Taisyklės šioje Balkanų ir Baltijos šalies gladiatorių akistatoje labai paprastos. Kas laimi, tas vyksta į Berlyną žaisti Europos čempionato aštuntfinalio (su turkais arba ispanais), kas pralaimi – skrenda namo.
Lietuviai prieš šias šias rungtynes laiko pailsėti turėjo mažiau, nes antradienį žaidė vėlyvesnes rungtynes. Turėdamas omenyje šį faktorių, 87:64 laimėtame susitikime su vengrais Kazys Maksvytis šiek tiek patausojo Joną Valančiūną ir Igną Brazdeikį, žaidusius atitinkamai 17 ir 14 minučių, vos 11 minučių ant parketo praleido ir Lukas Lekavičius.
Ilgiausiai iš lietuvių (25 min.) žaidė asmeninius rekordus gerinęs Domantas Sabonis, tačiau iš esmės treneris laiką aikštėje stengėsi paskirstyti tolygiai ir progų suteikė visam dvyliktukui: čempionate debiutavo ir Kristupas Žemaitis.
Savo ruožtu bosniai per 68:81 pralaimėtas rungtynes su prancūzais nėrėsi iš kailio, norėdami pačiupti šansą bandė šaudyti iš visų patrankų ir lyderių tikrai nesaugojo. Įžaidėjas Johnas Robersonas rungtyniavo net 36, priekinės linijos krepšininkai Jusufas Nurkičius ir Miralemas Halilovičius – daugiau nei po 30, puolėjas Džananas Musa – 29 minutes.
Tačiau šiems keturiems rinktinės vedliams rimtesnės pagalbos nuo atsarginių suolo pritrūko. Vienintelis Edinas Atičius žaidė rezultatyviau ir prie bosnių kraičio pridėjo 10 taškų, o iš viso nuo suolo kilę krepšininkai komandai sukrapštė vos 13 taškų.
Ir tai – tendencija visame čempionate. Liūto dalį darbų puolime atlieka minėtasis dviženklę rezultatyvumo statistiką turintis ketvertukas (pats rezultatyviausias yra Dž. Musa, vidutiniškai pelnantis po 21,3 taško), dar po 7,3 taško prideda puolėjas E. Atičius.
Iš likusių atsarginių aukščiausią rezultatyvumo vidurkį turi gynėjas Amaras Gegičius – vidutiniškai 3,8 taško per rungtynes. Du iš į Vokietiją atskridusio bosnių dvyliktuko (Ajdinas Penava ir Sani Čampara) čempionate dar apskritai nedebiutavo.
Logiška, kad puolime ariantys bosnių vedliai vėliau bando ieškoti atokvėpio savoje aikštės pusėje. Ir vienas iš bosnių taikomų variantų – aikštės gynyba, su kuria susidūrę prancūzai antradienį geroms dešimčiai minučių buvo išmušti iš vėžių.
„Reikės dalintis kamuoliu, reikės pataikyti. Žiūrint iš vienos pusės, aikštės gynyba yra avantiūra – tu gali praleisti metimą, gali nesukontroliuoti kovos dėl atšokusių kamuolių. Žiūrint iš kitos pusės, žaidėjai daugiau pailsi ir turi geresnes galimybes bėgti į greitą puolimą. Tam tikrai ruošimės“, – žadėjo K. Maksvytis.
Rungtynėse su prancūzais bosniai sau duobę išsikasė ir itin dažnai klysdami. Balkanų atstovai varžovams dovanojo 19 kamuolių ir net 21 sykį leido varžovams sugriebti kamuolį po savuoju krepšiu.
Pagal per rungtynes padaromų klaidų skaičių bosniai tarp visų 24 turnyro komandų dalijasi 7-8 vietą (vid. 13,3 klaidos per susitikimą) ir pagal šį statistinį rodiklį jau „pralenkė“ lietuvius (vid. 12,5 kld., 11-a vieta).
Būtent skaičiai prie klaidų statistikos po rungtynių ir vertė purtyti galvą bosnius treniruojantį Azizą Bekirą.
„Pasižiūri į protokolą ir viskas tampa aišku. Klaidos, neatkovoti kamuoliai. Didelį klaidų skaičių išprovokavo nuovargis, nes krūvis lyderiams teko didelis. Aš mačiau, kad žaidėjai dažnai stengdavosi patausoti energiją“, – aiškino jis.
Panašiai reagavo ir varžovų atakų varikliukas – natūralizuotas gynėjas J. Robersonas.
„Šitiek klysti žaidžiant su tokio lygio komanda kaip Prancūzija – neatleistina. Bet mes pasižiūrėsime video, susitvarkysime kai kuriuos niuansus ir būsime pasiruošę“, – vylėsi amerikietis.
Šiek tiek kitokią nuomonę dėl nuovargio įtakos turėjo bosnių kapitonas Miralemas Halilovičius.
„Aš nesijaučiau pavargęs, bet treneris sakė matantis, kad mes nesame švieži, o tai turėjo įtakos darant klaidas. Manau, prancūzų pergalę nulėmė jų atletiškumas. Na, o mums patiems žinojimas, kad iki kito etapo trūksta tiek nedaug, pridėjo papildomo spaudimo“, – svarstė pats paskutinius penkerius metus Prancūzijos klubuose žaidžiantis puolėjas.
Kol kas aukščiausia bosnių užimta vieta Europos čempionatų istorijoje – 8-a. Šį rezultatą Balkanų šalies rinktinė fiksavo 1993-iaisiais taip pat Vokietijoje vykusiose pirmenybėse, tačiau tąsyk per visą turnyrą tokiam rezultatui pakako vos dviejų iškovotų pergalių – komandų turnyre dalyvavo tik 16-a. 1993-ųjų bosnių rinktinėje žaidė ir Adis Bečiragičius – 190 cm ūgio gynėjas, po 1992-1995 m. Bosnijos karo persikėlęs į Turkiją ir tapęs Azizu Bekiru – jau cituotu bosnių treneriu.
Po netikėto Vedrano Bosničiaus atsistatydinimo iš posto (bosnių žurnalistų teigimu, treneris pasitraukė sulaukęs federacijos spaudimo dėl komandos komplektacijos) A. Bekiras vadovavimo bosnių rinktinei sutiko imtis birželį.
Nors pastaruoju metu jis šmėkščiojo prie ne paties aukščiausio meistriškumo Irako rinktinės ir Kosovo lygos klubų vairo, iš tikrųjų 52-ejų A. Bekiras yra sukaupęs solidų žinių bagažą – jis daugiau nei penkerius metus buvo legendinio Bogdano Tanjevičiaus asistentu Turkijos rinktinėje ir su šiuo specialistu iki šiol palaiko glaudų asmeninį ryšį.
Aistringus ir nuo emocijų aikštėje stipriai priklausomus savo krepšininkus A. Bekiras kovai su lietuviais įkvėpti bandė vos pasibaigus susitikimui su prancūzais:
„Žinote, aš jums pasakysiu taip. Jeigu netgi žaisdami labai labai blogai mes sugebėjome būti konkurencingi prancūzams ir realiai kovoti dėl pergalės, tai galbūt reiškia, kad šiame čempionate galime įveikti bet ką. Mūsų laukia dar vienos svarbios rungtynės, kurias laimėti turime galimybių.“
Panašios buvo ir pačių žaidėjų mintys. „Privalome žaisti taip, lyg mūsų visų gyvybė priklausytų nuo šių rungtynių“, – tikino M. Halilovičius.
„Laukia „laimėk arba mirk“ stiliaus mačas, sunkus mačas. Lietuvos rinktinės gretose – daug NBA ir Eurolygos žaidėjų, puikūs sirgaliai – atmosfera bus tikrai gera“, – prognozavo J. Robersonas.
Tuo metu ryškiausia bosnių žvaigždė, 28 metų 211 cm ūgio vidurio puolėjas J. Nurkičius tikino nekantraujantis aikštėje pasigalynėti su J. Valančiūnu ir D. Saboniu.
„Rungtynių su prancūzais diena mums buvo prasta, bet trečiadienis – vėl didi diena, nes turime naują šansą kvalifikuotis į aštuntfinalį. Kažką prognozuoti sudėtinga. Iš esmės lietuviai realiai galėjo laimėti ir ankstesnes trejas rungtynes, tačiau jiems nepavyko – tai tik parodo, kad aikštėje gali nutikti bet kas.
Aš labai gerbiu Lietuvą, jos žaidėjus. Gerai pažįstu Valančiūną ir Sabonį, noriu prieš juos sužaisti. Manau, rungtynės bus geros. Prieš prancūzus buvome surengę spurtą 13:0 – tokio stiliaus krepšinis man patiko, turime pakartoti kažką panašaus“, – šyptelėjo J. Nurkičius.
Kokį planą stabdyti šį galingai sudėtą ir minkštą metimą turintį „centrą“ turi K. Maksvytis?
„Nurkičius – universalus žaidėjas, galintis ir grumtis po krepšiu, ir mesti iš toli, ir perduoti kamuolį. Laukia fiziškumo išbandymas ir komandinis darbas, vieno aukštaūgio žaidėjo indėlio čia neužteks“, – pažymėjo treneris.
Tuo metu su Madrido „Real“ krašto puolėjo Dž. Musos galimybėmis Lietuvos trenerių štabas jau yra susipažinęs per pasaulio čempionato atrankos „langus“ – tuomet mūsiškiams bosnius pavyko įveikti ir Tuzloje, ir Vilniuje.
„Gerai, kad keletas rinktinės narių prieš jį yra žaidę pasaulio čempionato atrankoje (tose rungtynėse dalyvavo Arnas Butkevičius ir Martynas Echodas, – red. past.). Pirmose rungtynėse šimtu procentų apsiginti nepavyko, bet antrose neblogai susitvarkėme. Žinome jo stiprias puses, kaip jis gali atakuoti. Tačiau galiu pripažinti, kad savo žaidimą nuo tų vasario rungtynių jis yra gerokai pagerinęs“, – pabrėžė treneris.
Klausimo apie lietuvių ir prancūzų tarpusavio dvikovą per spaudos konferenciją sulaukė ir abi šias komandas su savo auklėtiniais Eurobasket 2022 turnyre jau pranokęs prancūzų treneris Vincentas Collet. „Laimėdami prieš bosnius mes suteikėme lietuviams šansą, o dabar jie patys turi padaryti savo darbą toliau. Manau, rungtynės bus kietos, fiziškos. Abiejų komandų laukia finalas“, – šios popietės dvikovą apibūdino prancūzas.
Lietuvos – Bosnijos ir Hercegovinos rungtynes laimėjusi komanda B grupėje užims 4 vietą. Kitus tris kelialapius į Berlyną jau anksčiau užsitikrino vokiečiai, prancūzai ir slovėnai.
Primename, kad lietuviai šiame čempionate kol kas pralaimėjo slovėnams, prancūzams ir vokiečiams bei įveikė vengrus, o bosniai savo ruožtu nusileido vokiečiams ir prancūzams, bet nugalėjo slovėnus ir vengrus.
