Negalėjo patikėti sėkme
Su Eriku susitikome po antradienio rytinės rinktinės treniruotės. Nuo gimimo dėl nugaros išvaržos vežimėlyje priverstas sėdėti vyras papasakojo, kad dalyvauti konkurse sugalvojo visai netikėtai, o laimėjęs sunkiai galėjo tuo patikėti.
„Tiesiog kiekvieną dieną lankausi įvairiuose portaluose, tarp kurių ir DELFI. Pamačiau konkursą, susijusį su krepšiniu, o man kaip viskas įdomu apie krepšinį. Iškart susidomėjau ir galvoju reikia pabandyti, paskaičiau taisyklės, kurios buvo labai paprastos - reikėjo patekti į finalą tarp penkių žmonių ir po „Facebook“ nuotrauka surinkti daugiausiai patiktukų, o vėliau jau viską lėmė burtai‟,– sakė Erikas.
„Kažkaip galvojau, kad žinau tą dieną, kada vyks burtų traukimas, bet niekur neradau konkurso rezultatų. Tik po to draugas pasakė, kad traukimas jau įvyko dieną prieš. Na tada nieko per daug nesitikėdamas, atsidariau nuorodą ir išvydau savo pavardę. Iš pradžių dar ilgai negalėjau patikėti, bet vėliau paskambinau organizatoriams, pasitikslinau ir informacija pasitvirtino – aš laimėjau‟,– džiaugėsi vyras.
Sužavėjo paprastumas
Erikui po treniruotės teko pabendrauti su vyriausiuoju treneriu Dainiumi Adomaičiu bei rinktinės krepšininkais. Vyras sako, kad rinktinės nariai kaip asmenybės pasirodė visai kitokios, nei jis tikėjosi.
„Treneris labai paprastas ir jaukus žmogus. Įsivaizdavau, kad treneriai yra tokie labiau rimti ir neprisileidžia eilinio žmogaus, yra užsivertę tik savo darbais, bet po to pamačiau, kad klydau, nes tiek treneris, tiek žaidėjai labai faini žmonės, noriai bendravo, kalbėjomės apie neįgaliųjų krepšinį, jo subtilybes. Tik truputį laiko trūko‟,– atviravo laimėtojas.
Erikas sako, kad Mindaugą Kuzminską pažįsta nuo tų laikų, kai krepšininkas dar žaidė Šiaulių klube, todėl labiausiai laukė susitikimo būtent su juo.
„Su Mindaugu esame pažįstami kai dar gyvenau Šiauliuose. Kaip to miesto gyventojas ir krepšinio fanas dažnai lankydavausi „Šiaulių‟ rungtynėse, jis kažkaip mane pastebėjo, pasisveikindavo ir nuo to laiko bendraujame‟, – prisimena pašnekovas.
Emigravo
Dabar Erikas gyvena Didžiojoje Britanijoje, trumpam sugrįžęs į Lietuvą vyras pasakoja apie savo pomėgius, ateities planus ir perspektyvas.
„Kaip ir minėjau gimiau Šiauliuose, tačiau dabar kurį laiką jau gyvenu Anglijoje. Žinant mano neįgalumą, domiuosi kokios galimybės ten yra man darbuotis. Dabar planuoju įsigyti automobilį, nes už 30 mylių nuo miesto, kuriame gyvenu, yra įsikūręs neįgaliųjų su vežimėliais krepšinio klubas, o man krepšinis yra visas gyvenimas‟, – sako vyras.
„Krepšinis man kaip hobis ir geriausia pramoga. Domiuosi rinka, rezultatais, kokiais žaidėjais pasipildė komandos, kas paliko ir panašiai, o šiaip patinka ir visos kitos sporto šakos, smagu pažiūrėti tenisą, amerikietišką futbolą. Jei per televiziją rodo kažką ir sportą tai tikrai įsijungsiu sporto varžybas‟, – juokiasi Erikas.
Prieš antradienio rungtynes su Prancūzijos rinktine Erikas pripažįsta, kad jaudinasi, nes visgi rungtynes stebės daugiau nei 12 tūkstančių krepšinio aistruolių, kurie tikėsis tik pergalės, o jis kaip yra 13-asis komandos žaidėjas jaučia atsakomybę.
„Vakare su rinktine kartu važiuosiu į areną, dalyvausiu krepšininkų pristatyme, na ir žinoma su žaidėjais stebėsiu rungtynes nuo atsarginių suolelio. Jaudulys manau tikrai bus, giedant himną ir palaikant komandą drebės rankos ir kojos‟, – atvirauja vyras.
Pabaigai Erikas sako, kad labai tiki šalies rinktine bei jos pasirodymu Europos čempionate.
„Kaip pasakytų broliai Lavrinovičiai „norėtųsi medaliukų‟, bet net ir neiškovojus jų tikiu, kad rinktinė atiduos visas jėgas ir puikiai reprezentuos šalį‟, – sako 13-asis komandos narys.
