Vienas Lietuvos krepšinio vadų dažnai keliauja po pasaulį ir pastebi tendenciją – mūsų šalies vardas užsieniečiams įprastai asocijuojasi su išskirtinėmis sporto pergalėmis.
„Jeigu užsieniečių paklausi, su kuo jiems asocijuojasi Lietuva, dažniausias atsakymas – su sportiniais pasiekimais. Jie galbūt ir nežino, kur tiksliai žemėlapyje yra Lietuva, tačiau vieni yra girdėję apie krepšinį, kiti – apie irklavimą, treti – apie lengvąją atletiką, ar stipriausią pasaulio žmogų, mano studijų metų grupioką Žydrūną Savicką. Ir jeigu šiuos svertus pradėtume naudoti mūsų šalies įvaizdžio pristatymui, turėtume labai apčiuopiamą naudą“, – portalui Krepšinis.lt teigė M. Špokas.
„Taip, krepšinis dėl tradicijų ir pasiekimų yra viena iš populiariausių sporto šakų Lietuvoje, tačiau mes stiprūs ne tik jame. Turime ir stebinančių talentų – iš provincijos kilusių atletų: pasaulio čempionu tapusį ir tradicijas tęsiantį disko metiką Andrių Gudžių, galiūną Ž. Savicką, tą patį krepšininką Joną Valančiūną.
O kur dar plaukikė Rūta Meilutytė, įspūdingus rezultatus demonstruoja irkluotojų keturvietė, kiti sportininkai. Prieš mėnesį nepaprastas malonumas buvo klausytis, kaip tiesioginės transliacijos metu JAV komentatoriai gyrė pasaulio čempionais tapusius mūsų keturvietės irkluotojus, o skambant mūsų himnui kūnu bėgo šiurpuliukai, – prisiminė pašnekovas. – Galbūt patys to neįvertiname, tačiau iš tikrųjų šie žmonės yra tikrieji Lietuvos ambasadoriai pasaulyje, kurių dėka pozityviai skamba mūsų šalies vardas. Ir tą mes privalome išnaudoti.“
Kaip tai padaryti? M. Špoko nuomone, geriausius Lietuvos sportininkus šalies reklamai galima pasitelkti pasaulinėse „Expo“ parodose, tarptautinėse turizmo parodose ir kituose renginiuose, kur pristatoma Lietuva.
„Prieš keletą metų atsitiktinai teko lankytis turizmo parodoje – Suomijos pavilijone. Ten pagrindinis akcentas buvo ne kas kita, o populiariausia suomių sporto šaka – ledo ritulys. Įrengti vartai, parengtas sąrašas su garsiausiais Suomijos žaidėjais, sudalyvavus žaidime ir įmušus įvartį ten pat galima laimėti prizų. Tada aplankėme ir Lietuvos ekspoziciją, o ten – niekuo nesusijusi su šalimi bordo spalva, smuikininkas ant jūros kranto, baidarininkas plaukiantis upe ir lyg dykuma pavaizduota Kuršių Nerija. Ir su kuo tai asocijuojasi? Neva turime šiltą jūrą, dykumą ir raftingą? Sunku suprasti tokius sprendimus, – ironiškai prisiminė M. Špokas.
Anot M. Špoko, kad įvyktų postūmis, savo išskirtinumą visų pirma turime suprasti patys.
„Kaune su keliais bendraminčiais prieš keletą metų neatlygintinai organizavome 4 mėnesių plaukimo treniruotes globos namų auklėtiniams, taip pat naujame „Girstučio“ baseine rengiau nemokamas sveikatingumo valandas suaugusiems, kurie yra skendę arba turėjo vandens baimę.
Tai dariau savo iniciatyva, ir visi į grupę užsiregistravę žmonės – daugiausia moterys – išmoko plaukti ir saugiai elgtis vandenyje. Lietuvoje turime daug karjerą baigusių sportininkų, kuriuos būtų galima pasitelkti į pagalbą praktiškai šviečiant tiek jaunimą, tiek suaugusius – tokia socialinė veikla labai populiari išsivysčiusiose šalyse. Tačiau reikia postūmio ir iniciatyvumo, – pažymėjo M. Špokas.
Anot jo, nors naujos visuomeninės sportinės infrastruktūros Lietuvoje sparčiai daugėja, žmonės elementariai nežino, kaip ją efektyviau išnaudoti.
Dar viena M. Špoko idėja – sveiko gyvenimo būdo pamokos moksleiviams.
„Jaunimas turi žinoti, kas yra jo kūnas, kaip jis funkcionuoja, kaip jį puoselėti, prižiūrėti. Baigęs mokyklą jaunuolis supranta matematines ir chemines formules, fizikinius dėsnius, netgi kaip veikia kompiuteris, tačiau apie teisingą kūno priežiūrą ir sveiką gyvenseną papasakoti galėtų retas.
Skandinavai jau seniai ėmė investuoti į sveiką gyvenseną ir fizinį aktyvumą, kaip į ligų, fizinių ir psichinių sutrikimų prevenciją. Jie supranta, kad sveikame kūne bus ir sveika asmenybė, kupina pozityvumo ir teigiamos energijos, todėl sudaro sąlygas puoselėti savo organizmą ir dirbti su juo. Ir neatsiejama to dalis – sveika gyvensena ir mityba.
Pavyzdžiui, visi žino, kad pilti dyzelio į benzino baką negalima, o ką pila į savo kūną? Vietoje vandens – „E“ pilnus gaiviuosius gėrimus, kiti itin anksti pradeda vartoti net ir alkoholį. Visa tai – dėl menko užimtumo, nepakankamo išprusimo ir žinių stokos. Nereikia būti drastiškiems, tačiau elementarius dalykus turime įsisąmoninti dar mokykloje, kaip tai daroma Skandinavijos šalyse. Tai – Lietuvos švietimo spraga, kurią būtina kamšyti, kad turėtume sveiką tautą, – tvirtino M. Špokas.
„Didžiuojuosi 91-erių Prezidentu Valdu Adamkumi, 85-erių legendiniu krepšinio treneriu Vladu Garastu. Jie sveiką gyvenseną propaguoja reguliariai – vaikšto gryname ore, kelis kartus per savaitę plaukioja baseine. Manau, reikia tik žinių, noro ir galimybių, ką jaunajai kartai ir turėtų suteikti mūsų valstybė“, – pridūrė M. Špokas.