mūrai“, o antrasis atliko solo partiją „Ant tėvo dalgio ašmenų“.
Į simbolinį geriausių čempionato žaidėjų penketą kartu su Milošu Teodosičiumi, K. Durantu, Hedo Turkoglu ir L. Scola išrinktas LK atsisuko į komandos draugus ir parodė ranka: „Čia su manimi stovi 11 geriausių žaidėjų. Jie patys geriausi, kuriuos tik galėjai išrinkti. Tai vyrai, kurie atidavė viską, ir jie stovi čia“.
Šventimas Rotušės aikštėje kai kam nurovė stogą: policininkai nustatė, kad du piliečiai, užsilipę ant „Renault Megane“, taip prisišokinėjo, kad automobilis buvo sulamdytas, neteko priekinio lango ir tapo panašus į kabrioletą. Abu vilniečiai užsidirbo teistumus.
Lietuva (2010):. Linas Kleiza, Mantas Kalnietis, Martynas Pocius, Jonas Mačiulis, Tomas Delininkaitis, Paulius Jankūnas, Simas Jasaitis, Martynas Gecevičius, Robertas Javtokas, Tadas Klimavičius, Renaldas Seibutis, Martynas Andriuškevičius. Treneris: Kęstutis Kemzūra.
Galutinė vieta – 3. Pergalės ir pralaimėjimai – 8/1 (746:670).
Lyderis: Linas Kleiza. Po 19 taškų metęs LK buvo septintas pagal rezultatyvumą žaidėjas visame čempionate ir tuo pačiu vienintelis lietuvis, rinkęs dviženklį taškų skaičių.
Kalniečio kroatostrofa ir sutiktuvės be medalių
Vadeles į savo rankas vėl paėmus J. Kazlauskui Lietuvos rinktinė į 2014-ųjų planetos pirmenybes Ispanijoje vyko kaip Europos vičempionė. Deja, lietuvių vežimas į Pirėnų pusiasalį nudardėjo net bet keturių Senojo žemyno sidabro medalių kalvių.
L. Kleiza ir R. Javtokas vasarą nutarė paskirti traumų gydymui, T. Delininkaitis į komandą nebuvo pakviestas, o pagrindinis įžaidėjas M. Kalnietis patyrė traumą likus vos trims dienoms iki turnyro pradžios.
Paskutinės – net keturioliktos – kontrolinės mūsiškių rungtynės su krotais Mantui baigėsi tik prasidėjusios: gynėjas bandė pranerti tarp dviejų varžovų, bet užkliuvo ir atsitrenkė į vieną iš jų – Antę Tomičių. Į Zagrebo ligoninę skubiai pristatytas M. Kalnietis išgirdo gniuždantį nuosprendį: jam išniro raktikaulis, taip pat įplyšo šalia esantys raumenys, tad būtina operacija.
Rinktinę ištikus tikrai kroatostrofai į jos gretas vėl buvo pasikviestas tik prieš dieną atkabintas A. Juškevičius. Jam kartu su kitu nacionalinės komandos debiutantu Šarūnu Vasiliausku ir buvo patikėta misija kompensuoti Manto netektį.
„Nuotaikos – kovingos, mes nelinkę nusileisti niekam. Aišku, abudu mūsų įžaidėjai – mūsų smegenys aikštėje – tokiame čempionate rungtyniaus pirmą kartą, todėl labai daug kas priklausys nuo to, kaip jiems pavyks susitvarkyti su psichologine įtampa. Kuo greičiau jie tai padarys, tuo mums bus geriau“, – ramus išiko J. Kazlauskas.
O panikuoti, kaip parodė tolesni įvykiai, iš tiesų nelabai buvo ko: mūsiškiai pirmame etape kluptelėjo tik prieš Australiją ir tapo savo grupės nugalėtojais.
Aštuntfinalyje kelią pastoti mėgino karingoji Naujoji Zelandija. Lietuviai pirmavo beveik visą laiką, net ir 15 taškų skirtumu, tačiau itin kietai žaidę varžovai likus žaisti 7 min. pasivijo ir net persvėrė rezultatą savo naudai (58:59). Lemiamu metu išgelbėjo du Jonai – Valančiūnas ir Mačiulis, kuriam buvo susiūtas prakirstas antakis. Lietuva iškentėjo pergalę 76:71.
Ne ką lengviau buvo ir toliau: kovingieji turkai taip pat palaužti tik po galingo ketvirto kėlinio – 73:61 ir lietuviai keliavo į pusfinalį Barselonoje. Ten, kaip ir legendiniais 1992-aisiais, pasišakoti prieš JAV žvaigždes nepavyko: minus 28 taškai – 68:96.
Reikėjo rengtis mūšiui dėl trečios vietos ir revanšui prieš prancūzus, kuriems prieš metus be didesnių argumentų buvo pralaimėta Europos čempionato finale (66:80).
Lietuvių planas tris kėlinius veikė: prasidėjus lemiamam ketvirčiui – 73:66 mūsų naudai. Bet Vincento Collet auklėtiniai, net ir be Tony Parkerio, Nando De Colo bei Alexio Ajinca, neketino kapituliuoti: priartėjo iki 80:77, o tada smogė atkarpa 7:0 ir perėmė mažojo finalo kontrolę į savo rankas.
Kai situacija jau atrodė beviltiška (82:86), viltį pažadino A. Juškevičius (85:86), o Lietuvos komanda ėmėsi pražangų taktikos, bet varžovų rankos nedrebėjo. Mūsiškius, kaip ir prieš metus, į neviltį varė Nicolas Batumas, sukolekcionavęs 27 taškus – dviem daugiau nei JV (25 tšk.).
Apskritai batalijoje dėl bronzos abiejų pusių statistika buvo kone identiška: pataikyta po tiek pat tritaškių (7) bei baudų (24) ir tik vienu dvitaškių prancūzai įmetė daugiau (25 prieš 24).
„Vis tiek mums reikia įžaidėjo“, – žurnalistams tarstelėjo J. Kazlauskas. Likti be medalių – apmaudu, bet M. Kalniečio netekusi komanda ir taip pasiekė daugiau nei tikėtasi.
„Jei prieš čempionatą, Mantui susižeidus, kas nors būtų pasakęs, kad mes kausimės dėl bronzos – būtume apsidžiaugę. Bet kai kauniesi ir pralaimi, liūdna ir nėra kuo džiaugtis. Vyrai tikrai atidavė daug, bet reikia pasakyti, kad Manto stygiaus iki galo išspręsti nepavyko. Mūsų rezultatyvių perdavimų ir klaidų santykis buvo neigiamas, o tai tik parodo, kad ši pozicija buvo labai silpna.
Daug geriau atrodėme po lenta. Mane labiausiai nustebino J. Valančiūnas. Atvirai pasakysiu: tokios didelės jo pagalbos šiame čempionate aš dar nesitikėjau. Tikrai žaidėjas eina į priekį ir čia viskas gerai. Man asmeniškai dėl pralaimėjimo labai apmaudu, bet aš didžiuojuosi savo vyrais ir tuo, ką jie padarė, kaip jie žaidė. Galvoju, kad tai ne pats blogiausias čempionatas. Gaila tik to, kad pernai finale neturėjome jokių šansų, o šiemet proga buvo“, – atviravo treneris.
„Čia – ne Šiaurės Korėja. Mūsų neišvarysi varu. Mes atėjome patys ir iš čia neišeisime“, – į gimtinę grįžusiai rinktinei ją pasveikinti norinčią minią nuo scenos aprodė Mindaugas Stasiulis.
Triukšmingų sutiktuvių sostinės Senamiestyje metu LR premjeras Algirdas Butkevičius komandos kapitonui P. Jankūnui įteikė 240 tūkst. Lt čekį. O J. Kazlauskas dėkojo visiems susirinkusiems: „Gaila, kad ne visada pildosi visi lūkesčiai, bet mes labai stengėmės. Ačiū jums už palaikymą!“
Lietuva (2014): Jonas Valančiūnas, Renaldas Seibutis, Darjušas Lavrinovičius, Adas Juškevičius, Martynas Pocius, Donatas Motiejūnas, Jonas Mačiulis, Paulius Jankūnas, Mindaugas Kuzminskas, Šarūnas Vasiliauskas, Simas Jasaitis ir Kšyštofas Lavrinovičius. Treneris: Jonas Kazlauskas.
Galutinė vieta – 4. Pergalės ir pralaimėjimai – 6/3 (693:654).
Lyderis: 22-ejų metų Jonas Valančiūnas stebino ne tik J. Kazlauską, bet ir varžovus – kas vakarą jiems išrašydavo beveik po dvigubą dublį (vidutiniškai po 14,4 taško ir 8,4 atkovoto kamuolio).
Lietuvių aukštumos ir žemumos pasaulio čempionato istorijoje:
KOMANDINIAI REKORDAI IR ANTIREKORDAI
Bendras pergalių ir pralaimėjimų balansas – 24/12
Rezultatai prieš atskirus žemynus: prieš Aziją – 5/0, prieš Pietų Ameriką – 5/0, prieš Afriką – 1/0, prieš Okeaniją – 3/2, prieš Šiaurės Ameriką – 3/2, prieš Europą – 7/8
Ilgiausia pergalių serija viename čempionate – 7 (2010 m.)
Didžiausias spurtas rungtynėse – 46:6 prieš P. Korėją (1998 m.): nuo 40:36 iki 86:42
Pergalė didžiausiu skirtumu: +41 taškas – 97:56 prieš P. Korėją (1998 m.) ir 106:65 prieš Katarą (2006 m.)
Pelnyta daugiausiai taškų: 106 prieš Katarą (2006 m.) ir 104 prieš Argentiną (2010 m.)
Praleista mažiausiai taškų – 49 prieš P. Korėją (2014 m.), per kėlinį – 2 prieš Slovėniją (12:2)
Didžiausias deficitas, kurį pavyko panaikinti ir laimėti: -18 prieš Ispaniją (nuo 43:61 iki 76:73)
Mesta daugiausiai ir mažiausiai baudų: 32/42 ir 3/9
Pataikyta daugiausiai tritaškių – 12/24 (2010 m. su Argentina), mesta taikliausiai – 59 proc. (10/17 su Argentina 1998 m.), netaikliausiai – 11 proc. (2/18 su JAV 2014 m.)
Taikliausiai mesti dvitaškiai – 67 proc. (28/42 su Naująja Zelandija 2010 m.)
Įspūdingiausiai laimėta kova dėl atšokusių kamuolių: 54 prieš 15 (1998 m. su P. Korėja)
Daugiausiai rezultatyvių perdavimų – 28 (2006 m. su Kataru), mažiausiai – 5 (2006 m. su Italija)
Ilgiausia pralaimėjimų serija viename čempionate – 3 (1998 m.)
Pralaimėjimas didžiausiu skirtumu: -28 taškai – 68:96 prieš JAV (2014 m.)
Įmesta mažiausiai taškų: 61 prieš Australiją (1998 m.)
Daugiausiai klaidų – 28 (2006 m. su Ispanija ir Turkija), mažiausiai – 7 (2014 m. su Prancūzija)
Žaistų pratęsimų statistika – 0/3 (5:11 su Ispanija, 7:12 su Graikija ir 9:20 su Turkija)
ŽAIDĖJŲ REKORDAI IR ANTIREKORDAI
Daugiausiai taškų per rungtynes pelnė: 33 – Linas Kleiza (2010 m. su Serbija)
Daugiausiai tritaškių per rungtynes pataikė: 6/7 Adas Juškevičius (2014 m. su P. Korėja).
Daugiausiai dvitaškių per rungtynes pataikė: 14/20 Linas Kleiza (2010 m. su Kinija), 9/10 Donatas Motiejūnas (2014 m. su P. Korėja), 8/8 Jonas Valančiūnas (2014 m. su Meksika)
Daugiausiai naudingumo balų surinko: 41 – Linas Kleiza (2010 m. su Serbija)
Daugiausiai kamuolių perėmė: 5 – Darius Songaila (2006 m. su Australija)
Daugiausiai kamuolių atkovojo: 14 – Linas Kleiza (2006 m. su Ispanija)
Daugiausiai baudų be klaidų: 10/10 Adas Juškevičius (2014 m. su JAV)
Daugiausiai blokų atliko: 3 – Jonas Valančiūnas (2014 m. su N. Zelandija), Paulius Jankūnas (2010 m. su Prancūzija), Robertas Javtokas ir Darjušas Lavrinovičius (2006 m. su Kataru)
Daugiausiai dvigubų dublių viename turnyre: 3 – Jonas Valančiūnas (2014 m.)
Daugiausiai rezultatyvių perdavimų atliko: 7 – Arvydas Macijauskas (2006 m. su Australija)
Daugiausiai klaidų padarė: 7 – Arvydas Macijauskas (2006 m. su Graikija ir Turkija)
Daugiausia pramesta iš žaidimo: 1/11 metimai – Linas Kleiza (2010 m. su JAV)
