Kauno gatvės menas
Nors Kaunas alsuoja istorine architektūra ir gražiu kraštovaizdžiu, išskirtinės miesto gatvių erdvės taip pat sužadina susidomėjimą, rašoma pranešime spaudai. Gatvės menas – tai piešiniai ant pastatų fasadų, skulptūros, paminklai ir kiti aplinką puošiantys akcentai. Kiekvienas Kauno gatvės meno kūrinys įdomus ne tik neįprasta savo forma, bet ir paslaptingomis istorijomis. Miesto gyventojai ir svečiai, suplanavę žygį pėsčiomis ar dviračiais, gali atrasti begalę meno paliestų vietų įdomiausiose, o kartais ir neįprastose vietose. Tam, kad atrastumėte visas meniškąsias Kauno vietas, siūloma vadovautis internetiniu žemėlapiu. Laikui bėgant, gatvės menas tapo visuotinai pripažinta vertybe, kuri ne tik suteikia peno akims, bet ir kuria pridėtinę vertę.
Kauno gatvės meno etapo pradžia puikiausiai matyti geležinkelio stotyje. Čia 2019 m. buvo įamžintas „Paskutinis keleivis“. Keliaujant pro Ąžuolyną verta pamatyti „Dadaistinę Moną Lizą XXI amžiuje“, kuriai prireikė net 500 valandų, o vykstant į šiaurę verta stabtelti Taikos prospekte. Čia žvilgsnį sugauna „Dialogas“ ir šiek tiek šiauriau esantis lėktuvas „Lituanica“. Kauno centre, netoli „Kiemo galerijos“, esantis „Rožinis dramblys“ simbolizuoja meilės jėgą, o „Žvaigždžių sėjikas“ išsiskiria tamsiuoju paros metu. Kai kurios miesto sienos gali pasirodyti neįprastos (kaip „Kvadratas“ Smalininkų g.), o kitos – tiesiog „Be pavadinimo“, tačiau kiekviena jų turi savo istoriją, autorių ir begalę gerbėjų.
Jei lankysitės Kauno centre, nepamirškite užsukti į unikalią „Kiemo galeriją“. 2014 m. į šiame kieme esantį namą atsikraustęs menininkas Vytenis Jakas ant sienų pradėjo perkelti žydų šeimų nuotraukas ir taip kurdamas šios vietos aurą sulaukė didelio aplinkinių palaikymo. Netoli žydų sinagogos įsikūrusi „Kiemo galerija“ nuolat gausėja įvairiausiais meno objektais, nes čia savo pėdsakus palieka vis nauji menininkai. Galite išvysti Čarlį Čapliną, katiną, tupintį lange geltonomis langinėmis, dujų vamzdžius, papuoštus nertais mezginiais, ir kitų įdomių meno kūrinių.
E. Ožeškienės g. 21A, Kaunas
2013 m. menininkų Tado Šimkaus ir Žygimanto Amelyno sukurtas 440 kv. m ploto „Senelis išminčius“ greitai tapo Kauno pažiba. Gerai įsižiūrėjus į piešinį matyti, kad senelis yra be batų, o tai gana šmaikštu, nes pastatas, ant kurio sienos yra šis didžiulis piešinys, kadaise buvo batų fabrikas. Keletą metų čia veikė „Fluxus ministerija“, tad šis piešinys dedikuotas „Fluxus“ menininkų judėjimo tėvui Jurgiui Mačiūnui.
Jonavos g. 3, Kaunas
Kaunas gali didžiuotis ir istoriją menančiais objektais, kurie dažniausiai slepiasi miesto centre. Ant Pelėdų kalno, nuo kurio į miestą žvelgė pats Napoleonas, išlietos ant knygų tupinčios pelėdos. Mieste kiekvieną darbo dieną galite išgirsti skambant klasikinę muziką iš fortepijono, kuris stovi J. Gruodžio gatvėje. O einant toliau Laisvės alėja – išvysti „Godumą“ ir netoli Soboro esančias skulptūras „Sapnas“ bei „Žmogus“.
Kauno fortai
Lietuvoje prie upių įsikūrusios jau ir pirmosios gyvenvietės rūpindavosi gynybiniais įtvirtinimais: piliakalniais, pradžioje medinėmis, vėliau – ir mūrinėmis pilimis. Įtvirtinimai nuo seno saugojo Nemuno ir Neries santakos miestą Kauną. XIX a. pabaigoje, šlyjant dvišaliams Rusijos ir Vokietijos imperijų santykiams, kylant įtampai ir aštrėjant nuojautai dėl bręstančio globalaus karo, Kaunas – vakariausia Rusijos imperijos vieta – dėl turimos infrastruktūros buvo projektuojamas kaip vienas pagrindinių gynybos punktų. 1882– 1915 m. vyko grandiozinės Kauno tvirtovės fortų statybos. Kaunas turėjo virsti gynybiniu žiedu su 750 objektų: kareivinėmis, sandėliais, ligoninėmis, aerodromais, administraciniais pastatais, netgi cerkvėmis. Iki šių laikų išliko 250 objektų, žinomiausi iš jų – fortai. Kauno tvirtovės IX forto memorialas ir įtvirtinimų kompleksas liudija slogiausią, tačiau neištrinamą Lietuvos istorijos dalį. Penkiakampio plano forto statybos prasidėjo 1903 m. ir truko dešimtmetį. Pirmojo pasaulinio karo metais gynybiniai įtvirtinimai beveik nenukentėjo, o atkūrus Lietuvos valstybę virto kalėjimu. Nuo 1940 m. jame politinius kalinius laikė Sovietų Sąjunga. Įsibėgėjus Antrajam pasauliniam karui, IX fortas atiteko naciams. Pakaunėje prasidėjo kruvinos egzekucijos ir masinis žydų tautos naikinimas. Negalutiniais duomenimis, 1941–1944 m. vien IX forte buvo nužudyta apie 50 tūkst. žmonių. 1958 m. ši vieta tapo respublikinės reikšmės Kauno IX forto muziejumi su tvirtovės, pasaulinių karų ir okupacijų informacija. Tvirtovės požemiuose išliko kalėjimo kameros, pabūklų slėptuvės ir kiti eksponatai.
Žemaičių pl. 73, Kaunas
2020 m. vasarą Kauno tvirtovės VI forte pradėjo veikti Vytauto Didžiojo karo muziejaus Karo technikos ekspozicija. Po atviru dangumi eksponuojama Lietuvos kariuomenės naudota karinė technika: šarvuočiai, automobiliai, tankai, laivai, iš tolo matomas lėktuvo apsilupusiais dažais propeleris. Iš viso – apie 150 įvairios technikos vienetų. Vaikams bus įdomu įlipti į šių priemonių vidų – kai kurie eksponatai rankomis tikrai liečiami, netgi vairai.
K. Baršausko g. 101, Kaunas
VI forte atidaryta karinė ekspozicija nenustebina. O štai Kauno tvirtovės VII fortas Žaliakalnyje virto gamtos ir tiksliųjų mokslų mokykla. Joje vyksta edukacinės programos tiek jauniesiems, tiek vyresnių klasių chemikams, inžinieriams, programuotojams ir kt. Šiame forte taip pat galima susipažinti su įgulos istorija ir artilerijos evoliucija nuo viduramžių iki Šaltojo karo laikų.
Archyvo g. 61, Kaunas
