Greitas puolimas – pagrindinis ir daugybę kartų prieš rungtynes Lietuvos rinktinės atstovų pakartotas žydų žaidimo elementas labiausiai ir gniuždė bet kokias mūsų komandos pastangas pabėgti į priekį.

Nepavyko D. Adomaičio auklėtiniams išnaudoti ir savo ūgio pranašumo po krepšiu – pražangų prisirinkus Artūrui Gudaičiui ir Jonui Valančiūnui, rinktinės vairininkas į kovą vidurio puolėjo pozicijoje metė Donatą Motiejūną.

Bet eksperimentas nepavyko. 26-erių aukštaūgį ėmęs maudyti Richardas Howellas antrame kėlinyje vienas pats surinko visus pirmus 10 komandos taškų.

Žaidimo ritmą pajutus visai Izraelio komandai, tribūnose atkuto ir vietinė publika, kuri padėjo aikštės šeimininkams atsilikimą sumažinti nuo 9 iki vos 1 taško.

Visgi po ilgosios pertraukos D. Adomaičio pastabos davė saldžių vaisių. Tiesa, lemtingam lietuvių spurtui įtakos turėjo ir varžovų lyderio problemos.

„Viskas pasikeitė, kai gavau ketvirtą pražangą. Turėčiau elgtis brandžiau tokiose situacijose, turėčiau būti atsargesnis ir įvertinti, kiek gali lemti kiekviena pražanga. Neketinu kitame mače kartoti tos pačios klaidos“, – savimi nusivylęs buvo mačą su 20 taškų savo kraityje užbaigęs 203 cm ūgio centras R. Howellas.

Jonas Valančiūnas, Richardas Hawellas

„Žaidėme daug geriau nei pirmose rungtynėse, tiesiog susidūrėme su puikia, patyrusia komanda. Mums mačas iš esmės baigėsi sulig ketvirta Howello pražanga – būtent dėl jos negalėjome atsilaikyti iki pabaigos“, – tą pačią nesėkmės priežastį akcentavo ir Izraelio ekipos treneris Erezas Edelshteinas.

Be savo didžiausios jėgos po krepšiu likę žydai visiškai subyrėjo gynyboje – po dviejų žudančių Mindaugo Kuzminsko dūrių iš toli veiksmas persikėlė į baudos aikštelę: Edgaras Ulanovas pataikė dvitaškį ir pridėjo du baudų metimus, o tik pražangomis stabdytas Artūras Gudaitis realizavo penkis šūvius nuo baudų metimų linijos.

Šios trijulės inicijuotas spurtas leido Lietuvos komandai susikrauti net 19 taškų persvarą (68:49), kuriai panaikinti žydai savyje tiesiog nebeatrado jėgų.

„Lietuva turi puikią komandą – mes jiems negalėjome prilygti ūgiu ir jėga, o jie tuo pasinaudojo: atsikovojo kamuolius puolime ir didžiąją dalį taškų vertė iš po krepšio. Su savo energija ir greitu žaidimu atsilaikyti sugebėjome tik pirmoje rungtynių pusėje, o nuo trečio kėlinio vidurio nustojome kovoti dėl kamuolių ir tai nulėmė mačo baigtį“, – įsitikinęs buvo 18 taškų ir 4 rezultatyvius perdavimus surinkęs Galis Mekelis.

„Jie geri, kovingi – neturėjome jiems lygiavertės atsvaros, – mūsiškiams pagyrų negailėjo ir ryškiausia Izraelio krepšinio žvaigždė Omri Casspi, į lietuvių krepšį įmetęs 15 taškų. – Jie sužaidė tinkamai: dalinosi kamuoliu, rungtyniavo kietai, susirinko kamuolius puolime.“

Vieno iš šeimininkų lyderių nė kiek nenustebino toks galingas Lietuvos rinktinės žaidimas. Net ir po kluptelėjimo Europos čempionato starte prieš Gruzijos krepšininkus (77:79).

„Kiekviena komanda gali turėti blogų rungtynių. Būtent tokios jiems buvo pirmame mače. Bet mes lietuvius labai gerbiame – juk jie žaidė praėjusio čempionato finale“, – prieš D. Adomaičio kariauną kipą (žydišką kepuraitę) nukėlė G. Mekelis.

Pirmąją pergalę nuskynę Lietuvos krepšininkai vėl sugrįžo į kovą dėl aukščiausių pozicijų B grupės turnyro lentelėje. Tiesa, norėdami prasibrauti į pačią viršūnę, jie sekmadienio vakarą privalės pranokti iki šiol dar nepralaimėjusią Italijos kariauną.

O štai žydų padėtis – kur kas sudėtingesnė. Dabar jų laukia kaktomuša su taip dar nesuklupusiais vokiečiais: ją pralaimėję šeimininkai vis dar neprarastų vilčių žengti tolyn, tačiau jas kaip reikiant susikomplikuotų.

„Lietuvių ir italų rungtynės gali nulemti turnyro baigtį mums, – neabejojo vasarą su NBA čempionais sutartį pasirašęs O. Casspi. – Skaudžiai pralaimėjome dvejas rungtynes, bet dar turime progą grįžti į kovą dėl bilietų į atkrintamąsias. Jeigu pralaimėsime – iškrisime, todėl turime stoti į kovą.“

„Turime pailsėti, sekmadienį į aikštelę žengti kaip liūtai ir laimėti“, – rankų vis dar nuleisti neketino ir G. Mekelis.