9,3 taško ir 43 proc. siekiantis tolimų metimų pataikymas – toks buvo R. Giedraičio pasirodymas draugiškose nacionalinės komandos rungtynėse šią vasarą.
Dviejose statistikos grafose, į kurias pirmiausia verta užmesti akį norint įvertinti snaiperio žaidimą, 30-mečio Vitorijos „Baskonia“ (Ispanija) klubo atstovo skaičiai per metus pasistiebė kone dvigubai.
Žinoma, tai dar ne oficialaus turnyro statistika. Ją nuo naujo lapo R. Giedraitis su visa rinktine pradės pildyti ketvirtadienį Kelne, kur startuoja Europos čempionato B grupės kovos.
Pasirengimą užbaigusiuose dviejuose pasaulio pirmenybių atrankos mačuose Tauragėje gimęs, bet Šiauliuose užaugęs krepšininkas kiek priblėso (7 taškai, 38 proc. tritaškių). Vis dėlto ir tai – jau geriau nei ankstesniais metais.
Jono Valančiūno „auksinės“ kartos bendraamžis savo vietą po saule Eurolygoje užsitarnavo anksčiau nei tėvynėje.
Kazio Maksvyčio treniruotoje jaunimo rinktinėje, surinkusioje visus įmanomus titulus, jis taip pat pasirodė vėliau nei kiti. Bet spėjo laimėti pasaulio 19-mečių ir Europos 20-mečių titulus.
Po to teko ilgai minti suaugusiųjų nacionalinės ekipos slenkstį.
Pirmasis „Šiaulių“ legendos Roberto Giedraičio sūnų į 2019-ųjų planetos pirmenybes pasikvietė Dainius Adomaitis.
Pasikvietė ir pamiršo atsarginių suolo gale: Kinijoje progą pasireikšti naujokas gavo tik paskutinėse rungtynėse su Dominikos Respublika. Viskas, kuo tuomet pasižymėjo R. Giedraitis, buvo vienintelis per visą turnyrą pataikytas dvitaškis.
Po dvejų metų pašaukus Dariui Maskoliūnui, Berlyno ALBA (Vokietija) marškinėlius išaugusio lietuvio statusas jau buvo kitoks.
2019-2020 metų sezone R. Giedraitis buvo vienuoliktas pagal rezultatyvumą visoje Eurolygoje (vid. 13,8 tšk.), panašų lygį išlaikė ir kitais metais persikėlęs į baskų kraštą.
Bet olimpinės atrankos turnyre Kaune gynėjui, galinčiam žaisti ir lengvuoju krašto puolėju, nepavyko pasiūlyti nieko panašaus.
5 taškai ir vos 29 proc. tolimų metimų – trumpame turnyre R. Giedraitis taip ir nespėjo įsivažiuoti, o vietos nerandančio žaidėjo laikas ant parketo traukėsi kiekvienose rungtynėse.
Dabar R. Giedraitis atrodo jau panašesnis į eurolyginę savo paties versiją. Kas pasikeitė per šį laiką?
„Nemanau, kad pradėjau žaisti krepšinį dvigubai geriau. Galbūt priežastis ta, kad anksčiau poilsio būdavo per mažai, nespėdavau pasiruošti. Pernai olimpinėje atrankoje buvo labai blogai, atsimenu, aikštėje lakstydavau kaip nesavas.
Sezonui klube ruošiamės mėnesį ar du, o tąsyk reikėjo pasirengti turnyrui per dvi savaites. Kita vertus, man jau 30 metų, po truputį ateina vidinė ramybė, pasitikėjimas“, – Europos čempionato išvakarėse bendraudamas su Delfi, samprotavo R. Giedraitis.
Apsukas jis pradėjo kelti nuo kontrolinių dvikovų su Ispanijos rinktine. Būtent tuomet K. Maksvytis pradėjo traukti savo buvusį auklėtinį jaunimo rinktinėse į starto penketą, o pastarasis atsidėkodamas jau pirmame kėlinyje pykštelėdavo po keletą tritaškių.
Vis dėlto pats krepšininkas tvirtina nesureikšminantis aplinkybių, kuriomis įsitraukia į rungtynes.
„Man gerai pradėti ir starto penkete, ir nuo atsarginių suolo. Iš tikrųjų, jokio skirtumo. Svarbu, kad jausčiau savo vaidmenį komandoje, trenerio pasitikėjimą. O žaidimo minutės man nerūpi. Ypač tokioje rinktinėje – čia svarbu tik laimėti, o kas kiek žaidžia, jokio skirtumo.
Pagrindinis mūsų privalumas yra tai, jog turime du gerus „centrus“. Ir labai gerų kitų vyrų, kurie tikrai prisidės ir atiduos visą save. Šiemet susilipdėme ypač gerai, atmosfera – labai gera, nėra jokių niurzgėjimų. Svarbiausia, kad ji tokia aikštėje visada ir išliktų, kad nepasisekus nepradėtume vienas į kitą pirštais badyti. Aišku, sunku kalbėti, kai tai dar nėra patikrinta praktiškai“, – kalbėjo R. Giedraitis.
Nuo birželio lietuviai laimėjo visas devynerias žaistas rungtynes – tad komandos reakcija į nesėkmę kol kas išties tėra teorija.
Grėsmė paversti ją praktika netrukus bus labai reali, kadangi čempionatas prasidės itin komplikuota serija su titulą ginančia Slovėnija, Tokijo olimpine vicečempione Prancūzija ir šeimininke Vokietija.
„Bet nenoriu pradėti galvoti, kas bus, jei dabar pralaimėsime – galvoju, kad mes nugalėsime. Galvoju tik apie pirmas rungtynes, o paskui žiūrėsime toliau. Apskritai nenoriu nieko girdėti apie psichologiją – esame krepšininkai, turime eiti ir žaisti, mėgautis krepšiniu. Ypač Europos čempionate, patekus tarp 12 geriausių Lietuvos žaidėjų. Reikia atstovauti šaliai ir atiduoti save šimtu procentų“, – įsitikinęs R. Giedraitis.
Papildomo akstino ketvirtadienį lietuviams suteiks pernykštė istorija, kuomet Luka Dončičius ir kompanija užtrenkė duris į Tokijo olimpines žaidynes. R. Giedraitis neslepia: nagai nuo to laiko išties niežti.
„Dabar tos rungtynės jau nesisapnuoja, bet pradžioje buvo labai skaudu. Kai viską prisimeni, labai norisi jiems atsirevanšuoti“, – sakė krepšininkas.
Kaip Lietuvos ekipa ketina šįsyk dorotis su fantastiškais L. Dončičiaus sugebėjimais bei greta jo atsiradusiu papildomu Gorano Dragičiaus koziriu?
„Planą turime, bandysime laikytis. Kiek jis skiriasi nuo pernykščio? Bus visiškai kitoks, tik kol kas nelabai norisi atskleisti detalių“, – intrigavo R. Giedraitis.
Rungtynės tarp Lietuvos ir Slovėnijos ketvirtadienį prasidės 18.15 val. Lietuvos laiku.
Nuo 15.30 val. Kelne santykius aiškinsis Bosnijos ir Hercegovinos bei Vengrijos komandos, nuo 21.30 val. laukia akistata tarp Prancūzijos ir Vokietijos.
