V. Čeponis. Ne tragedija, bet Lietuvos krepšininkai šoko pagal gruzinišką melodiją

29. Būtų logiška, kad tiek taškų į Lietuvos rinktinės krepšį įmestų LeBronas Jamesas ar Kevinas Durantas. Netgi jei tiek pelnytų Pau Gasolis, nebūtų sensacija. Tačiau kai tiek surenka Tornikė Šengelija, tai jau nelabai normalu.

Vakar Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė Europos čempionato starte netikėtai 77:79 pralaimėjo Gruzijos komandai. Nors gruzinai lietuvius įveikė kontrolinėse rungtynėse prieš žemyno pirmenybes, tačiau tai nebuvo „gyvenk arba mirk“ mačas. Be to, jame nedalyvavo Jonas Valančiūnas, Mantas Kalnietis, Jonas Mačiulis.

Taip, 2015 metų čempionate mūsiškiai vargais negalais palaužė Gruzijos ekipą, bet tada šios šalies rinktinei atstovavo ir Viktoras Sanikidzė, Beka Burjanadzė, kurie dabar traumuoti. Be to, visas rungtynes žaidė Giorgis Cincadzė. Vakar pagrindinis gruzinų įžaidėjas dėl traumos iš rikiuotės iškrito jau antrojo kėlinio viduryje. Net penki varžovų žaidėjai yra antros pagal pajėgumą Lietuvoje Nacionalinės krepšinio lygos (NKL) kalibro. Tačiau Lietuvos rinktinė neįtikėtinai trumpu oponentų atsarginių žaidėjų suolu nepasinaudojo.

Lietuviai kažkodėl nepabandė paspausti priešininkų visoje aikštėje ar bent nuo vidurio linijos ir taip juos varginti. Sekinti varžovų jėgas buvo galima ir greituoju puolimu, bet kontratakose Dainiaus Adomaičiu auklėtiniai sukrapštė vos 4 taškelius (visus – pirmoje dvikovos pusėje), o gruzinai – 14!

Mūsiškių žaidimas buvo per daug statiškas. Poziciniame puolime dažnai nepavykdavo deriniai. Ir dėl prastai statomų užtvarų. Žaidimą lėtindavo ir gruzinams leidavo atgauti kvapą dažnas mūsų krepšininkų žaidimas ant baudos aikštelės ūselio – „centravimas“.

Gruzijos krepšininkus Lietuvos rinktinė privertė suklysti vos 10 kartų, kai patys mūsiškiai padarė 16, net 6 iš jų – pirmajame kėlinyje. Po lietuvių klaidų oponentai pelnė net 21 tašką, o mes varžovų klaidas pavertėme tik šešiais. Panašu, kad kai kuriuos žaidėjus supančiojo jaudulys, pavyzdžiui, Artūrą Milaknį, Artūrą Gudaitį, pirmoje mačo dalyje – net Mindaugą Kuzminską. Jis tapo rezultatyviausiu mūsų krepšininku, tačiau tiesioginis jo oponentas T. Šengelija aikštėje darė, ką norėjo.

Šis sunkusis puolėjas fiziškai stipresnis už mūsų lengvąjį puolėją, kuris daug laiko žaidė kaip vadinamasis ketvirtasis numeris. Be to, T. Šengelija nuostabiai rungtyniauja būdamas nugara į krepšį. M. Kuzminskui vienam susitvarkyti su varžovu buvo beveik neįmanoma, bet jis buvo paliktas „sušaudymui“. Beveik nematėme gynybos dvigubinimo, tai yra Mindaugas nesulaukė kolegų pagalbos saugant savąją tvirtovę. O dvigubinti gynybą būtų buvęs labai logiškas sprendimas, nes gruzinai pataikė tik 3 iš 15 tritaškių.

Kiek sutrikę buvo ir mūsų treneriai. Kyla abejonių, ar jie praėjusį sezoną matė Vitorijos „Baskonia“ rungtynių, kuriose žaidžia T. Šengelija. Jis Eurolygoje nerinko po 25 ar po 20 taškų – vid. po 10,8. Taigi T. Šengelija nėra toks baisus žvėris, kurio nebūtų galima sutramdyti. Mūsų strategai, matyt, neturėjo kito plano, kaip sustabdyti priešininkų lyderį. Pabandė Donatas Motiejūnas, bet jis į salę žengė faktiškai tiesiai iš lėktuvo. Įdomu, kodėl dengti T. Šengelijos nebuvo patikėta J. Mačiuliui, kuris gali efektyviau pasistumdyti su varžovu nei M. Kuzminskas.

Puolimas neretai irgi nesiklijavo. Štai pirmajame kėlinyje spindėjęs J. Valančiūnas paskui per likusį laiką išstenėjo vos vieną tašką. Galingą kūną turintis Zaza Pačulija jam buvo itin kietas riešutas, nors šis gruzinas po traumos dar nėra geros fizinės kondicijos.

Vis dėlto po mūšio su gruzinais rautis plaukų nereikėtų. Pirmosios pralaimėtos rungtynės – ne tik kad ne pasaulio pabaiga, bet ir ne tragedija. D. Adomaitis yra sumanus, aukšto lygio treneris ir neabejoju, kad kituose mačuose jis su savo padėjėjais suras raktą į pergales.