Įvažiavus į Nidą, šiemet pasitinka jau baigta remontuoti pagrindinė Taikos gatvė. Greta jos mišku vingiuoja atnaujinti pėsčiųjų ir dviračių takai iki jūros. Norintieji pakilti į Parnidžio kopą ir apžiūrėti Saulės laikrodį šiemet lips naujais, daug patogesniais laiptais.

Istorinis įvykis laivavedžiams, jog Nidos prieplaukoje pagaliau įrengta laivų kuro kolonėlė.
Tik praėjusių metų vasarą duris atvėręs, inovacijomis ir estetika pribloškiantis Mizgirių gintaro muziejus šiemet dar patobulino savo ekspoziciją.

Savaitgalį lankytojams buvo pristatyta nauja Neringos istorijos muziejaus ekspozicija.
Preiloje vietinius džiugina ir poilsiautojų laukia rekonstruota biblioteka su modernia skaitykla, Juodkrantės paplūdimyje netrukus bus atidaryta atnaujinta gelbėjimo stotis.

„Tai tik dalis sėkmingų projektų, kurie jau įgyvendinti Neringoje, o perspektyvoje nusimato dar daug grandiozinių darbų. Juos atlikti Neringoje reikia kur kas daugiau pastangų ir laiko nei kitose šalies savivaldybėse, nes kone viskam reikia Vyriausybės leidimo“, – pažymėjo D. Jasaitis.

Foto: Vakarų ekspresas

Iššūkis – uostas Juodkrantėje

Viena iš vis dar neužbaigtų statybų Nidoje – kultūros centro „Agila“ rekonstrukcija. Meras viliasi pabaigtuves švęsti šių metų pabaigoje.

Kitas didžiausias iššūkis po „Agilos“ Neringos savivaldybei yra uosto statyba Juodkrantėje.
„Jeigu pavyks susiderėti su regiono savivaldybėmis ir gauti Neringai 11-12 mln. Eur, tai visi jie bus skirti šiam projektui. Vietos trūkumas laivams švartuoti Kuršių mariose šiuo metu yra pagrindinė problema“, – teigė D. Jasaitis. Nidos uostelis, anot mero, jau seniai užkimštas.

„Šiuo metu esame sudarę 130 sutarčių dėl laivų švartavimo uostelyje visus metus, dar 20 laivų galime priimti laikinai prisišvartuoti. O eilėje laukia dar 60 norinčiųjų nuolat laikyti laivus mūsų uoste.
Taip pat pilni yra ir Drevernos, Šilutės uostai. Į Svencelės uostą įplaukti gali tik nedidelės grimzlės laivai. Tokia situacija tęsiasi jau trečius metus“, – sakė D. Jasaitis.

Foto: Vakarų ekspresas

Juodkrantė, anot mero, šiuo metu yra svarbiausias Kuršių marių mazgas, per kurį vandens transportu atvyksta labai daug turistų į Neringą.

„Į Juodkrantę veda reguliarūs laivų maršrutai iš Klaipėdos, iš Drevernos, taip pat „Raketos“ savininkai ketina paleisti maršrutus tarp Klaipėdos ir Nidos. Tad uostas Juodkrantėje yra būtinas“, – pabrėžė D. Jasaitis.

Foto: Vakarų ekspresas

Svajonė – kurortas be automobilių

Neringą, anot mero, poilsiui renkasi ne tik tie, kurie turi laivus, bet ir keliaujantys privačiais lėktuvais.
„Praėjusiais, dar karantininiais, metais Nidos aeorodrome nusileido per 500 lėktuvėlių. Vokiečiai, šveicarai labai domisi atvykimo į Neringą lėktuvu galimybėmis. Jie, kaip baikeriai, keliauja lėktuvais grupėmis po 20-30 žmonių. Atskrenda į Neringą, suvalgo cepelinų, o paskui skrenda į Kauną, Alytų, kitus mietus“, – pasakojo D. Jasaitis.

Visgi daugiausia poilsiautojų šiuo metu į Neringą atvyksta nuosavais automobiliais. Neringos meras puoselėja svajonę apie kurortą be automobilių. Kol kas pažaboti automobilių srautą siekiama didinant mokesčius. Nuo birželio įvažiuojantiesiems į Neringą svečiams padidėjo rinkliava už ekologiją. Dabar ji siekia 30 Eur už lengvąjį automobilį, prieš tai dar tenka sumokėti 18 Eur už keltą.

O, atvykus į poilsio vietą, didžiausiu iššūkiu tampa klausimas – kur pasistatyti automobilį? Parkavimo vietų trūksta. Jų savo svečiams negali suteikti net viešbučiai.

„Mūsų didžiausia svajonė, kad Nida taptų kurortu be automobilių. Jau kitų metų pradžioje tikimės turėti techninį projektą automobilių stovėjimo aikštelei statyti. Ji planuojama adresu Taikos g. 39, t. y. prie Nidos kempingo ir įvažiavimo į Parnidžio kopą.

Planuojame, kad tai bus dviejų lygių aikštelė su saulės elektrine ant stogo. Joje turėtų tilpti apie 750 lengvųjų automobilių, 22 autobusai. Iš šios vietos patekimas į Nidą būtų tik elektrinėmis priemonėmis, dviračiais ir pėsčiomis“, – dėstė D. Jasaitis.

Foto: Vakarų ekspresas

Saulės energija draudžiama

Meras paminėjo, jog saulės elektrinė ant automobilių stovėjimo aikštelės išspręstų ir dar vieną opią problemą – aprūpintų elektra Nidos vandentiekio įmonę.

„Pernai mūsų vandentiekio įmonė už elektrą vandens gamybai sumokėdavo 8 tūkst. Eur, šiemet 22 tūkst. Eur per mėnesį. Įmonės pajamos yra 30 tūkst. Eur per mėnesį. Pridėjus išlaidas atlyginimams ir visa kita – padėtis yra kritinė.

Saulės gaminama elektra yra, ko gero, vienintelis būdas šią situaciją spręsti, tačiau saulės elektrinių Nidoje neturime kur statyti, nes kone visas kurortas yra kultūros paveldo apsaugos teritorija.
Joje įrengti saulės baterijas ant stogų draudžiama. Galbūt ateityje požiūris keisis ir bus nuspręsta, kad ekologija bei energetinis savarankiškumas svarbiau nei paveldas, bet kol kas ir aš pats sunkiai įsivaizduoju saulės baterijas ant mūsų raudonų čerpių ir šiaudinių stogų“, – prisipažino D. Jasaitis.

Viešbutis su baseinu veikia visus metus

Pasak kultūros ir turizmo informacijos centro vadovės Editos Lubickaitės, šiuo metu visos Neringos miesto kurortinės gyvenvietės gali priimti 14 tūkst. svečių. Vien Nidoje veikia 10 viešbučių, 3 svečių namai, 1 kempingas.

Brangiausiu šalies kurortu laikomoje Nidoje, anot E. Lubickaitės, nakvynės kainos prasideda nuo 35 Eur žmogui privačiame sektoriuje iki kelių šimtų eurų viešbutyje.

Šiais metais poilsiautojų laukia rekonstruotas viešbutis „Nidos banga“, iki metų pabaigos ketinama užbaigti viešbučio „Auksinės kopos“ rekonstrukciją.

Naujausias ir aukščiausios klasės viešbutis Nidoje – pernai atidarytas visus metus veikiantis 4 plius žvaigždučių viešbutis „SPA Nida“. Jis įkurtas iš esmės rekonstruotame viešbučio „Linėja“ pastate.
Pasak viešbučio „SPA Nida“ vadovo Roberto Lukošiaus, keturių aukštų viešbutyje svečiai apgyvendinami standartiniuose, liukso klasės dviviečiuose kambariuose ir dviejų miegamųjų apartamentuose.

Foto: Vakarų ekspresas

„Kol kas vietų viešbutyje apsistoti vasaros metu dar yra, bet jos tikrai užsipildys“, – neabejoja R. Lukošius. Anot viešbučio vadovo, dauguma svečių yra lietuviai ir konkrečiai – vilniečiai. Taip pat šiame viešbutyje apsistoja pavienės šeimos iš Vokietijos, Olandijos, Skandinavijos šalių.

Apgyvendinimo kainos siekia nuo 60 iki kelių šimtų eurų už parą žmogui. Į kainą įskaičiuota nakvynė, pusryčiai ir neribotas apsilankymas SPA centre bei baseine. Viešbutyje įrengtas uždaras baseinas šiuo metu yra vienintelis Nidoje. Dar vienas viešbučio išskirtinumas – visi kambariai papuošti Nidos dailininkų kolonijos paveikslų reprodukcijomis.

Muziejus, pribloškiantis konceptualumu

Vienas iš Neringos prioritetų, pasak D. Jasaičio, – investicijos į kultūrą ir meną. Pernai kurortą garsinusios „Neringos – kultūros sostinės“ programos geriausi projektai tęsiami ir šiais metais. Jau sudarytame didžiųjų vasaros renginių kalendoriuje – daugiau kaip dešimt įvairių meno sričių festivalių, Kuršių marių regata. Meras didžiuojasi atnaujinama kultūros infrastruktūra.

Pats naujausias Nidos muziejus – Virginijos ir Kazimiero Mizgirių įkurtas Mizgirių gintaro muziejus – stebina konceptualumu ir originalumu.

Praėjusių metų liepą pačiame kurorto centre atidarytame muziejuje pribloškia įspūdinga Mizgirių sukauptų retų gintarų ir meno kūrinių iš gintaro kolekcija. Gintaro istorija, mokslinės žinios apie jį atskleidžiamos interaktyviomis priemonėmis. Panoraminiuose ekranuose pateikiamas virtualus pasakojimas apie gintaro susidarymą, įvairias jo formas, spalvas, inkliuzus, gavybos būdus ir gintarą kultūroje.

Foto: Vakarų ekspresas

Muziejuje pristatoma Gintaro miško dokumentinė rekonstrukcija ir net legendomis apipintas dingęs gintaro kambarys.

„Šiais metais ekspoziciją papildėme animuotu poetiniu pasakojimu apie Kuršių nerijos susidarymą. Netrukus jis bus išverstas į užsienio kalbas. O muziejų šį sezoną dar turėtų papildyti animacija apie Jūratę ir Kastytį“, – sakė muziejaus įkūrėjas K. Mizgiris.

Foto: Vakarų ekspresas

Žvilgsnis į praeitį su Thomu Mannu

Karščiausia Nidos naujiena – savaitgalį atidaryta atnaujinta Kuršių nerijos istorijos muziejaus, esančio Pamario g. 53, ekspozicija, apžvelgianti svarbiausius krašto praeities puslapius.

Kuršių nerijos istorinė praeitis modernioje ekspozicijoje pristatoma per kelis reiškinius. Tai Nidos akmens amžiaus gyvenvietės archeologiniai tyrimai, per kopas driekęsis pašto kelias XVII-XVIII a., kuris buvo reikšminga transporto arterija tarp Europos sostinių ir Rusijos bei geopolitinių įvykių liudininkas; XIX a. ir XX a. amžių sandūroje Kuršių nerijos gyvenvietės, tapusios meno bohemos bei intelektualų pamėgta susitikimų vieta ir europiečių pamėgtais kurortais.

„Interaktyvioje kelionėje lankytojus lydės viso projekto jungtimi tapęs XX a. vokiečių rašytojas, Nobelio premijos laureatas Thomas Mannas – viena žinomiausių istorinių asmenybių, pamėgusių Nidą nuo pirmojo savo apsilankymo“, – akcentavo įstaigos Neringos muziejų, kuriai priklauso ir Kuršių nerijos istorijos muziejus, direktorė dr. Lina Motuzienė.

Foto: Vakarų ekspresas

Rusijos pinigai – vilos stogui Juodkrantėje

Anot L. Motuzienės, naujoji muziejaus ekspozicija buvo pradėta kaip bendras Lietuvos ir Rusijos projektas, tačiau Rusijai pradėjus karą Ukrainoje su agresore visi ryšiai buvo nutraukti.
Dar vienas bendras Neringos ir Rusijos projektas buvo vienos gražiausių Neringos vilų – XIX a. pabaigoje Juodkrantėje statytos „Monbijou“ rekonstrukcija.

„Šis projektas finansuojamas ES lėšomis. Rusijai iškritus iš projekto jos dalis dabar atitenka Lietuvai. Už papildomas lėšas bus pakeistas ir vilos stogas, kas projekte nebuvo numatyta. Šiuo metu viloje vyksta baigiamieji darbai“, – informavo D. Jasaitis.

Neringos vertybė – švyturiai

Šiuo metu Neringos savivaldybė kovoja dėl galimybės Nidoje įrengti dar vieną unikalų muziejų buvusiame švyturininko name ir greta jo esančiuose pastatuose.

„Švyturininko namas yra pakeliui į Nidos švyturį. Jame įrengus muziejų, jis papildytų pažintį su švyturiu.

Savivaldybė jau parengė muziejaus projektą ir norėtų jį perimti iš Turto banko, kuris buvo paskelbęs šio objekto aukcioną. Tikimės, kad Vyriausybė mus išgirs ir kompleksas nebus paverstas poilsio kambariukais“, – vylėsi D. Jasaitis.

Foto: Vakarų ekspresas

Meras paminėjo, kad Neringos savivaldybei siūloma perimti ir Pervalkos švyturį. Jame, pasak D. Jasaičio, galima būtų įkurti unikalią menininkų rezidenciją vienam kūrėjui.
„Pervalkoje norime sutvarkyti molą, kuris yra pastatytas dar senais laikais, tačiau nebaigtas. Norime užkloti jį trinkelėmis, pastatyti suoliukus“, – sakė meras.

Tobula vieta darbostogoms

O ramiausioje ir autentiškiausioje Neringos gyvenvietėje Preiloje svarbiausia šių metų naujiena – rekonstruotame šimtamečiame buvusios mokyklos pastate atidaryta Neringos savivaldybės Viktoro Miliūno viešoji biblioteka. Įrengus du pastato aukštus, juose atsirado vietos ne tik knygoms, bet ir skaityklai su kompiuterizuotomis darbo vietomis, idealiomis darbostogoms, renginių salei su fortepijonu, Preilos muziejui ir net menininkų rezidencijai.

„Tikiuosi, kad ši vieta sudomins rašytojus, scenaristus ir jie čia sukurs meno kūrinius, kurie garsins Neringos vardą pasaulyje“, – lūkesčiais pasidalijo D. Jasaitis.

Foto: Vakarų ekspresas