Šiltojo sezono kelionės po Lietuvą prasideda: įstabūs sustojimai aplink Uteną, kurie nepaliks abejingų

Jei vasarą bėgdami iš Vilniaus, Kauno ar Panevėžio su vėjeliu pralekiate pro Uteną – klystate. Stabtelėti privalu. Ir miestas, ir aplinkiniai kaimeliai įtaigūs gerąja energija.

6 km už Utenos, Kimėnų kaime, kaimo turizmo sodybos ir „Čiau braškė“ savininkė Redvila Meilutė-Ramoškienė siūlo padegustuoti biologijos pasaulį.

„Pasijutome lyg rojuje. Vaizdas lyg už milijoną“, – taip apsilankymą pas Meilutę ir Ramūną Ramoškus apibūdino bendrakeleiviai.

Pradėję savo rojų kurti nuo 6 tūkst. eurų santaupų uždirbtų Norvegijoje Ramoškos palaipsniui įsigijo du liofilizavimo aparatus, kuriuose per dieną gali šalčiu išdžiovinti 5–10 kg braškių, gudobelių, obuolių, vyšnių, morkų ar dilgėlių.

Beveik visi augalai ar vaisiai surenkami pačios Redvitos, turinčios, beje, ir aukštąjį biologės išsilavinimą. Štai burokėlis bene įnoringiausia daržovė, kurią norint paversti itin skaniu trapučiu reikia puikiai išmanyti ir veislę, ir dirvožemius. Kažko nesužiūrėjus – atsikąstum ne svaigaus burokėlio, o vos ne kartaus akmenėlio. Valandų valandas Redvita bet kuriam atvykėliui gali pasakoti, kodėl būtent viena ar kita dilgėlė, ar moliūgas tinkamas liofilizavimui – džiovinimui šalčiu.

Tų atvykėlių į „Čiau braške“ valdas artimiausiu metu turėtų padaugėti, nes jau nuo birželio pradžios skandinaviško „kirpimo“ vienaaukščiuose nedideliuose namukuose su nediduke terasa į Vazbio ežerą atsiveria įstabūs vaizdai. Ryte paprašius savininkų galima įsiprašyti į sezoninių augalų liofilizavimo pamokas.

„Nieko nedaryčiau kitaip. Čia tiesiog kaifas“, – taip dabartinę būseną apibūdina Redvita ir Ramūnas ne vienerius metus praleidę Norvegijoje.

Istorinių atradimų galima patirti apsilankius 20 km nuo Utenos nutolusiuose Užpaliuose. Čia susitikome su aktyviu, puikiai Užpalių ir apylinkių istoriją galinčiu papasakoti Giedriumi Indrašiumi. Jo įkurtas „Žygeivių slėnis“ organizuoja žygius ne tik pėsčiomis, bet rengia išvykas ir baidarėmis, ir dviračiais bei veda ekskursijas. Tad Užpalius ir jo istoriją gali pristatyti bet kokio amžiaus lankytojams.
O čia tikrai yra ką pamatyti – pačiuose Užpaliuose kadaise būta dvaro, kuris istorinuose šaltiniuose paminėtas dar XIV amžiaus pabaigoje.

Šiuo metu iš viso yra išlikę keturi dvaro pastatai. Vienu jų, vadinamąja „kamenyčia“ rūpinasi Viktorija Jovarienė su dukromis. V. Jovarienė – humoro nestokojanti žinoma Užpalių žirgininkė, pirmoji moteris dalyvavusi respublikinėse Sartų žirgų lenktynėse. „100 abrūsų menė“, viršaičio kabinetas, „Kamara mergelams“, „Bankelis“, senovinė mokyklos klasė – tai tik dalis to, ką galima pamatyti apsilankius buvusiose dvaro arklidėse.

1808 m. iš akmens pastatytose arklidėse vyksta kultūriniai ir bendruomenės renginiai, šalimais – dvaro malūnas.

V. Jovarienės jojimo klubas „Ašvienių fanai“ kviečia ne tik pajodinėti, bet organizuoja ir žygius. Vienas tokių – orientacinis žygis pėsčiomis, dviračiu ar raitomis numatomas jau artimiausiu metu. Tokie žygiai rengiami nuolat.

Užpalių apylinkėse šniukštinėjimo vertas ir Šeimyniškių piliakalnis. Teigiama, kad čia kadaise ir buvę senieji Užpaliai, kur X–XV amžiuje stovėjo Užpalių pilis. Vėliau, kuomet pilis prarado gynybinę reikšmę, gyvenvietė persikėlė į dabartinę – žemdirbystei, amatams ir prekybai tinkamesnę vietą. Užlipus ant piliakalnio, apylinkes, kad ir žiūronais, galima tyrinėti kiek širdis geidžia.

Užpaliuose įdomi ir Šv. Nikolajaus cerkvė, ir Švč. Trejybės bažnyčia, kurioje galima pamatyti ypatingą nežinomo, XVIII a. autoriaus „Rožinio Švč. Mergelė Marija“ paveikslą. Paveikslas vaizduoja vieną svarbiausių sakralinės dailės momentų – Švč. Mergelė Marija Šv. Dominykui ir Šv. Kotrynai Sienietei, įteikia Šventąjį Rožinį.

Vykstant Zarasų link, vertėtų kiek išsukti iš kelio ir aplankyti netoli Daugailių, Juknėnų kaime esančią Antano ir Motiejaus Miškinių literatūrinę-etnografinę sodybą. Atvykus mus pasitiko Rimanta Gaidienė – muziejininkė, lituanistė, kuri ne tik aprodė pačią sodybą, bet ir papasakojo Miškinių šeimos likimą.
Įdomu tai, kad čia galima pamatyti ne tik šeimos nuotraukas ar knygas, bet ir gyvenamąjame name išlikusius baldus ir buities rakandus.

Sodybos klėtyje įrengta memorialinė Antano ir Motiejaus Miškinių ekspozicija bei edukacinė erdvė vaikams. Šalimais esančiame buvusiame tvarte vyksta koncertai, poezijos vakarai, knygų pristatymai.