Kai Donatas Motiejūnas pirmo kėlinio viduryje prametė tritaškį ir dar toje pačioje atakoje bandęs pakabinti kamuolį Jonui Valančiūnui jį pasiuntė į dausas, Dainius Adomaitis nieko nelaukęs nuo suolo pakėlė M. Kuzminską.
Energingai ant parketo žengęs puolėjas iškart pasižymėjo bloku varžovui. Ir nors pirmieji metimai skriejo pro šalį, po pirmojo tikslaus šūvio iš toli 205 cm ūgio vilnietis atrodė kur kas drąsiau.
Po pertraukos, kai rinktinės žaidimas ėmė buksuoti, o deficitas prieš Kroatijos krepšininkus išaugo iki 15 taškų, Mindaugas ėmėsi lyderio vaidmens.
Iš pradžių Kūzia, pamatęs laisvą koridorių, nuo tritaškio linijos atliko reidą link krepšio ir dviem rankomis elegantiškai įdėjo kamuolį iš viršaus. Vėliau dviejų varžovų apsuptyje likęs puolėjas sugebėjo išsirangyti ir įmesti dvitaškį iš po krepšio bei dar pridėti tikslų metimą iš vidutinio nuotolio.
Apskritai, kai Lietuvos komanda žaidė žemu penketu, M. Kuzminskas dažnai sulaukdavo perdavimų ties „ūseliu“ ir galėdavo pademonstruoti NBA lygoje išlavintus puolamuosius įgūdžius.
Kūzia nepasidavė net po Dario Šaričiaus tritaškio, kuris kroatų persvarą padidino iki šešių taškų. Paskui save nacionalinės komandos draugus traukęs vilnietis akimirksniu pelnė penkis taškus iš eilės ir likus žaisti 13,7 sek. atsilikimas ištirpo iki minimumo.
Tiesa, galiausiai išsigelbėti vis tiek nepavyko ir lietuviams teko patirti jau antrąją nesėkmę per tris draugiškus testus (80:82).
„Kol galime leisti pralaimėjimus, tol nesukame sau galvos, tačiau negali išsivystyti pralaimėtojų mentalitetas – turime laimėti tokias rungtynes“, – pabrėžė Mindaugas.
Jis mačą Orleano „Palais des Sports“ arenoje baigė būdamas rezultatyviausias Lietuvos rinktinės žaidėjas. Per 27 minutes Kūzia pelnė 21 tašką, tačiau surinko tik 12 naudingumo balų. Šį rodiklį kaip reikiant sumažino netaiklūs metimai – iš žaidimo puolėjas pataikė tik 7 kartus iš 17 bandymų.
Apskritai, visose trejose draugiškose rungtynėse būtent M. Kuzminskas atlikdavo daugiausiai metimų: akistatoje su lenkais krepšį atakavo 13 kartų, bet surinko tik 6 taškus (1/7 dvit., 1/6 trit.), o mače prieš gruzinus atliko 8 metimus bei rungtynes baigė su 10 taškų (5/6 dvit., 0/2 trit.).
„Kol kas tie metimai nekrenta taip, kaip norėtųsi ir kaip turėtų skristi. Bet savo metimu tikiu ir manau, kad anksčiau ar vėliau jie ims kristi, nes kiekvieną dieną ties tuo dirbu. Aišku, kai daug prameti, tai gali atsirasti psichologinis barjeras, todėl kai įmečiau pirmą tritaškį, atrodė, kad pramušiau ir pajaučiau šiokį tokį palengvėjimą. Dabar tik reikia nesustoti“, – šyptelėjo vienas rinktinės lyderių.
– Nuo pirmųjų rungtynių atrodo, kad degi labai dideliu noru: nori kažką įrodyti ar tiesiog labai pasiilgai krepšinio, nes sezonas NBA tau baigėsi prieš penkis mėnesius? – Krepšinis.lt paklausė M. Kuzminsko
– Visą laiką rinktinėje tas degimas būna: grįžti po metų, todėl norisi parodyti, ką patobulinai, kur tapai geresnis. Bet, aišku, prisideda ir tai, kad labai ilgai nežaidžiau – po ilgo laiko buvo toks didelis noras kuo greičiau pradėti komandinį krepšinį, nes anksčiau dažniausiai vasarą turėdavau tik 10-12 dienų atostogų. Taip, noras rinktinėje būdavo, bet ne toks degimas. O šiemet spėjau labai pasiilgti krepšinio. Ir dabar pagaliau esu tame ritme, kuriame esu įpratęs būti.
– Bent jau pirmose trejose draugiškose rungtynėse metimų atlikai daug daugiau nei ankstesnėmis vasaromis. Galbūt Dainiaus Adomaičio schemos tau palankesnės nei Jono Kazlausko?
– Aš nesistengiu forsuoti įvykių, tiesiog metu, kai esu laisvas. Tačiau rungtynių pabaigoje vis tiek svarbiausias komandinis rezultatas, o mūsų rinktinėje yra ta stiprybė, kad vieną dieną gali vienas sužaisti, o kitą – kitas žaidėjas. Mes neturime vieno išreikšto lyderio.
– Pirmą kartą šią vasarą žaidė visi pagrindiniai rinktinės kandidatai. Ir pats D. Adomaitis minėjo, kad Prancūzijoje prasidės šios komandos lipdymas. Koks pirmas įspūdis? Kaip sekėsi lipdytis?
– Manau, kad turime tikrai nemažą potencialą. Tačiau negalime išsiugdyti mentaliteto, kad pralaimėjome ir gerai. Turėjome laimėti: penkis kartus žaisdami tokias pabaigas būtume laimėję keturis. Bet kol galime leisti sau pralaimėjimus, tol nesukame sau galvos, tačiau negali išsivystyti pralaimėtojų mentalitetas – turime laimėti tokias rungtynes. Prieš kroatus buvo tikrai nemažai epizodų tiek gynyboje, tiek puolime, kurie tiek mus, tiek jus, tiek trenerius nuteikia visai optimistiškai.
– Pačiam tenka žaisti tiek trečioje, tiek ketvirtoje pozicijoje. Kurioje jautiesi geriau?
– Nesvarbu, kurioje pozicijoje aš žaidžiu, mes turėtume žaisti greičiau. Prieš kroatus atlošėme 15 taškų žaisdami greitai, bėgdami į kontratakas. Vis tiek mes esame jauna komanda, todėl negalime žaisti kaip veteranai – daug lengviau užpulti greitajame puolime nei poziciniame. Be to, po greito puolimo visada liks daugiau laiko poziciniam. Mūsų žaidimas turi greitėti ir tai turi būti mūsų stiprioji pusė.
– Tiek treneris, tiek ir tavo komandos draugai akcentuoja, kad kol kas didžiausios skylės yra gynyboje. Kaip jas paaiškinti?
– Trūksta komunikacijos. Visi esame lietuviai, kalbame lietuviškai, todėl turėtume daug daugiau komunikuoti, ypatingai, kai žaidžiame salėse, kuriose nėra tokio didelio triukšmo, kad nebūtų įmanoma susikalbėti. Turime kalbėti, turime vienas kitą labiau suprasti.
– Žinant šių metų rinktinės istoriją su čiurną traumomis (jas pasisuko Marius Grigonis ir Evaldas Kairys), turėjo į pakulnes nubėgti širdis matant Joną Valančiūną susigriebusį už čiurnos?
– Taip, labai nesmagu. O dar Jonas, sakyčiau, yra svarbiausias mūsų žaidėjas. Jau ir kai bet koks žaidėjas nukrenta gavęs traumą, tai man yra dūris į širdį, nes juk mes esame sportininkai, dirbame su savo kūnu, todėl niekas nenori patirtį tų traumų. Ypač, kada esame rinktinėje ir nėra daug laiko atsistatymui. Duok Dieve, kad tų traumų būtų kuo mažiau.
