Po prasto sezono Kazanės „Uniks“ klube 195 cm ūgio kaunietis pasirengimo olimpinėms žaidynėms cikle niekaip nesuderino savo taikiklio, taip prarasdamas Jono Kazlausko pasitikėjimą.
Nors treneris Artūro ir neįtraukė į pirminį dvyliktuką, tačiau suteikė antrąjį šansą išsikovoti vietą jame. Vis tik pats snaiperis priėmė daugelį šokiravusį sprendimą – savo noru pasitraukė iš rinktinės, atsisakydamas vykti į turnė po Ispaniją, Argentiną ir Braziliją.
Toks gynėjo pasirinkimas iš vėžių išmušė J. Kazlauską, kritikos negailėjo ir Rimas Kurtinaitis, bet riebiausiai pasisakė Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) prezidentas Arvydas Sabonis, pareiškęs, kad tai – „pats blogiausias sprendimas jo gyvenime“.
Visgi pats A. Milaknis šią vasarą nori atversti naują puslapį, stengdamasis pamiršti tai, kas įvyko prieš metus.
„Neatsimenu“, – paklaustas apie A. Sabonio repliką, atkirto krepšininkas.
Atsikratyti jį persekiojusių vargų A. Milaknis tikėjosi ir sugrįžęs į Kauno „Žalgirį“, tačiau nei Eurolygoje, nei LKL čempionate kaunietis nebepriminė to patikimo metiko, kuris „žudė“ Vilniaus „Lietuvos rytą“ ir 2015 metais atsiėmė finalo serijos MVP titulą.
„Buvo sunki vasara, sunkus sugrįžimas, sunkus įsivažiavimas į komandą. Dabar galiu lyginti „Žalgirį“ su Šarūnu Jasikevičiumi ir Rusijos ekipą – visiškai kitas lygis. Buvo sunku įsivažiuoti, todėl man asmeniškai jis nepatiko, – savikritiškai vertino rinktinės kandidatas. – Bet manau, kad ateinantis sezonas bus daug geresnis, automatiškai ir su didesniais lūkesčiais.“
Po metų Rusijoje ir Europos taurės turnyre A. Milaknis sugrįžo į netgi dar sustiprėjusią Eurolygą. Bet „Žalgiris“ daugelį nustebino su 14 pergalių per 30 turų galutinėje rikiuotėje finišavęs dešimtas.
„Sezonas buvo žiauriai geras su daugybe aukšto lygio rungtynių – visoms ruošdavomės šimtu procentų, nes norisi žaisti su pačiomis stipriausiomis komandomis. O kai pajutome pergalių skonį ir tai, kad galime rungtyniauti su visais, buvo kažkas neįtikėtino. Todėl buvo labai gaila, kad sezonas pasibaigė anksčiau“, – įspūdžiais apie naująjį Eurolygos formatą dalijosi lietuvis.
Prieš persikeldamas į Rusiją Artūras stipriausiame Senojo žemyno klubiniame sezone galėjo pasigirti įspūdingu tritaškių taiklumu – 2014-2015 metų sezone jis siekė net 46,2 proc. Praėjusiais metais tikslą pasiekdavo jau kiek mažiau tolimų šūvių (38,6 proc.), bet Šaro pasitikėjimo snaiperis niekada neprarado – net ir prametęs sulaukdavo jaunojo trenerio raginimų toliau bandyti laimę.
„Man niekada nė vienas treneris nėra sakęs: ai, tu gal nemesk. Visi sako, kad mesčiau, visi tiki manimi – galbūt tas per didelis noras pateisinti pasitikėjimą ir kartais šiek tiek pakiša koją, bet pats pasitikėjimas tikrai nėra dingęs. Tikiu savo metimu. Tikiu, kad galiu pataikyti. Ir tikiu, kad tie pora metų tokie buvo neatsitiktinai – tikiu, kad viskas sugrįš“, – rankų nuleisti neketino A. Milaknis.
Toks požiūris šią vasarą jam tikrai pravers, nes įšokti į Europos čempionato traukinį šiemet bus netgi dar sunkiau – konkuruoti reikės su tokiais žaidėjais kaip Martynas Gecevičius, Marius Grigonis, Mindaugas Girdžiūnas ar Adas Juškevičius.
„Žaidėjų Lietuvoje netrūksta ir niekada netruks. Visada konkurencija bus: nė vienas atvažiavęs neturi šimtaprocentinės vietos dvyliktuke. Niekada nežinai, kaip kas susiklostys, todėl per šį trumpą laiką turi parodyti viską, ką gali geriausiai, – akcentavo gynėjas, prisipažinęs, kad šią vasarą yra kur kas labiau pasirengęs plušėti treniruotėse.
– Vienintelis skirtumas lyginant su pernai yra tas, kad turėjau laiko atsipūsti, pailsėti nuo krepšinio – jo, treniruočių ir kamuolio jau spėjau išsiilgti. O pernai buvau tik baigęs sezoną ir po kelių dienų vėl teko grįžti į tą pačią rutiną.“
Bet į Palangą Artūras atvyko ne tik „šviežia“ galva, bet ir kūnu – prieš pirmąsias pratybas su Lietuvos geriausiais jis nesiskundžia jokiomis problemomis.
„Su sveikata viskas gerai, – per petį persispjovė ir nužygiavęs link medinės sienos triskart pastukseno. – Poilsiui laiko tikrai užteko. Pirmos dvi savaitės visada būna visiškai nieko nedarymas, visiškas poilsis, o vėliau, tu nori ar nenori, jau pradedi išsiilgti krepšinio, treniruočių, todėl pats pradedi ruoštis. Aišku, ne milžiniškais krūviais ir ne po dvi treniruotes per dieną, bet prižiūrint kūną, jo neapleidžiant, kad būtų galima kuo lengviau įsilieti į rinktinės treniruotes.“
Kalbant su A. Milakniu pirmąją rinktinės stovyklos dieną ir prisimenant pokalbį prieš metus, akivaizdu, kad jis šią vasarą motyvuotas kur kas labiau. O ar ši motyvacija virs tritaškėmis bombomis, sužinosime jau greitai.
