Aš labai nekenčiu klišės „šiais laikais krepšinį žaisti moka visi“. Tiesą pasakius, manau, kad tai yra viena blogiausių frazių, kokią gali pasakyti treneris, žaidėjas ar žurnalistas. Tačiau prieš porą metų aš mačiau lengvą Lietuvos rinktinės grupę Europos čempionate ir neabejojau, kad ten nebus ką veikti. O veikti buvo ką net ir su Estijos rinktine. Šiemet lietuviai vėl laikomi savo grupės favoritais, bet į viską žiūriu atsargiau ir prognozuoju labai rimtą kovą.
Nekalbėsiu tik apie Ukrainos komandą, kuri yra akivaizdi autsaiderė. Visos kitos komandos mūsiškių grupėje yra pajėgios. Sutinku, kad lietuviai stipresni už jas ilgalaikėje perspektyvoje, tačiau čia nebus serijų iki keturių pergalių. Čia stipresnė komanda paaiškėja per vienerias rungtynes. Trumpai apie varžovus B grupėje.
Emocingi šeimininkai
Izraelio rinktinė žais namie, o iš to kaip karštai palaikomas būna Tel Avivo „Maccabi“ klubas galime spėti, kad rimtą atmosferą sirgaliai sukurs ir per rinktinės mačus. Be emocinio faktoriaus Izraelio komanda turi ir pakankamai patirties. Rinktinės branduolį sudaro 29-erių ir vyresnio amžiaus žaidėjai sukaupę solidų Eurolygos patirties bagažą. Prie jų ir ryškiausia šalies žvaigždė Omri Casspi. Tai yra labai pavojingas snaiperis, kurio metimai dėl ilgų rankų ir aukšto ūgio yra sunkiai dengiami.
Galis Mekelis, Lioras Elyahu, Yotamas Halperinas, Yogevas Ohayonas, Guy Pnini visi šie krepšininkai mums puikiai pažįstami iš Eurolygos. Nemanau, kad Izraelio rinktinė gali toli nueiti čempionate, bet Tel Avive prie savų sirgalių nenustebintų ir labai geras žydų pasirodymas. Rungtynėse su šeimininkais emocijos bus svarbiau nei taktika.
Europos Westbrookas Vokietijoje
Dirko Nowitzkio era baigėsi, bet Vokietijos krepšinis nemirs. Anaiptol, vokiečiai auginasi labai stiprią kartą ir jau netolimoje ateityje gali prisijungti prie Europos elito. Ne tik dėl Atlantos „Hawks“ žvaigždės Deniso Schroderio, Vokietija turi pakankamai stiprių žaidėjų ir kitose pozicijose. Dar galingesni vokiečiai būtų su Čikagos „Bulls“ puolėju Paulu Zipseriu, kuris praleis šį čempionatą.
Schroderis Europoje gali siausti taip, kaip seniai nesame matę. Manau, kad jis gali būti sunkiau sustabdomas nei Tony Parkeris geriausiais savo laikais. Jam trūksta stabilumo ir kartais šalto proto, tačiau jis turi žvėrišką potencialą rinkti 20+ taškų vidurkį ir atvesti vokiečius bent jau iki atkrintamųjų varžybų. Kas gali pasakyti, jog įžaidėjas nesurengs įspūdingo šou būtent prieš Lietuvos rinktinę? Istoriškai, lietuviai moka pristabdyti individualybes, bet praeitimi pasikliauti nederėtų. Jis drąsko gynybą prasiveržimais, jis pataiko iš toli, jis mato aikštę. Jis – Russello Westbrooko analogas Europos čempionate.
Nors Vokietijos rinktinėje silpnokai atrodo antrojo ir trečiojo numerio pozicijos ir čia kiek ryškesnis žaidėjas yra tik talentingasis Maodo Lo, tačiau Lietuvos rinktinės varžovai turi du labai stiprius aukštaūgius. Johannesas Voigtmannas man tapo didžiausiu praėjusio sezono Eurolygos atradimu. Vitorijos „Baskonia“ gretose jis puikiai pakeitė išvykusį Ioannį Bouroussį ir vidutiniškai per rungtynes rinko po 10 taškų ir 7 atkovotus kamuolius, pataikydamas 64 procentus dvitaškių ir 31.5 procento tolimų metimų. Gerų duomenų „centras“ yra pajėgus kovoti po krepšiais ir su Jonu Valančiūnu.
O šalia yra Danielis Theissas. Mano subjektyvia nuomone, vokietis buvo vienas geriausių pikenrolo žaidėjų Eurolygoje pastaraisiais sezonais. Ir aš kalbu apie du prieš du abejose aikštės pusėse. Atletiškas, greitas aukštaūgis ne šiaip sau buvo pastebėtas NBA skautų ir gaus šansą Bostono „Celtics“ klube. Vokietijos rinktinė yra ateities komanda, bet pavojinga ji gali būti jau dabar.
Nuotaikos komanda
Banalu, bet kalbu apie italus. Italai turi būtent „nuotaikos komandos“ reputaciją ir nesunku suprasti kodėl. Dažnai žvaigždės nepasidalina kamuoliu, žaidimas būna chaotiškas, tačiau kai atsiveria krepšys jų snaiperiams, italai gali nugalėti bet ką. Visi žinome Danilo Gallinari istoriją, bet ir be jo Italija turi gerų žaidėjų.
Akivaizdi silpnybė – priekinė linija. Vidurio puolėjo pozicijoje turėdami tik vidutinioką Marco Cusiną italai turės prisitaikyti ir žaisti žemu penketu. Manau, kad centru daug žais Nicolo Melli. Bambergo klube sužibėjęs italas pasižymi labai aukštu krepšinio intelektu. Jis puikiai mato aikštę, priima gerus sprendimus, solidžiai atakuoja iš tolimų ir vidutinių nuotolių. Tačiau nėra pajėgus vienas prieš vieną stabdyti Valančiūną ir italams teks spaustis baudos aikštelėje bei rizikuoti.
O toliau – snaiperiai, snaiperiai ir dar kartą snaiperiai. Pradedant beprotiškus metimus gebančiu pataikyti Marco Belinelli, tęsiant patyrusiais Luigi Datome ir Pietro Aradori. Jeigu šiems vyrukams bus „jų diena“, tuomet italų puolimo mašiną sustabdyti bus velniškai sunku.
Nors ši komanda yra orientuota į puolimą yra ir universalumu gynyboje išsiskriančių žaidėjų. Bent po tris pozicijas gali dengti Awudu Abassas ir Danielis Hackettas. Tiesa, dėl pastarojo sportinės formos yra daug klaustukų, nes gynėjas tik neseniai atsigavo po labai sunkios kryžminių raiščių traumos. Nepamirškime ir fakto, kad italus treniruoja krepšinio profesorius Ettore Messina.
Trūksta Zazos
Su Zaza Pachulia ir Viktoru Sanikidze gruzinus laikyčiau rimčiausiais varžovais B grupėje. Dabar situacija yra kitokia, bet Ilia Zouros auklėtinius nurašyti būtų neteisinga. Taip, Zaza yra žmogus gebantis tokį žaidėją kaip Valančiūnas sustabdyti be jokios pagalbos. Gruzinų rotacija yra labai maža ir visą čempionatą ištraukti keliems žaidėjams bus sudėtinga, tačiau grįžtu prie to, kad jie mūsiškių varžovais bus tik vieną kartą.
Nėra Zazos, tačiau yra kitoks centras Giorgis Šermadinis. Po puikaus sezono Ispanijoje jis bus kertinė figūra ir šalies rinktinėje. Žaidimas per Šermadinį baudos aikštelėje tikrai taps pagrindiniu Gruzijos rinktinės ginklu Europos čempionate.
Tornike Šengelia yra darbinis arklys. Jis gali arti be keitimo ir visas 40 minučių, nes pasižymi didele ištverme. Be to, jis yra ir talentingas krepšininkas renkantis taškus tiek iš baudos aikštelės, tiek toliau nuo krepšio. Šengelia yra vienas svarbiausių žaidėjų pajėgioje Vitorijos ekipoje.
Mes puikiai žinome Lietuvoje rungtyniavusį Michaelą Dixoną ir šis amerikietis gali driokstelėti puolime. Nors jis yra labai banguojantis žaidėjas, pasitikėjimo savimi gynėjas turi tiek, kiek užtektų visai Lietuvos rinktinės gynėjų linijai ir dar liktų. Dixonas man atrodo kiek silpnesnis žaidėjas nei prieš dvejus metus šaliai atstovavęs Jacobas Pullenas, bet šis Europos čempionate atrodė blankiai ir iš Dixono bus reikalaujama daugiau.
Be išvardintų krepšininkų patyrę ir pavojingi žaidėjai yra Manučaras Markoišvilis ir Giorgis Tsintsadzė. Tačiau, kai Gruzijos rinktinė viešėjo Klaipėdoje abu atrodė ne kokios fizinės kondicijos. Galbūt, tai dabar pasikeitė, bet abiems Europos čempionate teks didžiulis krūvis. Šiuo atveju Lietuvos rinktinei yra neparanku, jog su gruzinais teks žaisti čempionato starte. Daug parankiau būtų juos sutikti grupių etapo pabaigoje, kai Zouros auklėtiniams jau gali trūkti kvapo.
