Jašiūnų dvare daug autentiškų eksponatų, nuostabus parkas. Būtent čia ir Vilniaus universiteto ištakos: rūmų architektas – tuometis Vilniaus universiteto Architektūros katedros vedėjas Karolis Podčašinskis. Pagal jo sukurtą projektą buvo pastatyti iki šių dienų išlikę puošnūs vėlyvojo klasicizmo stiliaus rūmai. Dvaro klestėjimo laikotarpiu laikoma XIX a. pradžia, kuomet dvarą įgijo mokslininkas, istorikas M. Balinskis ir čia apsigyveno Vilniaus universiteto profesoriai A. Sniadeckis bei J. Sniadeckis su šeima. Tuo laikotarpiu Jašiūnai buvo tapę svarbiu kultūros centru, dvare ne kartą lankėsi poetas Adomas Mickevičius.
Įstabu, kad visas dvaro ansamblis rekonstruotas ES ir savivaldybės lėšomis, čia yra įsteigtas Šalčininkų Kultūros centro padalinys ir kiekvieną vasaros sekmadienio popietę vyksta renginiai. O užkąsti galima čia pat veikiančioje kavinėje.
Važiuojant Turgelių kryptimi tiesiog privaloma užsukti į Paulavos respubliką. Tai buvusi nedidelė valstiečių savivaldos bendruomenė palei Merkį, dabartiniame Merkinės kaime. Respubliką sudarė Merkinės dvaras, sujungtas su Turgelių palivarku. Tai buvo valstybė valstybėje, turėjusi savo įstatymus, pinigus, herbą bei vėliavą. Įdomu tai, kad Paulavą pripažino Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Stanislovas Augustas Poniatovskis, o šios respublikos pinigai tais laikais buvo retas ir brangus kolekcinis objektas.
Dar keletas kilometrų ir atsiduriame Turgeliuose. Miestelio pavadinimas kilo iš lietuviško žodžio „turgus“, čia iš tiesų vykdavo dideli prekymečiai. Verta aplankyti mūrinę Turgelių neobaroko ir klasicizmo stiliaus bažnyčią, kurią puošia Hanso Meilingos paveikslo „Paskutinė vakarienė“ kopija.
Na o pabaigai – spektaklis, kurio režisierė Ramunė Žukauskienė, sveikos gyvensenos sodybos „Vabalynės“ šeimininkė, o pagrindiniais aktoriais tapsite jūs patys. Prologas – rankų mazgojimas gyvu, šaltinio vandeniu, veiksmo plėtotė – 3-5 valandas trunkančios pirties procedūros, epilogas – Merkio srovių išbandymas.
Pati Ramunė, iškeitusi profesionalios žurnalistės profesiją į sodybos šeimininkės prijuostę, savo dabartinę būseną apibūdina taip: „ramuma, sveikata ir įkvėpimas“. Be jokių išimčių „Vabalynėje“ alkoholis ar triukšmingi vakarėliai netoleruojami, o didžiausias dėmesys čia skiriamas kurkiančioms varlėms ir nešienautoms pakrantėms.
Visą „Vabalynės“ teritoriją supa gamta, čia šeimininkaujama siekiant išlaikyti laukinę prigimtį, džiaugtis natūralumu.
„Iš peklos į palaimą“ – taip dabartinę gyvenimo būseną apibūdina Ramunės antroji pusė Egidijus Žukauskas, kuris jau ne vienerius metus dažnai maudosi Merkyje ir kurio beveik 100 proc. atvykėlių klausia, kur dar galima įsigyti ramybės uostą.
