36-erių Ištvanas didžiuodamasis sako, kad jis jau kelių anūkų senelis. Jis vedė dar būdamas mokyklos suole, 15 metų, nuotaka buvo šešiolikmetė kilminga barono dukra. Vis dėlto Ištvanas prisipažįsta, kad tuomet jo širdis jau priklausė kitai merginai, bet šeimos pasirinkimas buvo svarbesnis nei meilė. Ištvanas sako, kad iki šiol nuotaką ar jaunikį parinka tėvai ir jų valiai nepaprieštarausi, kitaip gali užtraukti šeimai didelę gėdą ir taip ir liksi nevedęs.

Ištvanas sako, kad sėkmingos santuokos receptas paprastas: „Tėvai visada mato, kas geriausia jų vaikams“. Ištvanas sako, kad būtent tėvo įžvalgumas jam padėjo nepaklysti ir nesuklupti. Jis jau 20 metų susituokęs ir sako, kad dabar ir bičiuliams galėtų padėti susirasti antrą pusę.

Nors scenoje prabėgo visa Ištvano jaunystė, vis dėlto didžiausiu laimėjimu jis vadina ne sėkmingą „Sare roma“ veiklą, bet tvirtą šeimą. Tiesa, ne visuomet viskas klojosi taip, kaip buvo planuota. Jo ir žmonos noras savo vaikams Lizai ir Michailui padovanoti broliuką ar sesutę daug metų liko tik noru. Ištvanas prisipažįsta svarstęs netgi įsivaikinti mažylį iš globos namų. „Žinote, romų įsivaikinti lietuviukai kartais būna tikresni romai, nei mūsų kraujo vaikai“ ,- juokiasi jis.

Didžiausiu netikėtumu jam tapo jauniausios dukters Saros gimimas, kurio istoriją Ištvanas vadina kone stebuklu.

„Buvau sveikas ir žmona sveika, bet kažkaip Dievas neduodavo mums vaiko, nežinau, kodėl. Būna taip, kad daktarai net nieko negali padaryti. Mes ir nebelaukėm to vaiko, norėjau kreiptis į globos namus. Koncertavome Latvijoje, sulaukiau žmonos skambučio, ji skambina ir verkia. Sako - gėda, mes jau anūkų turim, bet kokia laimė, aš laukiuosi“, - šį pirmadienio vakarą „Nuo... Iki...“ laidoje pasakos Ištvanas.