„Šį sezoną nusprendžiau praleisti dėl asmeninių priežasčių. Prie sprendimo prisidėjo ir traumos, kurios persekiojo paskutiniu metu. Nesu iš tų žmonių, kurie labai planuoja, nes niekada nežinai, kaip bus, bet jei viskas gerai, kitąmet turiu planų grįžti“, – situaciją komentavo G. Gutkauskaitė-Šulskė.
Pastaraisiais metais tikrą traumų prakeiksmą išgyvenusią krepšininkę 2014-2015 m. sezono pradžioje pakirto trūkę kryžminiai kelio raiščiai. Tuomet jai teko gultis ant operacinės stalo, o tarpsezoniu persikėlus į Uteną, ji šio miesto komandoje sužaidė vos vienerias rungtynes. Paskui ji vienerius metus žaidė Baltarusijoje, po kurių sugrįžo į Lietuvą bei sustiprino Kauno rajono „Hoptrans-Sirenų“ gretas.
Nors G. Gutkauskaitė-Šulskė tikina, jog po pirmosios sunkios traumos jai pavyko sėkmingai atsistatyti, tačiau sportininkę toliau stabdė traumos. Pernai spalį prieš pat LMKL sezono startą Gabrielei plyšo šoninis kelio raištis bei ji dar sykį buvo priversta gultis ant operacinės stalo.
„Visą užpraėjusią vasarą skyriau kūno stiprinimui, sunkiai dirbau su treneriu Tadu Jackūnu, tad tikrai buvau gerai pasiruošusi ir gerai jaučiausi fiziškai. Tiesiog krepšinis – kontaktinis sportas ir treniruotės metu nuėjau į pagalbą komandos draugei gynyboje, gavau stiprų smūgį į kelį ir jis suvaikščiojo. Manau, nuo tokių traumų niekas neapsaugotas“, – teigė G. Gutkauskaitė-Šulskė.
Po du mėnesius trukusios reabilitacijos gynėja galiausiai debiutavo „Hoptrans-Sirenų“ ekipoje bei buvo viena lyderių, bet problemos nesibaigė – plyšo meniskas.
„Grįžus nieko nesijautė, komandoje buvo puikus fizinio rengimo treneris Marius Vadeikis, kuris labai padėjo. Deja, praėjus mėnesiui, po rungtynių ištino kelis, o padarius tyrimus paaiškėjo, kad plyšęs meniskas. Tai taip nuo Naujųjų metų ir žaidžiau jausdama skausmus, nes nenorėjau operuotis ir praleisti dar kelis sezono mėnesius“, – praėjusio sezono įvykius dėstė krepšininkė.
Žaidusi nepaisydama skausmų, G. Gutkauskaitė-Šulskė per 26 rungtynes LMKL čempionate vidutiniškai aikštėje praleisdavo po 26 minutes, pelnydavo po 14,7 taško, atkovodavo po 3,9 ir perimdavo po 2,2 kamuolio, atlikdavo po 3,7 rezultatyvaus perdavimo bei rinkdavo po 12,8 naudingumo balo, o jos vedama Kauno rajono ekipa finalo serijoje 2-3 nusileido Marijampolės „Sūduvai“ ir iškovojo sidabro medalius.
Prieš tai sezoną dėl trūkusių kryžminių kelio raiščių nežaidusiai merginai 2015 metų vasarą atskriejo pasiūlymas iš užsienio – lietuve susidomėjo Minsko „Cmoki“ ekipa iš Baltarusijos. Kurį laiką pamąsčiusi, G. Gutkauskaitė-Šulskė galiausiai priėmė naują iššūkį ir žengė pirmuosius žingsnius legionierės karjeroje.
„Iš pradžių dvejojau, ar vykti į Baltarusiją, – atskleidė atletė. – Buvau ką tik atsigavusi po kryžminių raiščių operacijos, tad nemaniau, kad tai geriausias laikas pradėti legionierės karjerą. Bet norėjosi žaisti tame pačiame lygyje kaip prieš traumą, o tuo metu nė viena Lietuvos komanda nežaidė Europos taurėje, tad pasiūlymą priėmiau.
Komanda suteikė tikrai geras sąlygas: sporto bazė, apgyvendinimas, komanda buvo pajėgi. Labai padėjo, kad komandoje buvo Giedrė Labuckienė. Po sezono buvo dvejopi įspūdžiai, nes viskas kaip ir buvo gerai, bet komandai nepavyko įgyvendinti keliamų tikslų.“
Pertrauką asmeninėje karjeroje pasirinkusi G.Gutkauskaitė-Šulskė dabar mėgaujasi saule Artimuosiuose Rytuose, kur vasarą jos vyru tapęs Vytautas Šulskis pirmą kartą savo profesionalo karjeroje išmėgina savo jėgas už Lietuvos ribų – Libano krepšinio lygoje gina Beiruto „First Sports“ garbę.
„Libane esu jau virš dviejų mėnesių. Apsiprasti nebuvo labai sunku, gal tik pirmas savaites buvo sunkiau, kol nieko nežinojau. Prieš atvažiuojant daug domėjausi šalimi, tad dalykų, kurie nustebintų, nebuvo. Šalis tikrai graži, oras nuostabus, nuostabūs žmonės, visada nusiteikę padėti. Tačiau vienas minusas – eismas, kuris šioje šalyje atrodo nesuprantamas. Kas kaip nori, tas taip ir važiuoja – iš trijų eismo juostų padaromos penkios-šešios, tad niekada negali atsipalaiduoti“, – pasakojo G. Gutkauskaitė-Šulskė.
2007 metais į moterų krepšinį tvirtai žengusi įžaidėja šiemet laisvo laiko turi kaip niekada daug, tačiau tiek nuo sportinio režimo, tiek nuo įvykių LMKL čempionate bando neatitrūkti.
„Stengiuosi kasdien individualiai sportuoti, stiprinti savo kūną, silpnąsias vietas. Su vyru taip pat keliaujame po šalį, kuri tikrai turi įspūdingų lankytinų vietų, – savo kasdienybę apibūdino G. Gutkauskaitė-Šulskė. – Teko stebėti kelias LMKL rungtynes internetu, peržiūriu rezultatus. Kaip mano vyras sakė, esu krepšinio maniakė, nes stebiu visas lygas – tiek vyrų, tiek moterų. Šiemet LMKL, mano nuomone, yra trys komandos, tarp kurių vyks pagrindinė kova dėl medalių. Tai – „Hoptrans-Sirenos“, Vilniaus „Kibirkštis“ ir Marijampolės „Sūduva“.
„Kibirkšties“ didelis pliusas tas, kad komanda jau ne vienus metus išlaiko branduolį ir dirba tikslingai. „Hoptrans-Sirenų“ didžiulė jėga, mano manymu, yra treneris Mantas Šernius, kuris jau yra įrodęs, kad moka atskleisti žaidėjų stipriąsias puses. Šių dviejų komandų pliusas taip pat yra tai, kad jos žaidžia EEWBL, kur krepšininkės tobulėja žaisdamos prieš stiprias Europos komandas.“
Lietuvos moterų rinktinė šios savaitės pradžioje susirinko į treniruočių stovyklą, o joje pirmą kartą nuo 2011 metų nėra G. Gutkauskaitės-Šulskės. Tais metais nacionalinėje komandoje debiutavusi gynėja kas antrą vasarą gynė Lietuvos garbę atrankoje į Europos čempionatą, o ją įveikus žaidė ir pagrindiniame turnyre.
Lietuvės pirmojo FIBA lango metu lapkričio 11-ąją Kėdainiuose susikaus su Vengrijos ekipa, o lapkričio 15-ąją – išvykoje su Rusijos krepšininkėmis. C grupėje taip pat rungtyniauja ir Albanijos nacionalinė komanda.
„Manau, komanda turi visus šansus prasibrauti į Europos čempionatą. Svarbiausia, kad visos žaidėjos atvažiuotų sveikos. Iš patirties žinau, kaip sunku žaisti, kai susirenki sezono vidury, kelios dienos iki rungtynių, bet tikiu, kad komanda pasimokys iš klaidų, kurios buvo praėjusioje atrankoje, ir rezultatai bus teigiami.
Mano grupės favoritės yra lietuvės, tikrai tikiu komanda. Aišku, Rusijos ir Vengrijos ekipos yra tikrai stiprios ir bus sunku, bet aš tikiu, kad visas vasarą įdėtas darbas merginoms atsipirks“, – optimizmu spindėjo G. Gutkauskaitė-Šulskė.
Į Europos čempionatą pateks visų aštuonių grupių nugalėtojos bei šešios geriausios antrąsias vietas užėmusios komandos.
