Kaip pasakojo Lietuvos piligrimų bendrijos vadovas Darius Liutikas pandeminis laikotarpis, kai visų mobilumas buvo kritęs, buvo skirtas naujų galimybių peržiūrai ir įvertinimui, kokius turistinius išteklius turime Lietuvoje.
„Vienas iš šiuo periodu užgimusių projektų – „Malonių kelias“, kurio pagrindinis tikslas – įprasminti piligrimystės ir religinio turizmo vietas Šiaulių rajono, Šiaulių miesto, Kelmės ir Raseinių rajonuose. Vienijantis šio kelio elementas bus malonės“, – pasakojo jis.
Išskirtinumas – kelias bus žiedinis
Pasak vieno iš naujo piligrimų kelio sudarytojų, šį kelią tikintieji bus kviečiami įveikti pėsčiomis, dviračiais ar automobiliu. Pasirinkusiems beveik 200 km įveikti pėsčiomis reikės susiplanuoti 8–9 dienas kelionės, dviračiu – 3–4 dienas, automobiliu – 2–3 dienas.
„Malonių kelias“ prasidės nuo Kryžių kalno ir žiedine trasa drieksis per tokias vietas, kaip Kelmė, Palendrių vienuolynas, Tytuvėnų vienuolynas ir bažnyčia, Šiluva.
„Maršrute bus ir Šiluva, kur yra stebuklingas Marijos paveikslas ir apsireiškimo vieta, garsėjanti malonėmis. Kalbant bendrai visos Šv. Mergelės Marijos apsireiškimo vietos siejamos su malonėmis, kur suaktyvėja dvasinis veikimas“, – pasakojo D. Liutikas.
Tarp kelyje numatytų lankomų vietų yra ir Šiaulių Katedra bei Senosios kapinės Šiauliuose.
„Jose yra Ignaco Štacho kapas, kurį piligrimai apeina keliais, prašydami malonės“, – paminėjo pašnekovas.
D. Liutikas pabrėžė, kad naujai numatytas piligrimų kelias išsiskiria iš kitų esančių Lietuvoje tuo, kad yra žiedinis. Kelionę pradėti ir baigti bus galima tame pačiame taške.
„Galvojame, kad ateityje šis kelias galėtų būti ir tarptautinis piligrimų kelias“, – vylėsi bendrijos atstovas.
Šiuo metu vyksta „Malonių kelio“ žemėlapio žymėjimas, kartu bus aprašomi ir objektai. Vėliau numatyta ir pažymėti fiziškai kelią.
Dalis naujo piligrimų kelio atkartų sutaps su jau esančiais Šv. Jokūbo ar „Camino Lituano“ keliais.
Ne tik fizinė kelionė
D. Liutikas pastebėjo, kad paskutiniais metais, ypač iki pandemijos, piligrimų kelionės vis populiarėjo. Vis daugiau piligrimų Lietuva sulaukdavo ir iš užsienio.
Pasak pašnekovo, į tokias religines kelionės žmonės traukia dėl skirtingų priežasčių: „Visgi daugiausia – dėl dvasinių kelionių“.
Religines keliones tyrinėjantis sociologas pasakojo, kad piligriminė kelionė pasižymi tam tikrais elementais, pavyzdžiui, būtina kunigo ar dvasininko palyda.
„Taip pat piligriminėse kelionėse būna apsilankymai mišiose. Pavyzdžiui, jei organizuojama savaitės kelionė, stengiamasi ją sudėlioti taip, kad piligrimai kasdien galėtų sudalyvauti mišiose“, – toliau vardijo jis.
Pasak D. Liutiko, piligrimystė nuo senų laikų siejama su atlaidais, kai žmonės keliaudavo į šventas ar religiškai svarbias vietas išpažinti nuodėmių.
Šiuo metu Lietuva turi jau ne vieną piligrimams skirtą kelią. Tarp populiariausių – „Camino Lituano“ ir Šv. Jokūbo keliai. Taip pat 2015 m. Lietuvos piligrimų bendrija tikintiesiems pasiūlė septynis kelius po Lietuvą, tarp jų Kretinga-Žemaičių Kalvarija, Kryžių kalnas-Šiluva ar Vilnius-Pivašiūnai per Trakus.
