Pasibaigus reguliariam sezonui buvo paskelbtas naujausias Lietuvos teisėjų reitingas, kuriame didelių pokyčių, lyginant su tarpiniu reitingu, nėra. Dvejus metus iš eilės geriausiu Lietuvos teisėju išrinktas Tomas Jasevičius, kuris už nugaros paliko Jurgį Laurinavičių. Iškilmingoje sezono uždarymo šventėje 40-metis vilnietis atsiėmė geriausio metų arbitro apdovanojimą.
Karjerą baigus Romualdui Brazauskui, būtent T. Jasevičius su J. Laurinavičiumi ketverius metus paeiliui dalinasi pirmas dvi reitingo vietas.
„Kalbant apie bendrą teisėjavimo tendenciją ir lyginant su praėjusiais metais, galiu pasakyti, kad nauja programa, kurią mes vykdome arbitrų mokymui, duoda savo vaisių, – dėstė A. Pavilonis. – Žinoma, reikia laiko, praktikos, pasitaiko kažkokių problemų, bet progresas yra.
Mes mokomės geriau komunikuoti su rungtynių dalyviais – treneriais ir žaidėjais. Tai beveik mokslas ir menas. Suprantama, kad rungtynių metu emocijos būna sukilusios ir adrenalino daug. Norint mokėti suvaldyti situaciją, greitai atsakyti į iškilusius klausimus, juos išaiškinti ir priimti teisingą sprendimą, reikia turėti nemažą patirties bagažą.“
Aukščiau reitinge esantys arbitrai teisėjauja dažniau. Jie kviečiami dirbti rimtesnėse ir atsakingesnėse rungtynėse. Paprastai LKL atkrintamose varžybose teisėjauja pirmi 14 reitingo teisėjų. Suprantama, pusfinalio ir finalo rungtynėms, teisėjų ratas žymiai susiaurėja.
20-ą sezoną LKL dirbantis 40-erių metų T. Jasevičius nesureikšmina pirmos reitingo vietos. Šilto ir šalto matęs arbitras teisėjų darbą vertina kaip grupinį darbą, nes suklydus, nukenčia bendras teisėjų vardas. T. Jasevičius LKL lygoje debiutavo dar 1998-ais metais.
„Reitingo vietos aš nesureikšminu. Man malonu, tačiau tai nėra tas dalykas, dėl kurio aš važiuoju teisėjauti, – sakė geriausias šalies arbitras. – Noriu pabrėžti, kad ne reitingas svarbiausias, nes jei teisėjauti sekėsi prastai, tai minimos ne pavardės, o teisėjai bendrai. Tai yra grupinis darbas.
Mano pagrindinė motyvacija yra ta, kad kiekvienas mačas būtų gerai teisėjautas. Tokia mūsų darbo specifika, kad gerą vardą auginamės metų metus, o prarasti gali per vieną ar du klaidingus sprendimus.“
Norėdami sumažinti klaidų skaičių ir žengti žingsnį į priekį, lyga įvedė teisėjų direktoriaus pareigybę ir nupirko Skubaus pakartojimo sistemą (SPS). Esant SPS, arbitrai mačo metu turi galimybę peržiūrėti ginčytinus epizodus ir priimti teisingus sprendimus. Kiekviena LKL dvikova yra filmuojama keturiomis vaizdo kameromis. Ateityje planuojama šį skaičių padidinti iki šešių.
„SPS žymiai supaprastina teisėjų darbą. Tai vienareikšmiškai aukštesnis lygis. Anksčiau arbitras turėdavo žaibiškai priimti sprendimą, o televizijos žiūrovai, stebintys mačą, galėdavo matyti daugybę epizodo pakartojimų. Dabar teisėjas pats turi galimybę, žinoma, tik taisyklėse griežtai apibrėžtais atvejais, peržiūrėti neaiškius epizodus. Jeigu buvo priimtas aiškiai neteisingas sprendimas, tuomet teisėjas, pasinaudodamas SPS sistema, turi galimybę ištaisyti klaidą. Reikia pažymėti, kad pražangų ir žingsnių taisyklių pažeidimai negali būti peržiūrimi.
Atsiradus SPS, atsirado ir naujos problemos, nes iš arbitrų dabar reikalaujama preciziškai tikslaus darbo. Turime keturias kameras, galbūt norėtume turėti 24, bet yra kaip yra. Būna situacijų, kai ir kameros negali padėti, ar užstoja koks žaidėjas, ar įvyksta sudėtingas kontaktas. Krepšinis yra kontaktinis sportas, bet ne kiekvienas kontaktas yra pražanga. Reikia įvertinti kontakto lygį ir įtaką tolesniam žaidimui, tai nėra taip paprasta“, – dėstė A. Pavilonis.
Lyga dairosi į ateitį ir ieško įvairių galimybių kelti arbitrų darbo kokybę. Kasmet yra rengiamos teisėjų pasiruošimo stovyklos, kviečiami užsienio ekspertai. Viena esminių naujovių – lyga yra numačiusi įsigyti naują laiko stabdymo sistemą, kurios pagalba išnyks bet kokia laiko stabdymo paklaida.
„Ši aparatūra yra naudojama Eurolygoje. Laiko stabdymo sistema, reaguodama į išpučiamą teisėjo oro gūsį į švilpuką, nedelsiant sustabdo rungtynių laiką. Iki šiol rungtynių laikrodį stabdydavo sekretoriato teisėjas, tad paklaida būna apie 0,2–0,3 sekundės, – pasakojo LKL generalini direktorius Romualdas Brazauskas. – Prieš sezoną vyksta teisėjų stovyklos, jas tęsime ir ateityje. Praėjusiais metais buvo atvykęs Eurolygos teisėjų direktorius, kuris vedė keturių valandų seminarą, tą irgi tęsime ateityje.“
„Turime jaunų ir perspektyvių teisėjų. Pirmiausia reikėtų paminėti Gytį Vilių. Tai labai pasišventęs ir darbui atsidavęs arbitras, kuriam viskas prieš akis. Dar reikėtų paminėti Artūrą Šukį, Gvidą Gedvilą. Jie nuteikia pozityviai, tačiau viskas priklauso nuo darbo“, – sakė A. Pavilonis.
29-erių metų G. Vilius LKL teisėjauja jau septintą sezoną. Didelį šuolį reitinge arbitras padarė prieš dvejus metus, kuomet iš devintos pozicijos šoktelėjo į penktą. Po praėjusio sezono teisėjas įsitvirtino trečioje reitingo vietoje, kurią išlaikė ir šiemet.
„Klaidingų ar teisingų epizodų nustatymas turbūt yra lengviausia rungtynių analizavimo dalis, – apie darbo niuansus pasakojo G. Vilius. – Svarbiau yra atsakyti sau, kodėl tai įvyko, kokios detalės tai nulėmė. Toliau yra tokie dalykai, kaip kūno kalba, savikontrolė, komunikacija ir psichologija. Kuo labiau giliniesi į psichologiją, tuo labiau atrodo, kad atsiranda daugiau klausimų nei atsakymų.“
Perspektyvus arbitras šią vasarą pakviestas dirbti į NBA Vasaros lygą Las Vegase. G. Vilius taps vos trečiu Lietuvos teisėju, dirbsiančiu šiose varžybose. Pirmi du – jau karjerą baigęs R. Brazauskas ir vienas geriausių šalies arbitrų J. Laurinavičius.
Lietuva šiuo metu turi septynis tarptautinę kategoriją turinčius teisėjus. Tai – T. Jasevičius, J. Laurinavičius, Artūras Šukys, Vilius Mačiulaitis, Gintaras Vitkauskas, Mindaugas Večerskis ir Martynas Gudas. Prie šios kompanijos netrukus turėtų prisijungti G. Vilius ir dar keli LKL arbitrai.
