Jeigu 2015 metais į Europos čempionatą D-Mo neatvyko dėl nugaros traumos, tai praėjusią vasarą rinktinę iškeitė į klubo paieškas. Visgi galiausiai lietuvis liko nieko nepešęs – ir be Rio olimpinių žaidynių, ir be sutarties.
„Praėjusiais metais padariau klaidą neatvažiavęs, todėl šiais norėjau. Vis tiek po šių metų keisis ir FIBA formatas, todėl neaišku, kas bus ir ar kur nors pateksim – niekas nieko nežino su tokiomis taisyklėmis. Taip kad šie metai – paskutiniai garantuoti metai, todėl tikrai norėjau atvažiuoti ir nebekartoti savo klaidos“, – mintimis dalijosi D. Motiejūnas, galvoje turėdamas atranką į 2019 metų pasaulio čempionatą.
Pernai užsitęsusi kova dėl naujos sutarties baigėsi sugadintu sezonu – 213 cm ūgio kaunietis į aikštelę grįžo tik po Naujųjų metų, o ir sezonas toli gražu nebuvo toks, kokio jis pats tikėjosi.
Vilkėdamas „Pelicans“ marškinėlius aukštaūgis spėjo sužaisti 34 reguliariojo sezono rungtynes, per kurias vidutiniškai rinko 4,4 taško ir 3 atkovotus kamuolius.
Tiesa, iki komandai pasipildant DeMarcusu Cousinsu mūsiškis ne kartą į varžovų krepšį sumetė ir dviženklį taškų skaičių, o pats rezultatyviausias mačas buvo sausio 23-iąją, kuomet žaisdamas prieš Klivlando „Cavaliers“ komandą jis surinko 14 taškų.
Jeigu prieš mėnesį D. Motiejūnas tvirtino, kad jo tikslas – įrodyti, kad vis dar gali žaisti NBA, pamažu situacija keičiasi.
„Tikėtis, tai nesitikėjau, bet situacija yra tokia, kokia yra. Aš galiu kontroliuoti tik nuo manęs priklausančius dalykus – savo formą, savo darbą ir savo žaidimą, – per daug nesikrimto be sutarties esantis žaidėjas. – Artimiausiu metu pasirašysime kontraktą su kažkuo. Bet ar tai bus NBA, ar Europa, ar Kinija – žiūrėsime.“
Nors anksčiau lietuvis minėjo, kad susidomėjimą juo buvo išreiškusios net 14 NBA komandų, jų pasiūlymų aklai griebti krepšininkas nenori.
„Laikas bėga ir aš tikrai nesėdėsiu ir nelauksiu prošvaisčių, apsireiškimų – jeigu nieko nebus, važiuosiu į Europą. Tame problemos nematau, nes ir čia krepšinio lygis yra aukštas. Aišku, norisi žaisti NBA, bet norisi žaisti, o ne ant suolo sėdėti“, – pareiškė D-Mo.
Penkis sezonus stipriausioje pasaulio krepšinio lygoje praleidęs kaunietis Senajame žemyne taikosi į Eurolygą. Bet apie konkrečius klubus kalbėti nepanoro. Tiesa, galimybės sugrįžti į gimtąjį Kauną jis neatmetė.
„Variantas tikrai realus. Teko šnekėtis su jais. Aišku, viskas dar tik kalbų formoje. O ir kalbuosi ne su viena komanda. Bet malonu, kad „Žalgiris“ parodė iniciatyvą – aš toje programoje užaugęs, nuo vaikystės žaidęs, tai žiūrėsime, kaip viskas susiklostys, – mįslingai kalbėjo D. Motiejūnas, su agentu sprendimą priimsiantis artimiausiomis dienomis. – Komandos jau baigia komplektacijas, todėl per ilgai užtęsti negalime, nes jeigu tai padarysiu – po to nieko neišeis: visos komandos susikomplektuos, tai kur aš žaisiu? Vėl ant suolo sėdėsiu?“
D. Motiejūnas Lietuvos rinktinės marškinėlius apsivilks po dviejų vasarų pertraukos. Iki šiol jis nacionalinei komandai atstovavo du sykius – 2013 metų Senojo žemyno pirmenybėse pasidabino
sidabro medaliu, o 2014-ųjų pasaulio čempionate kartu su komanda finišavo ketvirtas.
Anksčiau jis taip būdavo kviečiamas į stovyklas Palangoje, tačiau likdavo už galutinio dvyliktuko borto.
„Labai keista grįžti – rinktinė atsijauninusi, daug naujų veidų. Kai pirmais metais žaidžiau, tai dar ir Rimantas Kaukėnas, ir Šarūnas Jasikevičius buvo, ir Broliai. O dabar – visi jauni, viskas pasikeitę. Bet įdomu ir tikrai smagu sugrįžti“, – šypsojosi aukštaūgis.
Jo atvykimu itin džiaugtis turėtų Dainius Adomaitis, turintis rimtų problemų sunkiojo krašto puolėjo pozicijoje. Paulius Jankūnas vasarą nusprendė skirti poilsiui, Gedimino Oreliko debiutui rinktinėje kelią užkirto peties trauma, o Domantas Sabonis negavo Indianos „Pacers“ leidimo.
