„Turizmo ekspertų ir ekonomistų prognozės buvo pranašiškos. Autobusai į šalies pakraščius rieda pilni, – sako didžiausios kelionių autobusais organizatoriaus „Kelionių laikas“ vadovė Ilona Jozėnienė. – Papildoma paskata rinktis kelionę po Lietuvą būna į programą įtrauktas gamtos ir kultūros objektų, galerijų lankymas, ekologiniai ūkiai ir vietinių patiekalų bei gėrimų degustacijos, nedideli koncertai“.

I. Jozėnienei pritaria „Tedo“ kelionių agentūros vadovas Tadas Kertenis: „Kelionės po Lietuvą tapo patrauklios. Zarasuose net neįmanoma užsisakyti padoresnės nakvynės už normalesnę kainą. Palanga skaičiuoja didžiausius pastarojo dešimtmečio pelnus. Lietuvių knibždėte knibžda aplink Metelio ežerą, apgulti ir pažintiniai takai, ir dvarai“.

Paulina Marčiulionė, kelionių organizatoriaus „Guliverio kelionės“ turizmo vadybininkė, pasakoja, kad lietuviai keliauja bene į visus regionus.

„Kelionių po Lietuvą iki karantino tiek daug nesiūlydavome, kaip šiemet. Išaugo ir kelionių su nakvyne poreikis. Daugiausiai tokių ekskursijų buvo į pajūrį ar Žemaitiją. Taip pat populiarios ekskursijos po Aukštaitijos kraštą.

Keliauja ne tik pavieniai turistai – keliones po regionus užsisako ir įmonės. Pastebime, kad tie patys keliautojai užsisako ne vieną, o kelias ekskursijas iš karto į skirtingus Lietuvos regionus“, – akcentuoja P. Marčiulionė.

Foto: Organizacijos nuotr.

Lėtojo turizmo filosofija

Iki pandemijos nieko nestebino galimybė penktadienį sėsti į lėktuvą ir skristi savaitgaliui į Romą, Londoną ar Paryžių.

Nors keliautojų srautai į užsienį po karantino atsigauna, šiuo metu daugiau lietuvių renkasi pažinti savo kraštą. Europoje populiarėjančios lėtosios kelionės pamažu įsigali ir Lietuvoje.

Kas gi yra lėtasis keliavimas? „Lėtasis turizmas – tai filosofija. Pastaraisiais metais visi supratome, koks svarbus poilsis niekur neskubant. Išvykus į gamtą aplankyti parko, dvaro ar kito objekto, norisi ten praleisti kuo daugiau laiko – susipažinti su istorija, pajusti gamtos teikiamus malonumus, paragauti vietinio maisto, susipažinti su įdomiais žmonėmis bei skirti laiko sau“, – sako UAB „Kelionių fėjos“ direktorė Marija Pipiraitė-Grumbinė.

Pasak jos, lėtasis keliavimas atgaivina ne tik sielą, bet ir kūną. Svarbus dėmesys ir tvarumui, ekologijai, fiziniam aktyvumui, tad puiku, jei keliaujama ne tik automobiliu, bet ir skiriama laiko pasivaikščiojimams, pasivažinėjimui dviračiais. Išvykų metu geriausia pasitelkti vietinius gidus, skirti dėmesio vietos pramogoms.

Foto: Organizacijos nuotr.

Vietos produktų degustacijos

„Keliautojams patinka ne tik apsilankyti regionuose, bet ir paragauti netradicinių patiekalų, apsilankyti jų degustacijose. Pavyzdžiui, pirmą kartą šiemet siūlomoje vienos dienos kelionėje į Rokiškio rajoną aplankomi ne tik piliakalniai, Rokiškio dvaras ir bažnyčia, bet ir užsukama į Ilzenbergo dvarą, kur žmonės atsipalaiduoja gamtos apsuptyje, paragauja vietinių valgių. Kiekvienoje kelionėje degustacijos užima svarbų vaidmenį“, – sako P. Marčiulionė.

„Ilzenbergo dvaro ir ūkio“ direktorė Diana Jokimčienė teigia, kad tvarumas ir darna yra kertiniai principai, kurių laikomasi šiame Rokiškio rajone esančiame dvare nuo pat jo atvėrimo visuomenei.

„Čia tikra ramybės oazė. Atgaivinti sielą galima vaikštant po parką, suskirstytame į emocines zonas, gėrėtis skulptūromis, įmerkti kojas į ežerą ar apsilankyti jame esančioje Meilės saloje. Pastebėjome, kad į dvarą užsuka nemažai šeimų ir čia praleidžia bene visą dieną: dalyvauja ekskursijose su gidais entuziastais, lankosi kultūriniuose renginiuose, degustuoja čia pat natūraliai užaugintų ir pagamintų produktų“, – sakė D. Jokimčienė.

Rudenėjanti Palanga
Foto: Aldas Ten / F360.LT

Darnaus turizmo tendencijos

Kaip teigia M. Pipiraitė-Grumbinė, Lietuvoje atsiranda vis daugiau tvarumo principus propaguojančių turistinių vietų, kurios nesiekia pritraukti lankytojų siūlydamos vien tik pramoginio turinio paslaugas. Svarbu skirti laiko sau, suprasti, kad masinis turizmas nebėra ta kryptis, kuriuo turi eiti pasaulis.

„Turizmas ne visuomet daro teigiamą poveikį aplinkai. Tai matome, tarkim, Kuršių nerijoje, kur sezono metu, nepaisant rinkliavų, plūsteli daugybė automobilių, teršiama unikali gamta bei prarandamas vietovės patrauklumas. Bet nuvykus ten ne sezono metu, darnos pojūtis sugrįžta“, – pažymi UAB „Kelionių fėjos“ atstovė.

Remiantis Europos kelionių komisijos atliktu tyrimu, galima išskirti keletą darnaus turizmo tendencijų pandeminiu laikotarpiu.

Pirmiausia – tai keliavimas šalies viduje ar po kaimynines šalis, rūpestis aplinka ir žmogaus gerove. Siekiama kuo daugiau laiko praleisti gryname ore ar mažai apgyvendintose teritorijose. Pirmenybė teikiama aktyvioms atostogoms – pėsčiųjų žygiams ar kelionėms dviračiais.

Atkreipiamas dėmesys į keliavimo saugumą. Planuodami keliones, žmonės galvoja ne apie tai, kokia kryptis yra populiari, o kur šiuo metu saugu keliauti.

Taip pat pastebima, kad keliautojai, suprasdami, jog mažieji tvarūs verslai per pandemiją smarkiai nukentėjo, sąmoningai renkasi jų siūlomas paslaugas, taip siekdami paremti vietos bendruomenes.