Belgrade šių rinktinių akistata sulaukė didžiulio ažiotažo: vargu, ar pats serbų rinktinės strategas Aleksandras Džordževičius, penktadienį spaudos konferencijoje dėkodamas 11-ai tūkstančių sirgalių už įsigytus bilietus, tikėjo, kad per likusią gerą parą bus iššluoti likę 7000 bilietų, kurių kainos siekė vos nuo 3,4 eurų viršutinėse „Štark“ arenos tribūnose, o už brangiausius bilietus arti aikštės serbai mokėjo beveik 30 eurų.
Prieš mačą Belgrade likus valandai iki rungtynių pradžios Lietuvos krepšinio federacijos generalinis sekretorius Mindaugas Špokas, arenoje sutikęs Serbijos federacijos generalinį sekretorių Dejaną Tomaševičių, geras kelias minutes aikštės kampe su juo spėjo kažką aptarti, o vyrams temų pokalbiui dabar stigti tikrai neturėtų.
Prieš gerus metus deklaruota abiejų federacijų draugystė ir planai bendriems darbams įgavo realų pavidalą: ne tik draugiškos vyrų rinktinių rungtynės, bet ir, pavyzdžiui, abiejų komandų skrydis vienu lėktuvu į Kauną pirmadienio mačui ar planai glaudesniam bendradarbiavimui, apimančiam ir jaunių rinktines.
„Kas vyksta ant parketo, tas ir lieka ant jo, o už aikštelės – puikūs darbiniai santykiai“, – tvirtino M. Špokas, paneigęs šypseną keliantį gandą, kad dėl serbų skrydžio į Kauną vietos lėktuve neliko Arvydui Saboniui.
Prieš mačą Belgrade vienas šalies krepšinio federacijos vadovų krepšinis.lt pasidalino mintimis apie greta parketo užsimezgusią serbų ir lietuvių draugystę, varžovų paieškas draugiškoms rungtynėms, atmestą JAV rinktinės pasiūlymą ir neeilinį pirmadienio vakarą Kaune.
– Bendradarbiavimas su serbais – vienadienis šių metų reikalas ar gal jau yra numatytų ateities planų?
– Tiek mūsų, tiek pasirodo ir jų svajonė buvo turėti tokį partnerį, su kuriuo būtų bendradarbiaujama plačiau, ne tik vyrų rinktinių klausimais, bet ir vaikų krepšinyje. Turime planų, kuriuos vėliau pristatysime, yra idėjų, ką daryti toliau.
Belgrade – puikus renginys, parduoti visi bilietai į draugiškas rungtynes, o tai nutinka ne taip ir dažnai. Jie svarstė, žaisti didesnėje ar mažesnėje arenoje, o dabar serbai džiaugiasi, kad pasiteisino jų sprendimas.
Jų ir mūsų žvaigždės sukurs puikią atmosferą, tai gera repeticija.
Ieškant varžovų, pirmiausia kalbamės su treneriais, kokių oponentų mums reikia, džiaugiamės, kad daug dalykų galime suderinti.
Anksčiau kertinėmis rungtynėmis pasiruošimo etape būdavo mačai su ispanais, buvo ir prancūzai, dabar pabandėme ir su serbais.
Šiandien žvelgiant į ekspertų nuomonę, serbai pagal sudėtį yra stipriausių pasaulio komandų trejete, laikoma rimčiausia pretendente konkuruoti su JAV, džiaugiamės tokiais partneriais ir varžovais šiame etape.
Tikiuosi, kad ir mūsų žiūrovai džiaugsis namuose turėdami progą Kaune gyvai išvysti serbų žvaigždes ant parketo.
– Kontrolinių rungtynių tvarkaraštis derintas prieš gerus metus, kai dar nebuvo ištraukti FIBA 2019 burtai, ko gero, džiaugiatės, jog išvengta situacijos, kai draugiškose rungtynėse susitinkama su būsimais čempionato varžovais pirmame grupių etape?
– Nežinome, kaip susiklostys, po čempionato galėsime daryti išvadas, bet šie planai derinami iš anksto, šiai dienai neturime problemų žaisti kontrolines rungtynes su tais varžovais, su kuriais susitiksime pirmenybių starte.
Ar mums pasisekė, ar nepasisekė, galėsime kalbėti po čempionato. Bet mūsų varžovai kontrolinių rungtynių cikle išties stiprūs, prisiminkime išvyką į Ispaniją, ten taip pat buvo visai gera repeticija. Suomiai – lengvesnis oponentas, čia yra galimybė išbandyti daugiau derinių.
Prasideda rungtynių maratonas, kuriame trenerių štabui bus lengviau apsispręsti dėl galutinio rinktinės dvyliktuko. Tą patį daro ir serbai. Čia gal koncentracija ne į tai, kas laimės, bet į žaidimo detales, greitį ir panašiai. Turime tikslą – nuo pat pirmų rungtynių Kinijoje būti geroje formoje, serbai turi savo planų, šiai dienai visi žiūri į savo reikalus.
– Pietų Korėjoje laukia paskutiniai rinktinės testai, akistatos su Angola, Čekija ir Pietų Korėja. Ar trenerių štabas paskutinėms repeticijoms nepageidavo solidaus oponento, kuris prieš pat startą patikrintų mūsiškių sportinę formą?
– Turėjome begalę variantų kaip užbaigti pasiruošimą čempionatui. Galėjome žaisti Kinijoje, keliauti į Australiją, dar prieš metus buvome gavę pasiūlymą, tačiau apsvarstėme, kad trenktis į kitą pasaulio galą nėra prasminga.
Glaudžiai bendradarbiavome su JAV krepšinio federacija, bet antrus metus negalime suderinti palankios datos ir vietos, nes visi variantai – mums pakankamai per toli.
Australijoje galėjome sužaisti kontrolines rungtynes tiek su jų nacionaline ekipa, tiek su amerikiečiais. Šiai dienai to atsisakėme.
Buvo pasiūlymų pačioje Kinijoje, bet pagal lokaciją kur mes žaisime ir kur turnyrai, mums tie variantai neatrodė priimtini. Šiai dienai turime Afrikos čempionę Angolą, įdomią, NBA žaidėjų turinčią čekų komandą ir šeimininkę Pietų Korėją, kuri bus motyvuota sėkmingai sužaisti namuose.
Laikas parodys, ar tai geri, ar blogi sprendimai.
– Ar tiesa, kad Arvydas Sabonis į Belgradą neskrido dėl to, kad paprasčiausiai lėktuve nebuvo pakankamai vietos, kartu į Kauną keliavo ir serbai tuo pačiu lėktuvu.
– Prioritetas komandoms, lėktuve – 56 vietos, pusę vietų mums, pusę – serbams. Bet Arvydas tikrai ne dėl to neskrido, Arvydui visada vieta atsiras (šypsosi).
Yra aibė darbų namuose, pasiruošimas rungtynėms, be to, čia pusantros paros kelionė: atskridome, sužaidžiame ir grįžtame. Sekmadienį po pietų rinktinės – jau Kaune.
Turėsime begalę svečių iš NBA klubų, atvyksta specialiai į Kauną būtent šioms rungtynėms. Suplanuota aibė susitikimų iki rungtynių.
Skristi vienu lėktuvu su varžovų komanda – jokia naujiena, tą darėme su australais prieš Rio de Žaneiro olimpines žaidynes, skrendant iš San Paulo į Rio. Tai parodo federacijų bendradarbiavimą: kas vyksta ant parketo, tas ir lieka ant parketo, o už aikštelės – puikūs darbiniai santykiai.
O krepšininkams skristi užsakomuoju reisu – geriausias variantas, skrydžio trukmė apie 1:50 val., tai tas pats, kas automobiliu iš Kauno į Klaipėdą. Žaidėjų tai neišvargins.
– Neabejotinai norėtumėte pakartoti serbų federacijos žinutę rungtynių dieną – likus kelioms valandoms iki mačo pranešti, kad visi bilietai į „Žalgirio“ areną parduoti.
– Su tomis draugiškomis rungtynėmis ne visada nuspėsi, gal kai kas renkasi TV tiesioginę transliaciją, daug priežasčių randama, kodėl krepšinio nežiūrėti arenoje. Mūsų pagrindinis tikslas ir esminė žinutė – labdaros rungtynės.
Tai ne federacijos pasipelnymo šaltinis, kaip kas sako, o visos pajamos bus atiduotos „Krepšinio namų“ statybai. Mūsų didžiausias noras – suteikti gerą emociją, atvyksta viena geriausių planetos komandų, kurios gretose – aibė Europos žvaigždžių ir NBA žaidėjai.
Pagal prognozuojamas pajamas neatsiliekame nuo minimalaus tikslo ir tikimės, kad yra dar pakankamai laiko, kad arenos tribūnos būtų užpildytos.
Pasikartosiu, nežinau kada dar bus galima iš arti pamatyti NBA žaidžiančius Bogdaną Bogdanovičių, Nikolą Jokičių, Bobaną Marjanovičių, Nemanją Bjelicą ir kitas serbų žvaigždes.
Yra turbūt du variantai: kai jie bus arti savo karjeros saulėlydžio ir grįš į Europą, arba dabar. Tas pats ir su Jonu Valančiūnu, Domantu Saboniu. Pamatyti tokią šventę yra tarsi svajonės išsipildymas.
– Jūsų nenuvylė gana vangi bilietų pardavimo pradžia?
– Pirmiausia, jei „Žalgirio“ arena stovėtų Klaipėdoje, ją užpildyti neturėtume jokių problemų. Klaipėdoje buvo paprastos kontrolinės rungtynės, pavyko parduoti visus bilietus į 6000 tūkstančių vietų areną.
Galbūt vasara, gal atostogų metas, rugpjūtis, bet mačas Kaune ne savaitgalį, o pirmadienį, palanki diena atvažiuoti iš Vilniaus, iš kitų miestų, juo labiau eilinę dieną geresnės pramogos nesugalvosi.
Tik klausimas, ar krepšinio žvaigždes norime matyti per TV ar gyvai arenoje. „Krepšinio namus“ statome jaunajai kartai, vaikams iki 10 metų įėjimas į areną nemokamas, tad geras šansas jaunimui pamatyti krepšinio žvaigždes gyvai arenoje.
Bilietų kainas rinkomės pigesnes, nei „Žalgiris“ į Eurolygos atkrintamąsias rungtynes su „Fenerbahče“, bet paskaičiuokite ant parketo lakstančius milijonus – nėra ką lyginti nei vienos, nei kitos komandos.
Atvyksta įdomus treneris, komanda, kurią daugelis krepšinio ekspertų pasaulyje laiko kaip tą, kuri gali konkuruoti su JAV rinktine.
Aišku, lietuvis visada nori gauti pigiai. Už dyką suteikti pramogą mes galime, bet tada dingsta labdaros principas. Kiekvienas gali prisidėti prie „Krepšinio namų“, o mes iš savo pusės dovanojame emociją.
Kiekvienas gaus išskirtinį bilietą, kuriame mūsų trijų kartų ryškiausi Lietuvos rinktinės vidurio puolėjai – tai Pranas Lubinas, Arvydas Sabonis ir Jonas Valančiūnas. Jame ir daugiau ženklų, žinučių, simbolizuojančių šį mačą ir „Krepšinio namus“.
Rugpjūčio 12 dieną, pirmadienį, akistata su serbais bus paskutinės Lietuvos rinktinės rungtynės namuose prieš pasaulio čempionatą.
Šis mačas Kaune bus ypatingas ir tuo, kad tai – „Krepšinio namų“ paramos rungtynės.
Visi, nusipirkę bilietus į minėtas rungtynes, prisidės prie „Krepšinio namų“ statybų, o tai yra prie Lietuvos krepšinio istorijos išsaugojimo ir puoselėjimo.
Be to, tai bus vienintelės rungtynės Lietuvoje, kai kartu bus galima aikštėje pamatyti abu mūsų nacionalinės komandos NBA krepšininkus: Joną Valančiūną ir Domantą Sabonį.
Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė taip pat vienoms rungtynėms pakeis savo aprangų dizainą, sugrįš 80 metų į praeitį ir taip pagerbs savo pirmtakus – 1939 m. Europos čempionais Kaune tapusią Lietuvos rinktinę.
Būtent prieš 80 metų, gegužės 21-28 d., legendinėje Kauno sporto halėje, Lietuvos rinktinė antrą kartą iš eilės tapo stipriausia Europoje. Savo ruožtu LKF visiems atvykusiems įteiks specialius auksinius bilietus.
Bilietus, kurie taps padėkos simboliu, bus galima gauti tik rungtynių metu „Žalgirio arenoje“, o juose bus pavaizduoti ne tik „Krepšinio namų“ statiniai, tačiau ir trys ryškiausi visų laikų Lietuvos rinktinės vidurio puolėjai – Pranas Lubinas, Arvydas Sabonis ir J. Valančiūnas.
Po mačo Kaune lietuviai Suomijoje sužais dvejas rungtynes su šios šalies ir Rusijos rinktinėmis, o pasiruošimą pasaulio čempionatui D. Adomaičio auklėtiniai baigs Pietų Korėjoje, kur turės dar tris kontrolinius mačus.
