Praėjusią vasarą rinktinės stovykloje pirmą kartą pasirodęs 198 cm ūgio universalusis puolėjas greitai įsipaišė į J. Kazlausko žaidimo schemas, tačiau tik nemalonus incidentas užkirto kelią debiutui olimpinėse žaidynėse – kai komandos draugai iš San Paulo išskrido į Rio, jam teko vykti namo.
Bet olimpiadą per televizorių stebėjęs Edgaras galvos nenuleido ir praėjusiame sezone atliko dar vieną progresinį šuolį – vienas „Žalgirio“ lyderių ne tik žibėjo Eurolygoje, bet ir laimėjo MVP titulus tiek Karaliaus Mindaugo taurės turnyre, tiek LKL finalo serijoje.
Kovose su galingiausiais Europos klubais E. Ulanovas aikštelėje praleisdavo po kiek daugiau nei 24 minutes – Šarūnas Jasikevičius labiau pasitikėdavo tik vieninteliu Leo Westermnnu (25). 7,7 taško pelnydavęs, 3,3 kamuolius atkovodavęs ir 1,5 rezultatyvaus perdavimo atlikdavęs lietuvis tradiciškai dar ir atlikdavo juodą darbą gindamas prieš varžovų lyderius.
O lemiamose kovose vietiniame fronte, ypač komandai sunkiais momentais, kaunietis nebijodavo imtis ir lyderio vaidmens – per penkis finalo mačus prieš Panevėžio „Lietkabelį“ jis sugebėdavo rinkti net po 19,4 naudingumo balų.
Prie šio užaugusio pasitikėjimo savimi dar galime pridėti Los Andžele mėnesį trukusią treniruočių stovyklą su NBA žaidėjais, tarp kurių buvo ir lygos sezono MVP prizą atsiėmęs Russellas Westbrookas. Visa tai leidžia Edgarą minėti kaip vieną rimčiausių kandidatų iškovoti vietą į Europos čempionatą vyksiančiame dvyliktuke.
Nors šiemet nacionalinės komandos gretose ir vėl matysime jo pozicijoje žaidžiančius Joną Mačiulį bei Mindaugą Kuzminską, galimybes vykti į Tel Avivą padidina sunkiojo krašto puolėjo pozicijoje atsivėrusi spraga. Pauliaus Jankūno ir Domanto Sabonio netekęs Dainius Adomaitis ją žada kamšyti ir vienu iš paminėtų krepšininkų.
Bet netgi jeigu juo ir netaptų E. Ulanovas, pats žalgirietis prisipažįsta nesikrimsiantis.
„Atiduosiu visas jėgas bandydamas patekti į dvyliktuką, bet įtampos nejaučiu, nes žinau, kad pasirengimo cikle atidirbsiu gerai, turėsiu gerą vasarą su gerais treneriais, o tai man duos naudos kitam sezonui“, – į vasarą su rinktine per kitą prizmę pažvelgė jis.
Sekmadienio popietę „Vanagupės“ viešbučio vestibiulyje Krepšinis.lt su kauniečiu dar šnekučiavosi apie praėjusią vasarą įgytą patirtį, treniruotes su NBA žvaigžde, daugelį nustebinusį Luko Lekavičiaus sprendimą ir paties galimybę pakelti sparnus iš „Žalgirio“.
– Į rinktinės stovyklą esate pakviestas antrą kartą. Ar jaučiate kažkokį skirtumą? Galbūt šiek tiek lengviau, kai esate ne naujokas? – Krepšinis.lt paklausė E. Ulanovo
– Pagrindinis skirtumas, kad turime naujų žaidėjų ir naują trenerių štabą, bet daugmaž viskas taip pat. O pats jaučiuosi solidžiau ir tvirčiau, nes jau žinau, ko laukti.
– Praėjusią vasarą jūsų debiutas rinktinėje vos nesibaigė kelione į Rio de Žaneirą. Šiais metais, ypač kai atsirado spragų sunkiojo krašto puolėjo pozicijoje, į jūs dedamos dar didesnės viltys. Ar asmeniškai jaučiate atsakomybę?
– Ir pernai aš atvažiavau žinodamas, kad atiduosiu visas jėgas bandydamas patekti į dvyliktuką. Lygiai taip pat ir šiemet. Man visiškai nėra jokio skirtumo, kokie žaidėjai susirinks – aš žinojau, kad jeigu būsiu šioje stovykloje, nuo pirmų dienų stengsiuosi įrodyti, kad esu vertas. Bet įtampos nejaučiu, nes žinau, kad pasirengimo cikle atidirbsiu gerai, turėsiu gerą vasarą su gerais treneriais, o tai man duos naudos kitam sezonui – netgi neliūdėčiau, jeigu nepasisektų patekti į dvyliktuką.
– Naują Eurolygos erą „Žalgiris“ pradėjo nustebindamas daugelį ekspertų. Ar sutinkate, kad patirtis dirbant su Šarūnu Jasikevičiumi ir kovojant su geriausiais gali jums padėti siekiant vietos rinktinėje?
– Kiekvienas treneris turi skirtingą braižą, skirtingą mąstymą, nors kartais panašumų ir galima surasti. Bet visi žmonės skirtingi, todėl ir gali kitokių dalykų reikalauti. Bet iš pačių rungtynių visuomet pasisemi patirties, išmoksi kažko naujo – ir ką aš išmokau bei patyriau per praėjusius metus, yra neįkainojama. Aš manau, kad bet kokia gyvenimiška patirtis ar aplinkos pakeitimas duoda naudos ateičiai. Tik reikia tas pamokas tinkamai panaudoti tolimesnėje karjeroje.
– Jono Kazlausko sprendimu pernai patekote į pirminį Lietuvos rinktinė dvyliktuką, bet tuomet dėl mįslingos čiurnos traumos savo vietą lėktuve į Rio užleidote Vaidui Kariniauskui. Ši situacija nelabai buvo plėtojama, o it pati federacija daug detalių nepateikė. Bet galbūt pats norėtumėte ir galėtumėte papasakoti, kokia iš tikrųjų buvo istorija?
– Kaip buvo parašyta, kaip federacija pateikė, taip ir viskas buvo. Aš nenoriu maišyti jokių kortų. Kaip jūs pasitikite rinktine, kai ji žaidžia, taip jūs turite pasitikėti ir federacija, todėl nereikėtų kažko ieškoti.
– Prieš išskrendant į Ispaniją tuomet Kauno oro uoste minėjote, kad nuo traumų niekas nėra apsaugotas. Ir būtent toks likimas jums užkirto kelią į olimpiadą. Ar labai apmaudu buvo paskutinę akimirką likti už rinktinės borto?
– Pirmos kelios dienos buvo labai apmaudžios ir nuotaikos nebuvo geros. Bet po to galėjau pasidžiaugti, kad būtent aš galėjau tokį dalyką patirti savo gyvenime, nes tai mane šiek tiek ir užgrūdino. Kartais blogas dalykas gali duoti tiek naudos, kad net pats to nesuprasi. Taip, aš pirmomis dienomis nesidžiaugiau, kad man taip nutiko, labai liūdėjau, bet kai dabar blaivia galva viską peržvelgiu, tai suprantu, jog šis įvykis mane užgrūdino. Džiaugiuosi, kad savo karjeroje teko išgyventi tokią patirtį ir tikiuosi, kad ji mane pastūmės į priekį.
– Prieš atvykdamas į Palangą mėnesį treniravotės JAV, kur kartu prakaitą teko lieti net su Russellu Westbrooku. Papasakokite šiek tiek plačiau apie šią patirtį.
– Kai kurie NBA žaidėjai sezoną baigia labai anksti, todėl turėdami daug laisvo laiko jie tikrai nesnaudžia ir nori patobulėti prieš naująjį sezoną. Los Andžele sportavo nemažai NBA žaidėjų, todėl labai džiaugiuosi, kad pasisekė susitarti su agentūra ir turėjau galimybe pasimatyti su Russellu Westbrooku ir pamatyti amerikiečių pasirengimo virtuvę – tai neįkainojama patirtis.
– Kuo tos treniruotės skyrėsi nuo įprastų pratybų Europoje ar tradicinio pasirengimo rinktinės stovyklai?
– Treniruotės būdavo kartą per dieną, bet labai ilgos – daugiau nei 3 val. Ir dar labai intensyvios. Tiek Vasaros lygai, tiek sezonams besiruošiantys amerikiečiai taip sportuoja ne pirmus metus, todėl jiems buvo lengva. Bet man pirmos savaitės buvo sunkios, be to, ir 10 val. laiko skirtumas pirmomis dienomis darė savo. Nors vėliau pripratau ir įsivažiavau į ritmą – buvo puiki patirtis, kurią norėtųsi pakartoti.
– Nors buvote kitoje Atlantoje pusėje, bet tikriausiai sekėte, kas vyko „Žalgirio“ klube. Kaip vertinate komandos naujokus ir visus pokyčius?
– Sunku dabar kažką sakyti, nes naujų žaidėjų asmeniškai nepažįstu. Bet klubo treneriai ir vadovai lipdo kolektyvą, todėl neabejoju, kad komanda vėl bus vieninga – naujokams neturėtų būti jokių sunkumą įsilieti į mūsų kolektyvą. O ir mus papildysiančių žaidėjų pavardės yra solidžios, todėl galvoju, kad galime džiaugtis, jog pavyko taip greitai susikomplektuoti taip greitai. Dabar beliko tik pasižiūrėti, kokie bus rezultatai.
– Paminėjote žodį „komplektacija“. Klubo vadovai net dukart skelbė, kad ją jau baigė, tačiau išvyko ir Lukas Lekavičius, ir Royce'as O'Neale'as. Labiausiai visus nustebino Luko karjeros šuolis, o kaip pats tokį gynėjo sprendimą įvertintumėte jūs?
– Aš labai apsidžiaugiau, kad Lukas padarė tokį žingsnį – jis savo karjerą pakėlė į visiškai kitą lygį. Mačiau, kiek jis dirbdavo, kiek treniruodavosi, kiek prisižiūrėdavo savo kūną, kiek papildomai sportuodavo, todėl aš tik džiaugiuosi, kad lietuviai turi šansą praverti duris į aukštesnį lygį. Dabar visa Europa galės pamatyti, kad lietuviai turi vardą krepšinyje – juk matote, kad mūsų rinktinė jaunėja, todėl mums reikia aukšto lygio žaidėjų. Galvoju, kad dabar jaunesniems žaidėjams bus motyvacija matant Luką kaip pavyzdį. Labai džiaugiuosi už jį ir tikiuosi, kad jam pasiseks.
– Paties žaidimo kreivė pastaraisiais metais nuolat kyla į viršų. Galbūt ir jūs buvote susilaukęs susidomėjimo iš užsienio klubų arba pačiam buvo kilęs noras paragauti legionieriaus duonos?
– Dar turiu sutartį kitiems metams, todėl būtų naivu tikėtis kažką pakeisti, bet niekada nesakau niekada – negali žinoti, kas gali atsitikti. Tačiau šiai dienai esu susikoncentravęs rinktinei, po to būsiu susikoncentravęs „Žalgiriui“, o tuomet – kaip Dievas duos. Kai ateis laikas apsispręsti, tada ir bus sunkiausia.
