Stasiūnai, esantys tarp Žaslių ir Kaišiadorių, bei Liutonys šalia Žiežmarių – smagios gastronominės stotelės. Bet gomurį pailsinkime, nemažai peno yra ir akims, ir istorijai, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Patys miesteliai lyg iš atviruko – aikštės grįstos tašytais akmenimis, daugybė dailiai rekonstruotų pastatų mena klestėjimo laikus tarpukaryje, kai bene pusė gyventojų buvo žydų tautybės. Žiežmariai gali didžiuotis atgijusia sinagoga, buvusios Žaslių sinagogos vietoje įkurtas tradicinių amatų centras. Šias vietas patikėjimo teise valdo jauni energingi žmonės.
Žiežmarių sinagogoje vyksta patys įvairiausi renginiai, o jų įkvėpėjas – Aivaras Jonyka. Apie besiliejančią per kraštus energiją galima kalbėti ir Žaslių tradicinių amatų centre, kur Vaivos Taparauskaitės sustyguoti amatininkai siūlo apie 20 pačių įvairiausių edukacijų.
Žiežmarių centrinės aikštės planas susiformavo XVII a. pradžioje, ir nuo to laiko nekito. Žaslių centrinės aikštės išskirtinumas – brukas.
Įdomu tai, kad karo Ukrainoje akivaizdoje ir organizuotų, ir pavienių žmonių grupės nusiraminimo nuo sukrečiančių televizijos ar radijo reportažų ieško keisdami aplinką ir atsiduria kad ir Žiežmariuose ar Žasliuose. „Užklausų daug. Savaitgaliais vos spėjame suktis. Tuo išties džiaugiamės“, – sako Kaišiadorių turizmo ir verslo informacijos centro turizmo vadybininkas Aurelijus Balčiūnas.
Beje, pirminis Aurelijaus išsilavinimas – pedagogas, ir jis didmiesčių gyventojų savaitgalinį pabėgimą įvardija kaip labai prasmingą papildomo ugdymo laiką.
Na o dabar apie gastronominius sustojimus – būtent Stasiūnuose. Čia įsikūręs žinomo BBQ virtuvės šefo, mėsos eksperto Vyliaus Blauzdavičiaus jautienos apdirbimo cechas, kuriame šiltuoju metų laiku organizuojami gastronominiai vakarai, kvepiantys ugnimi ir kokybiška mėsa.
„Kelią maisto pasaulyje pradėjau kurdamas maitinimą šventėse, skleidžiant BBQ kultūrą, kai viskas kepama ant malkų ir anglių žemoje temperatūroje, – pasakojo V. Blauzdavičius. – Laikui bėgant pastebėjau, kad Lietuvoje trūksta kokybiškos jautienos, todėl pradėjau ja domėtis, įkūriau prekinį ženklą „Chef the viking“ ir štai, po kelerių metų turiu cechą Stasiūnuose, kur yra išpjaustoma sausai brandinama jautiena bei kuriami aukščiausios kokybės gaminiai. Šiltuoju metų laiku čia organizuoju BBQ šventes – degustacines vakarienes, kuomet lauko terasoje viskas kepama atviroje erdvėje. Matant svečiams, pasakojama apie patiekalus, mėsą ir skonius“.
Vylius minėjo, kad šiemet jaukiai įrengtoje cecho lauko terasoje organizuos ne tik uždaras šventes, bet ir atvirus gastronominius renginius savaitgaliais.
,,Kelias Vilnius–Kaunas patogi vieta pakeliui sustoti pavalgyti tikro BBQ gamtos apsuptyje mano jau pamiltuose Stasiūnuose, – apie artėjančios vasaros planus pasakoja šefas. – Puikiai žinau ką pagaminsiu visiems, kurie atvyks į mūsų restoraną CECHAS. Tai visiškai kitokio formato vieta, meniu bus vis kitoks“.
Panašiai nusiteikusi ir kulinarinius stebuklus kuriančios mažosios bendrijos „Magnus Gustus“ (iš lotynų kalbos išvertus – „Puikus skonis“) bendrasavininkė Eglė Sinkevičienė, keletą metų dirbusi Norvegijoje ir pargrįžusi į gimtąjį Kaišiadorių rajoną.
„Sava kalba, sava šeima ir galimybė daryti ką nori mane parginė atgalios“, – prisipažino Eglė Sinkevičienė, kurios teigimu, norvegų ir lietuvių gurmaninių skonių neįmanoma lyginti – mes norvegus lenkiame dešimtmečiais, Lietuvoje tiesiog klesti išpuoselėtos šventės, kurios vienas akcentų – platus egzotiškų valgių stalas.
Eglė šypteli, kad meniu derintojos Lietuvoje būna moterys, logistų vaidmuo paliekamas vyrams, skaniausias tortas – „Napoleonas“, paklausiausia diena – šeštadienis, o antrosios pusės – vyrai, į jūros gėrybių ruošimo pamokas kol kas neužrašomi.
Jurbarko ir Šakių rajone veikiančio klasterio „Panemunių turai“ vienas vadovų Gediminas Naujokas kaišiadoriškių idėją vilioti turistus gastronominiais turais siūlo pratęsti iki Raudonės, kur tradicinės keptų žiobrių šventės jau rengiamos.
