Pagrindo Vydo Gedvilo bei Mindaugo Bačiūno vadovaujamos LKF priekaištams yra: lietuviai veikiausiai nebūtų pralaimėję aštuntfinalio ispanams, jei ne pastarųjų priglausto amerikiečio Lorenzo Browno sukratyti 28 taškai, o grupės varžybų etape arbitrų klaidos galimai kainavo pergalę prieš vokiečius.
Tačiau toks jau yra tas šiuolaikinis krepšinis. Ispanijos komanda pati puikiai prisimena skaudžią nesėkmę 2007-ųjų „Eurobasket“ finale, kai lemiamus taškus rusams pelnė gynėjas iš JAV Jonas Robertas Holdenas.
Be to, jei vienas paslydimas dar gali būti atsitiktinumas, o du – sutapimas, tai trys – jau tendencija. Lietuvos vyrų rinktinė didžiojo turnyro ketvirtfinalio nepasiekė jau ketvirtą kartą iš eilės, jei priskaičiuosime ir Tokijo olimpines žaidynes, į kurias buvo apskritai nepatekta.
Taip, tiek 2017-aisiais, tiek 2019-aisiais, tiek 2022-aisiais trūko labai nedaug, bet sporte tokie žodžiai kaip „beveik“ arba „arti“ negalioja. Juk labai nedaug trūko, kad lietuvių šiose Senojo žemyno pirmenybėse apskritai nebūtų, o vietoje jų dalyvautų Danijos atstovai.
„Dabar yra toks krepšinis: visos komandos turi po vieną-du nestabdomus gynėjus, kurie gali ir veržtis, ir mesti iš toli, o mums to tikrai trūksta, mes jų neturime. Ginantis prieš tokius žaidėjus reikia sugalvoti kažką nestandartinio, ypač, kai centras yra lėtesnis. Aš to pasigedau mūsų žaidime“, – „Delfi TV“ laidoje „Krepšinio zona“ sakė buvęs rinktinės snaiperis Martynas Gecevičius.
„Lietuviai turėjo laimėti prieš ispanus 10-15 taškų. Įvertinus sudėtį, galimybes ir talentą turėjome kontroliuoti visas rungtynes, o teisintis, kad jie turėjo vieną natūralizuotą žaidėją, man atrodo neteisinga. Lietuva buvo puse, jei ne visa, galva geresnė komanda ir tokias rungtynes turėjo pasiimti“, – įsitikinęs 2010-ųjų pasaulio čempionato bronzos medalio laimėtojas.
„Matant, kaip dabar viskas susiklostė ir su kuo būtų reikėję toliau žaisti, lietuviams kelias į pusfinalį buvo pakankamai lengvas, tikrai ne neįmanomas. Todėl kažkokių pasiteisinimų nereikėtų ieškoti.
Mes kenčiame nuo to, kad remiamės dviem bokštais ir žaidžiame lėčiau, kai krepšinis eina visiškai į kitą pusę ir visi žaidžia kuo greičiau. Matome ir Europos čempionate, kad visos komandos bėga, visos jos meta ir agresyviai ginasi. Tai yra šiuolaikinis krepšinis, o mes dėl savo aplinkybių esame priversti žaisti kitaip“, – tvirtina M. Gecevičius.
Primename, pasibaigus aštuntfinalio etapui paaiškėjo ir galutinė Lietuvos nacionalinės komandos vieta. Ji – antirekordiškai žema, viso labo 15-a. Lietuviai aplenkė tik devynias kitas Eurobasket 2022 dalyves.
Triskart žemyno čempionės Lietuvos rinktinės pasirodymas 2022-ųjų Senojo žemyno pirmenybėse – pats prasčiausias per visą istoriją, jei neskaičiuosime 1993-ųjų metų turnyro Vokietijoje, į kurį buvo apskritai nepatekta.
Iki šiol slogiausiai mūsiškiams klostėsi 2001-ųjų Europos čempionatas Turkijoje (12 vieta) ir 2009-ųjų pirmenybės Lenkijoje (12 vieta).
