Nuo pirmųjų akimirkų kaip pasiutę iš toli šaudę slovėnai vien per pirmą kėlinį pataikė 6 tritaškius iš 8, o mačą baigė su įspūdingu 56 proc. taiklumu iš tolimų distancijų (14/25). Igorio Kokoškovo kariaunos dvitaškių pataikymas taip pat buvo pavydėtinas – tikslą pasiekė 21 metimas iš 42 (50 proc.).
„Jų pataikymo procentas, ypatingai iš trijų taškų zonos, viską nulėmė. Mūsų komanda prieš šias rungtynes buvo geriausiai besiginanti čempionate, bet šį vakarą jie mums įmetė 92. Žinoma, padarėme kelias klaidas, ypač pikenrolo gynyboje, bet reikia nusiimti prieš slovėnus kepures, nes jie už tas klaidas mus nubaudė itin šaltakraujiškai.
Jie metė ir laisvus metimus, ir per rankas, ir paskutinėmis atakai skirto laiko sekundėmis, metimus nuo lentos – mums buvo sunku uždengti tokį didelį pavojų kėlusį plotą“, – mintimis spaudos konferencijoje dalijosi S. Scariolo.
Po dviejų kėlinių nuolat besivejančių vaidmenyje buvę ispanai atsiliko tik 45:49, tačiau iškart po pertraukos Slovėnijos komanda uraganiško puolimo dėka akimirksniu susikrovė dviženklę persvarą (55:45).
Minutės pertraukėlė padėjo sustabdyti slovėnų siautulį, tačiau neilgam – dar vienas varžovų spurtas tiesiog parbloškė Ispaniją (55:73). Po tokio nokdauno čempionai nebeatrado savyje jėgų ir link rūbinių buvo priversti žingsniuoti nuleidę galvas bei mix zonoje klausytis slovėnų pergalės dainų.
„Bandėme rasti atsakymus žaisdami greičiau, įmesdami kamuolius po krepšiu, daugiau dalintis kamuoliu. Deja, bet trečiame kėlinyje ėmėme šiek tiek panikuoti dėl jų spurto, todėl per daug skubėjome: padarėme porą klaidų, prametėme kelis metimus bandydami greitai atsigauti. Skubėjimas niekada nėra geras komandos draugas. Turėjome turėti daugiau kantrybės ir išnaudoti savo stiprybes.
Bet kokiu atveju, mes čia atvykome laimėti medalių – nuo pirmųjų dienų mūsų tikslas buvo aiškus. Iki jo mums liko vienas žingsnis, nors ir sunkesnis. Nors ir esame nusiminę, bet mūsų tikslas vis dar pasiekiamas“, – per anksti nosies nukabinti neketino S. Scariolo.
Savęs pliekti neketino ir 37-erių Pau Gasolis, kuris neketina grįžti tuščiomis ir trokšta savo medalių kolekciją papildyti dar vienu medaliu. Ir nesvarbu, kad jis bus ne auksinis ar sidabrinis.
„Ar man keista žaisti dėl bronzos? Ne, aš esu daugiau nei laimingas, kad turėjau progą žaisti penkiuose Europos čempionatų finaluose ir laimėti tris – tai neįtikėtinas pasiekimas.
Praėjusią vasarą suklupome ir olimpinių žaidynių pusfinalyje, bet sugebėjome atsitiesti, sužaidėme nuostabias rungtynes prieš Australiją ir iškovojome bronzos medalį. Toks pats mūsų planas ir čia“, – kalbėjo 16 taškų pelnęs aukštaūgis.
„Norėjau aukso ne tik dėl Pau, norėjau aukso dėl visos šalies, dėl mūsų visų, su kuriais kartu rinktinės garbę gynėme ne vienerius metus, – nusivylimo neslėpė Pau brolis Marcas Gasolis. – Bet mes privalome atsitiesti – tai mūsų kraujyje.“
Sekmadienį vyksiančiame mažajame finale ispanai susigrums su antrąjį pusfinalį pralaimėsiančia komanda. Ja tapti gali Serbija ar Rusija – šių rinktinių kaktomuša penktadienį prasidės nuo 21.30 val.
