Pirmą kartą nacionalinės komandos marškinėlius oficialiose rungtynėse Bobanas užsivilko 2011 metais, kai Lietuvoje vyko Europos čempionatas. Vis tik tuomet dar 23-ejų centras ant parketo žengė vos dviejuose mačuose, kuriuose žaidė 19 minučių ir spėjo pasižymėti 2 taškais bei 3 atkovotais kamuoliais.
Tačiau nuo šios akimirkos neeilinio sudėjimo žaidėjas keliems metams buvo iškritęs iš rinktinės trenerių radaro. Visgi viskas aukštyn kojomis apsivertė po fantastiško 2014-2015 metų sezono.
Vilkėdamas Belgrado „Crvena Zvezda“ marškinėlius serbų milžinas per mačą rinkdavo po 16,6 taško, 10,7 atkovoto kamuolio ir net 25,7 naudingumo balo bei buvo pripažintas naudingiausiu Eurolygos reguliariojo sezono žaidėju.
Bet po tokio pasirodymo stipriausiame Senojo žemyno turnyre, taikikliai į B. Marjanovičių pakrypo ne tik iš nacionalinės komandos trenerių štabo, bet ir iš NBA komandų vadovų.
Bobanas 2015-ųjų vasarą sukirto rankomis su San Antonijaus „Spurs“ klubu, kuris šis suabejojo aukštaūgio pėdos būkle ir rekomendavo jam nežaisti Europos čempionate.
Situaciją supratęs A. Djordjevičius į Bobaną kreipėsi ir po metų, kai serbams dėl bilieto į olimpines žaidynes teko grumtis papildomame atrankos turnyre. Tačiau pagalbos treneris iš savo milžino nesulaukė, nes šis nebuvo užtikrintas dėl savo ateities NBA.
Būtent dėl šio sprendimo centras užsitraukė rinktinės trenerio rūstybę – nors B. Marjanovičius vėliau ir pasirašė trejų metų bei 21 mln. JAV dolerių sutartį su Detroito „Pistons“, o Serbija prasibrovė į Rio žaidynes, komandos dvyliktuke vietos 222 cm ūgio krepšininkui neatsirado.
„Kol esu Serbijos treneris, visada norėjau matyti Bobaną savo komandoje, bet jis pats pranešė, kad neatstovaus rinktinei. Nors žiniasklaida mane spaudžia suteikti jam šansą, tai padaryti būtų neteisinga“, – tuomet rėžė A. Djordjevičius ir be milžino pagalbos olimpinėse žaidynėse pasidabinęs sidabro medaliu.
Tačiau šią vasarą specialistui teko iš naujo peržvelgti esamą situaciją – Nikola Jokičius atsisakė padėti nacionalinei komandai, o Miroslavas Raduljica patyrė traumą, todėl jam neliko nieko kito, kaip tik pasikliauti Bobanu.
Nors pats vidurio puolėjas Stambule nepanoro su Krepšinis.lt kalbėtis apie santykius su A. Djordjevičiumi, anonimišku išlikti norėjęs serbų žurnalistas patvirtino, kad karo kirvį šie du vyrai jau užkasė. Anot jo, vasarą žaidėjas su treneriu kartu daug kalbėjosi, diskutavo, kol galiausiai išsprendė visas problemas tam, kad siektų bendro tikslo.
Ir panašu, kad susitaikymas abiems pusėms atnešė naudos. Bobanas tiek D grupės kovose, tiek lemiamuose mūšiuose sulaukė trenerio pasitikėjimo ir aikštelėje vidutiniškai praleido po 16 minučių, o tai virto net 13,3 taškų ir 5 atkovotų kamuolių vidurkiais.
Itin solidų pasirodymą Bobanas surengė ir pusfinalio mače prieš rusus, kai per 20 minučių sugebėjo surinkti 18 taškų, 6 atšokusius kamuolius, net 4 rezultatyvius perdavimus ir 22 naudingumo balus, o Serbijos rinktinė šventė pergalę 87:79 ir iškopė į Europos čempionato finalą.
„Nesugebėčiau apibūdinti šio jausmo. Aš tiesiog jaučiuosi: „Vau, mes finale? Aš laimingas“. Tegul mane kas nors pažadina, nes net sunku nusakyti savo jausmus. Bet jaučiuosi tikrai nuostabiai“, – po triumfo kalbėdamas su Krepšinis.lt sunkiai mintis dėliojo B. Marjanovičius.
Jo jėga po krepšiu itin atsispindėjo vienoje atakoje puolime, kai po krepšiu gavęs kamuolį centras vos pašokęs be vargo sugrūdo kamuolį iš viršaus, nors prieš jį stovėjo net du Rusijos krepšininkai.
„Nemanau, kad vien ūgis leidžia man dominuoti. Taip, ūgis yra pagrindinė priežastis, tačiau tai lemia ir mąstymas, ir gebėjimas elgtis su kamuoliu, ir komandos draugų indėlis. Juk jeigu nesi protingas – nepasinaudosi savo ūgiu. Jeigu nesi aukštas ir protingas – nesugebėsi pranokti varžovų. Taip pat ir be kamuolio nieko nenuveikčiau – esu aukštaūgis, todėl turiu sulaukti komandos draugų perdavimų. Mano žaidimą lemia daug faktorių“, – pasakojo 2011-aisiais Kauno „Žalgirio“ marškinėlius pusmetį vilkėjęs serbas.
Itin ryškiai jis sutvirtėjo išvykęs kitapus Atlanto. Bet tuo pačiu ir kaip reikiant nušlifavo savo žaidimą, todėl po dviejų sezonų NBA Bobaną Stambule matome ne tik kovojantį dėl kamuolių ir kraunantį iš viršaus ar statantį užtvaras, bet ir žaidžiantį vienas prieš vieną bei išnaudojantį papilnėjusį judesių arsenalą.
„Pastaruosius kelerius metus sužaidžiau nuostabius sezonus: kiekvienais metais daug ko išmokstu ir kiekvienais metais viskas pavyksta vis lengviau, – gerėjantį savo žaidimą Krepšinis.lt vertino 29-erių milžinas. – Turbūt net neužtektų laiko jums papasakoti, kiek daug mane išmokė tiek Greggas Popivichius, tiek Stanas Van Gundy. Nors iš tikrųjų aš iš kiekvieno trenerio išmokstu kažką naujo, ką vėliau panaudoju ant parketo.“
Ūgiu jam šiose pirmenybėse prilygti galėjo vienintelis 221 cm ūgio latvis Kristapas Porzingis, tačiau paskutiniame mūšyje Stambulo „Sinan Erdem“ arenoje tokių didelių ir fiziškai tvirtai sudėtų varžovų Bobanas neturės.
Finale, kuris sekmadienį prasidės nuo 21.30 val., B. Marjanovičius po krepšiais turės stumdytis su 11 cm žemesniais slovėnais Gašperu Vidmaru ir Ziga Dimecu.
Ir jeigu serbų milžinui pavyks išnaudoti savo pranašumą – A. Djordveičius galės tik trinti rankomis: galbūt sprendimas užkasti karo kirvį virs pirmuoju istorijoje Serbijos krepšininkų aukso medalių?
