Jeigu mane skaitote dėl it kulkosvaidis tvatinančios taiklios kritikos, jums reikės luktelėt, nes šiandien rašau pozityviai, maloniai ir šiltai apie vieną viešbutį, kuris man paliko puikų įspūdį. Norint palikti gerą įspūdį man, skvarbiai, aršiai, negailestingai viešbučių kritikei ir žinovei reikia gana stipriai pasistengti. Tiksliau gal pasakysiu taip – viešbučiams, savaime atliekantiems savo darbą nepriekaištingai, nereikia imtis kažkokio papildomo darbo net ir tada, kai pas juos atvyksta inspekcija, nes jie ir taip pakankamai geri. O tų prastesniųjų, bijau, kad ir mano apžvalgos nepataiso – tiesiog jūs, mano mieli skaitytojai, turėdami tą informaciją galite juos lanku apeiti ir nesigadinti sau nervų.
Mano dėmesį šįkart patraukia „Park Inn by Radisson Vilnius Airport Hotel & Business Centre“ – supratom, viešbutis ir verslo centras viename prie pat oro uosto. Tai puikus, strategiškas žingsnis, ypač turint omeny, kad analogų aplink Vilniaus oro uosto nėra, yra tik labai nepavykę bandymai, kaip jau ir patys skaitėte ČIA.
Pradėkime nuo to, kas tas „Park Inn‘as“ ir kodėl jis kolaboruojasi su „Radissonu“. „Park Inn by Radisson“ yra toks patobulintas variantas „Radisson“ viešbučių, kurie, kaip jie patys rašo, pristato „patirtis be streso, gerą maistą ir optimistišką nuotaikingą aplinką“. Skamba tvarkoj, ačiū. Viešbučio savininkai yra, žinoma „Radisson“ viešbučių grupė.
Interjeras: kad ir kaip stengčiausi pabėgti nuo mane visur sekančio skandinaviškumo, negaliu pasakyti, kad man sekasi. Lietuvoje dažniausiai patenku į klonuotą, atkartotą skandinavišką terpę, tegu ir su lietuvišku twist‘u. Jau norisi tikrai pabėgti kažkaip. Gal jau metas į kokį „Kempinski“, sakau.
Kambarys: šįkart imu superior variantą, ne su vaizdu į gatvę, o oro uostą, dėl ko visiškai nepasigailiu, nes čia pro milžinišką atsidarantį langą matau ir girdžiu kylančius lėktuvus – vienas iš malonesnių garsų tokiai užkietėjusiai skraidytojai, kaip šių eilučių autorė. Aš įsivaizduoju, kad panašų jausmą jaučia muzikantai koncerte girdėdami šaižiai skambant elektrines ar bosines gitaras ir būgnus, ar savo darbą mylintys chirurgai operacinėje, kurioje užmigdytų pacientų audinius dūgzdami pjauna jų pjovimo pjūkleliai ir skalpeliai.
Viešbutyje net 120 kambarių – aleliuja. Garantuotai bus užpildytas per artimiausią NATO viršūnių susitikimą Vilniuje Liepos mėnesį. Kad jau prakalbom apie NATO, prašau palaikykime visi draugiškai špygas už Švediją, kad ją jau pagaliau priimtų į tą draugišką tautų būrį.
Žiūrėdama viešbutyje pro langą jaučiuosi kaip kaime arba užmiestyje. Visų pirma tai per tylu – kaip jūs taip, klausykit, galite. Man reikia gaisrininkų sirenų kaukimo ir kad aplink tvyrotų įtampa ir kleketuotų nuolatinio bėgimo ir skubėjimo išvarginti miesčioniai, o taip pat – saikingos dozės taršos. Ne miesto mylėtojai manęs nesupras.
Pro kambario langą matau besiruošiančius kilti lėktuvus – galiu stebėti juos lėtai beriedant į pakilimo taką, girdžiu visus tuos nuostabius garsus, kurie kartais, tiesa, ganėtinai kurtinantys (girdisi žymiai mažiau uždarius langą). Bet man netrukdo, baikit – čia kaip alkoholiką pasodint prie baro, kur jis girdės ir stebės barmeną pilstant ir plakant visus tuos gėrimus ir kokteilius. Na ir palyginau. Bet gi žinau, kad jums patinka mano brutalumas ir fantazija, nenaudėliai jūs mano.
Kambarys erdvus, 20 kv. m, ir jame yra karališko dydžio lova su standžiai iškrakmolytais patalais (gerai jau – prisipažinsiu, nesu tikra, ar tai viešbučiuose tebedaroma, gal jie yra tiesiog balinami kažkokiais šiuolaikiniais balikliais – bet kokiu atveju, tie balti patalai yra verti nuodėmės), didžiulis televizorius, spinta, darbo stalas ir puikus dušas.
Sporto salė: yra, bet aš nebuvau ir nevertinau – kitą rytą su pirmais (ar gal labiau antrais) gaidžiais išskridau atgal į Stokholmą.
Maistas: kas akylai sekate mano Cezario salotų apsėdimą (esu išrinkusi geriausias viešbutines Lietuvoje ČIA), turiu jus šiandien nuvilti, nes šįkart pasiimu sumuštinį (neatsimenu, tiksliai, kokį – su vištiena, arba „Club sandwich“). Dėl to visiškai nesigailiu, nes jis yra puikiausias, koks tik gali būti sumuštinis su lydytu sūriu, maloniai persigėręs sumuštininių padažu ir daržovėmis. Už maistą jums duodu penkias žvaigždes iš penkių, kas yra nuostabu: jei neieškote viešbučio, užlėkite sukapoti sumuštinio pietums. Dar, vienas geras dalykas restorane – čia stovintis ekranas su skrydžių informacija. Toks kaip oro uoste – ar jūs suvokiate šito reikalo patogumą tuo atveju, jei, pavyzdžiui, jums dar neišsiregistravus iš viešbučio ekrane matote, kad jūsų skrydis vėluos, ir nereikia grūstis į per siūles braškantį oro uostą, ir vietoje to galite sau ramiai gurkšnoti kavą? Revoliucinga.
Oficialus viešbučio žymėjimas: keturios žvaigždutės. Taip ir jaučiasi.
Servisas: viešbučio administratorius čia dirba visą parą, na, kaip ir privaloma, turint omeny, kad viešbutis prie pat oro uosto. Absoliučiai neturiu kuo skųstis dėl serviso – puikus, nepriekaištingas, profesionalus, ačiū jums už tai.
Kaina: už naktį paklojau aplink šimtinę eurų, kas yra visiškai adekvati kaina už keturių žvaigždučių viešbutį Vilniuje šalia oro uosto.
Mano vertinimas: žinokite, įvyks beprecedentis atvejis, ir aš pirmąkart lietuviškam viešbučiui suteiksiu penkias žvaigždutes iš penkių, nes, o kas man. O jei rimtai, tai aš nuoširdžiai neturiu kuo skųstis ir man tikrai patiko viskas – jūsų mandagus personalas, jūsų maistas, jūsų patogi lova ir dar tie lėktuvų vaizdai bei garsai. Lėktuvai ir buvo tas bonusinis je ne sais quoi faktorius, už ką nebetaupau žvaigždžių. Jūs to verti.
Vienintelis minusas, kad iš viešbučio iki centro pėsčiomis eiti nepatogu, ir nelabai yra transporto (nebent nuo oro uosto), bet viešbutis nesiorientuoja į miestą tyrinėjantį, žioplinėjantį turistą, todėl viskas gerai, o uberiai ar boltai Vilniuje važinėja nepriekaištingai iš/į bet kur.
Viešbučio informacija:
„Park Inn by Radisson Vilnius Airport Hotel & Business Centre“
Oreivių 32, Vilnius, 02188, Lietuva
+370 52 400055
info.vilnius@parkinn.com
